Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Valerijus Legasovas rus Валерий Алексеевич ЛегасовGimė 1936 m rugsėjo 1 d Tula RTFSRMirė 1988 m balandžio 27 d 51 metai
Valerijus Legasovas
| Valerijus Legasovas rus. Валерий Алексеевич Легасов | |
|---|---|
| Gimė | 1936 m. rugsėjo 1 d. Tula, RTFSR |
| Mirė | 1988 m. balandžio 27 d. (51 metai) Maskva, RTFSR |
| Palaidotas (-a) | Novodevičės kapinėse |
| Tautybė | Rusas |
| Sritis | Neorganinė chemija |
| Organizacijos | Maskvos universiteto Chemijos fakultetas |
| Alma mater | |
Valerijus Legasovas (rus. Валерий Алексеевич Легасов; 1936 m. rugsėjo 1 d. Tula, RTFSR – 1988 m. balandžio 27 d. Maskva, RTFSR) – Tarybų Sąjungos chemikas neorganikas. Tikrasis narys (nuo 1981 m.). Jis labiausiai žinomas kaip komisijos, nagrinėjusios Černobylio AE avariją, vadovas.
Biografija
Gimė tarnautojų šeimoje. Baigė , kuriame 1967 m. įgijo mokslų kandidato laipsnį, o būdamas 36 metų amžiaus, 1972 m. įgijo chemijos mokslų daktaro laipsnį. 1978–1983 buvo profesoriumi, nuo 1983 m. iki mirties dirbo Maskvos universiteto Chemijos fakultete, vadovavo radiochemijos ir cheminių technologijų katedrai.
1976 m. V. Legasovas buvo išrinktas TSRS mokslų akademijos nariu-korespondentu, o 1981 m. tikruoju TSRS mokslų akademijos nariu, neorganinių medžiagų fizikochemijos ir technologijų skyriuje.
Nuo 1983 m. iki mirties – pirmasis direktoriaus pavaduotojas.
Akademikas V. Legasovas – pasaulyje žinomas dėl branduolinės fizikos ir plazminių metodų, taikomų naujų junginių sintezei ir tyrimui su neįprastai didelės oksidacinės būsenos elementais; branduolinės ir plazminės technologijos; energijos taupymo technologijos ir vandenilio energetikos. Jam vadovaujant įkurta mokslinė mokykla naujausiame neorganinės chemijos skyriuje – inertinių dujų chemija. Šių darbų rezultatai mokslo pasaulyje apibrėžiami kaip N. Bartleto-V. Legasovo efektas.
Saugumo koncepcija – kita svarbi akademiko V. Legasovo kūrybinės veiklos sritis. V. Legasovo darbais norima atkreipti dėmesį į saugumo metodikos sukūrimą, kadangi didžiausių katastrofų pasekoje būna daug aukų. Jis manė, kad reikia suformuluoti naujus saugumo kriterijus ir turėti metodiką jų įgyvendinimui.
Iškart po Černobylio AE avarijos buvo paskirtas į vyriausybės komisiją, atsakingą už avarijos priežasčių tyrimą ir jos padarinių likvidavimą. Avarijos vietoje pasirodė vienas iš pirmųjų ir iš viso ten praleido keturis mėnesius – vietoje leidžiamų dviejų-trijų savaičių. Gauta didelė dozė radiacijos labai paveikė jo sveikatą.
Priėmė daug svarbių sprendimų apsaugant nuo tolimesnių sprogimų ir informavo TSRS vyriausybę apie situaciją avarijos zonoje. Būtent jis pasiūlė mišinio sudėtį, kuriuo buvo užpiltas įkaitęs ir kurio dėka nepalankios avarijos pasekmės tapo mažesnės nei galėjo būti. Jis informavo savo kolegas mokslininkus ir žiniasklaidą apie pavojus ir sugriautos elektrinės būklę, taip pat reikalavo nedelsiant evakuoti Pripetės miestą.
