Vakarų Sia

Tangutai – Azijos tauta, gyvenusi dabartinės Kinijos teritorijoje, Gansu ir Šaansi provincijos vakaruose. Tangutų gyventa ir dab. Vidinės Mongolijos autonominio regiono pietvakarinėje dalyje. Ši tauta kalbėjo tangutų kalba, priskiriama tibetiečių-mianmariečių kalbų šeimai. Būta .

Buvo sukūrę valstybę, ji egzistavo 982–1227 m. (karalystė paskelbta 1038 m.). Valstybine religija tapo budizmas. Neretai vykdavo tangutų karai su kinais, juose tangutus dažnai lydėdavo sėkmė. Egzistavus tangutų tautos sukurtą civilizaciją atskleidė Chara Choto miesto kasinėjimai.

Tangutai vertėsi drėkinamąja žemdirbyste ir klajokline gyvulininkyste. Be to, buvo prekybos tarp Vidurinės Azijos ir Kinijos tarpininkai. Tam sąlygas sudarė geografinė padėtis – tangutai gyveno rytiniame Šilko kelio pakraštyje.

1227 m. Si Sia valstybę užgrobė mongolai. Tai lėmė, jog dalis tangutų asimiliavosi su dabartinėje Činghai provincijoje gyvenančiais tibetiečiais; likusius tangutus asimiliavo mongolai bei kinai.

Išnašos

1. Jurgita Mockienė. Tangutai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-05-11.
2. Tangut. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-05-11.