1986 m. rugpjūtį Vienoje vykusioje TATENA ekspertų konferencijoje V. Legasovas, kaip Tarybų Sąjungos delegacijos atstovas, pateikė ataskaitą su avarijos priežasčių analize ir radiologinėm Černobylio AE avarijos pasekmėm. Ši kalba tapo lemtingu lūžiu jo karjeroje. Yra skirtingi požiūriai apie tai. Pagal vieną versiją, V. Legasovas savo kalboje atskleidė daug slaptų duomenų, apie kuriuos nebuvo įgaliotas kalbėti. Pagal kitą versiją jis savanoriškai įvardino oficialią Černobylio avarijos įvykių versiją, melą ir suktybes, kurios sukėlė didelį kitų mokslininkų pasipiktinimą. Kai kurie V. Legasovo veiksmus įvardino kaip bandymą dėl karjeros diskriminuoti RBMK reaktoriaus projekto mokslinį vadovą, TSRS mokslų akademijos prezidentą, akademiką Anatolijų Aleksandrovą.
1987 m. slapto balsavimo metu, akademikas V. Legasovas nebuvo išrinktas į mokslo-technikos tarybą (100 – už, 129 – prieš). 1986–1987 m. dukart buvo nominuotas Socialistinio darbo didvyrio titului, bet abu kartus nebuvo apdovanotas. Žinoma versija, pagal kurią Michailas Gorbačiovas išbraukė V. Legasovą iš sąrašo, pasakęs: „Mokslininkai nepatarinėja“.
Mirtis
1988 m. balandžio 27 d., praėjus dvejiems metams po avarijos Černobylio AE, V. Legasovas buvo rastas pasikoręs savo bute. Prieš mirtį jis įrašė į pasakojimą apie mažai žinomus faktus, susijusius su katastrofa (kai kuriais duomenimis, dalis įrašo buvo sąmoningai ištrinta). Remdamasis šiuo įrašu, televizijos kanalas BBC sukūrė filmą „Išgyventi katastrofą: Černobylio branduolinė katastrofa“ (angl. Surviving Disaster: Chernobyl Nuclear Disaster).
Palaidotas Maskvos Novodevičės kapinėse.
Apdovanojimai
- 1996 m. rugsėjo 20 d. Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas pasirašė dekretą, kuriuo po mirties V. Legasovui suteikiamas vardas už „drąsą ir didvyriškumą, pademonstruotą likviduojant Černobylio avarijos padarinius“.
- Lenino ir Valstybinės premijos laureatas.
Šaltiniai
- Джалагония В. Предупреждение Чернобыля. – 2006.
- http://www.rrc2.ru/book/gl8.html
- http://www.port-folio.org/part173.htm Archyvuota kopija 2002-04-05 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- V. Legasovo garso įrašų stenograma
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Valerijus Legasovas, Kas yra Valerijus Legasovas? Ką reiškia Valerijus Legasovas?
Valerijus Legasovas rus Valerij Alekseevich LegasovGime 1936 m rugsejo 1 d Tula RTFSRMire 1988 m balandzio 27 d 51 metai Maskva RTFSRPalaidotas a Novodevices kapineseTautybe RusasSritis Neorganine chemijaOrganizacijos Maskvos universiteto Chemijos fakultetasAlma mater Valerijus Legasovas rus Valerij Alekseevich Legasov 1936 m rugsejo 1 d Tula RTFSR 1988 m balandzio 27 d Maskva RTFSR Tarybu Sajungos chemikas neorganikas Tikrasis narys nuo 1981 m Jis labiausiai zinomas kaip komisijos nagrinejusios Cernobylio AE avarija vadovas BiografijaGime tarnautoju seimoje Baige kuriame 1967 m įgijo mokslu kandidato laipsnį o budamas 36 metu amziaus 1972 m įgijo chemijos mokslu daktaro laipsnį 1978 1983 buvo profesoriumi nuo 1983 m iki mirties dirbo Maskvos universiteto Chemijos fakultete vadovavo radiochemijos ir cheminiu technologiju katedrai 1976 m V Legasovas buvo isrinktas TSRS mokslu akademijos nariu korespondentu o 1981 m tikruoju TSRS mokslu akademijos nariu neorganiniu medziagu fizikochemijos ir technologiju skyriuje Nuo 1983 m iki mirties pirmasis direktoriaus pavaduotojas Akademikas V Legasovas pasaulyje zinomas del branduolines fizikos ir plazminiu metodu taikomu nauju junginiu sintezei ir tyrimui su neįprastai dideles oksidacines busenos elementais branduolines ir plazmines technologijos energijos taupymo technologijos ir vandenilio energetikos Jam vadovaujant įkurta moksline mokykla naujausiame neorganines chemijos skyriuje inertiniu duju chemija Siu darbu rezultatai mokslo pasaulyje apibreziami kaip N Bartleto V Legasovo efektas Saugumo koncepcija kita svarbi akademiko V Legasovo kurybines veiklos sritis V Legasovo darbais norima atkreipti demesį į saugumo metodikos sukurima kadangi didziausiu katastrofu pasekoje buna daug auku Jis mane kad reikia suformuluoti naujus saugumo kriterijus ir tureti metodika ju įgyvendinimui Iskart po Cernobylio AE avarijos buvo paskirtas į vyriausybes komisija atsakinga uz avarijos priezasciu tyrima ir jos padariniu likvidavima Avarijos vietoje pasirode vienas is pirmuju ir is viso ten praleido keturis menesius vietoje leidziamu dvieju triju savaiciu Gauta didele doze radiacijos labai paveike jo sveikata Prieme daug svarbiu sprendimu apsaugant nuo tolimesniu sprogimu ir informavo TSRS vyriausybe apie situacija avarijos zonoje Butent jis pasiule misinio sudetį kuriuo buvo uzpiltas įkaites ir kurio deka nepalankios avarijos pasekmes tapo mazesnes nei galejo buti Jis informavo savo kolegas mokslininkus ir ziniasklaida apie pavojus ir sugriautos elektrines bukle taip pat reikalavo nedelsiant evakuoti Pripetes miesta 1986 m rugpjutį Vienoje vykusioje TATENA ekspertu konferencijoje V Legasovas kaip Tarybu Sajungos delegacijos atstovas pateike ataskaita su avarijos priezasciu analize ir radiologinem Cernobylio AE avarijos pasekmem Si kalba tapo lemtingu luziu jo karjeroje Yra skirtingi poziuriai apie tai Pagal viena versija V Legasovas savo kalboje atskleide daug slaptu duomenu apie kuriuos nebuvo įgaliotas kalbeti Pagal kita versija jis savanoriskai įvardino oficialia Cernobylio avarijos įvykiu versija mela ir suktybes kurios sukele didelį kitu mokslininku pasipiktinima Kai kurie V Legasovo veiksmus įvardino kaip bandyma del karjeros diskriminuoti RBMK reaktoriaus projekto mokslinį vadova TSRS mokslu akademijos prezidenta akademika Anatoliju Aleksandrova 1987 m slapto balsavimo metu akademikas V Legasovas nebuvo isrinktas į mokslo technikos taryba 100 uz 129 pries 1986 1987 m dukart buvo nominuotas Socialistinio darbo didvyrio titului bet abu kartus nebuvo apdovanotas Zinoma versija pagal kuria Michailas Gorbaciovas isbrauke V Legasova is saraso pasakes Mokslininkai nepatarineja Mirtis1988 m balandzio 27 d praejus dvejiems metams po avarijos Cernobylio AE V Legasovas buvo rastas pasikores savo bute Pries mirtį jis įrase į pasakojima apie mazai zinomus faktus susijusius su katastrofa kai kuriais duomenimis dalis įraso buvo samoningai istrinta Remdamasis siuo įrasu televizijos kanalas BBC sukure filma Isgyventi katastrofa Cernobylio branduoline katastrofa angl Surviving Disaster Chernobyl Nuclear Disaster Palaidotas Maskvos Novodevices kapinese Apdovanojimai1996 m rugsejo 20 d Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas pasirase dekreta kuriuo po mirties V Legasovui suteikiamas vardas uz drasa ir didvyriskuma pademonstruota likviduojant Cernobylio avarijos padarinius Lenino ir Valstybines premijos laureatas SaltiniaiDzhalagoniya V Preduprezhdenie Chernobylya 2006 http www rrc2 ru book gl8 html http www port folio org part173 htm Archyvuota kopija 2002 04 05 is Wayback Machine projekto NuorodosV Legasovo garso įrasu stenograma