Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tangutų kalbaKalbančiųjų skaičius Vieta pagal kalbančiųjų skaičiųmirusiKilmėkinų tibetiečių tibetiečių mjanmų tangutųRaš
Tangutų kalba
| Tangutų kalba | |
| Kalbančiųjų skaičius | - |
|---|---|
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | mirusi |
| Kilmė | kinų-tibetiečių tibetiečių-mjanmų tangutų |
| Rašto sistemos | |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-3 | txg |
Tangutų kalba (Xīxià, tang. 𗼇𗟲, kin. 西夏語) – mirusi kalba, priklausanti šiaurės rytų tibetiečių-mianmariečių kalbų šeimai. Buvo vartojama išnykusios Azijos tautos tangutų. Dabartinėje Kinijos teritorijoje (Gansu ir Šaansi provincijos vakarinėje dalyje) 982–1227 m. gyvavo tangutų sukurta valstybė. Kai kurių lingvistų klasifikuojama kaip viena iš . Ją tolimos giminystės ryšiai sieja su mjanmų kalba, dar tolimesnės – su kinų kalba.
Tangutų kalba buvo oficiali tangutų sukurtoje Vakarų Sia valstybėje, nepriklausomoje nuo Songų dinastijos, 1226 m. užkariautoje Čingischano. Turėjo savo raštą. Paskutiniu rašytiniu šaltiniu laikoma Budos mokymų Lotoso sūtra, datuojama 1502 m. Tai liudija, kad buvo naudojamasi ir prabėgus trims šimtmečiams po tangutų imperijos išnykimo.
Šiuolaikiniai tangutų kalbos tyrimai buvo pradėti XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, kai buvo paskelbta nepriklausomų publikacijų apie Vakarų Sia monetų, kinų-tanguto dvikalbio įrašo ant stelos (Gansu provincija) ir Lotoso sūtros tangutų vertimo iššifravimą. Kinijos Vidinės Mongolijos regione, senoviniame mieste Chara Chote, 1908 m. buvo surasta apie 2000 tangutų rankraščių.
Vienas reikšmingiausių indėlių buvo rusų mokslininko (1892–1937), kuris sudarė pirmąjį tangutų žodyną ir rekonstravo daugelį tangutų gramatikos ypatybių, sudarydamas galimybę faktiškai skaityti ir suprasti tangutų tekstus. Po mirties jam suteikta sovietinė Lenino premija, kai 1960 m. buvo paskelbtas mokslo darbas „Tangutų filologija“. Nepaisant to, iki pilno tangutų kalbos supratimo dar toli: nors tam tikri morfologijos (Ksenia Kepping „Tangutų kalbos morfologija“, Maskva: Nauka, 1985) ir gramatikos (Tatsuo Nishida „Seika go no kenkyū“ ir kt.) aspektai yra suprantami, tačiau sintaksinė tangutų kalbos struktūra lieka neištirta. Ryšys tarp rašytinės kalbos ir tarties tangutų kalboje yra menkiau išreikštas nei kinų kalbose. Daugiau kaip 90 % kinų hieroglifų turi fonetinį elementą, nusakantį tarimą, o tangutų kalboje ši dalis apribota iki maždaug 10 %, todėl rekonstruojant kalbą neužtenka remtis rašytiniais šaltiniais.
Chara Choto dokumentai šiuo metu saugomi Rusijos mokslų akademijos Rytų rankraščių institute Sankt Peterburge. Jie išgyveno Leningrado blokadą, tačiau nemažai rankraščių, kuriuos turėjo N. Nevskis, kai 1937 m. jį areštavo NKVD, dingo, o paslaptingomis aplinkybėmis buvo grąžinti į Rytų rankraščių institutą tik 1991 m. Kolekciją sudaro apie 10 000 tomų, daugiausia budistinių tekstų, įstatymų kodeksų ir teisinių dokumentų, datuojamų nuo XI a. vidurio iki XIII a. pradžios. Tarp budistų tekstų neseniai buvo rasta daugybė unikalių rinkinių, nežinomų nei kinų, nei tibetiečių kalbomis. Be to, išsaugotas budizmo kanonas, kinų klasikiniai raštai ir daugybė vietinių tekstų, parašytų tangutų kalba. Mažesni tangutų kolekcijos rinkiniai priklauso Britų bibliotekai, Nacionalinei Pekino bibliotekai, Pekino universiteto bibliotekai ir kitoms bibliotekoms.
Išnašos
- van Driem, George (2001). Languages of the Himalayas, Volume One. BRILL. ISBN 90-04-12062-9.
- Tangutai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
- „IDP News Issue No. 2“ (PDF). IDP Newsletter (2): 2–3. 1995 m. sausio mėn. ISSN 1354-5914. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2007-06-30. Nuoroda tikrinta 2009-07-03.
- van Driem, George (1993). „Ancient Tangut manuscripts rediscovered“ (PDF). Linguistics of the Tibeto-Burman Area. La Trobe University, Australia. 16 (1): 137–155. ISSN 0731-3500. Nuoroda tikrinta 2009-08-05.
Nuorodos
- James Matisoff, 2004. „Brightening“ and the place of Xixia (Tangut) in the Qiangic subgroup of Tibeto-Burman
- Ksenia Kepping. Last Works and Documents
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tangutų kalba, Kas yra Tangutų kalba? Ką reiškia Tangutų kalba?
Tangutu kalbaKalbanciuju skaicius Vieta pagal kalbanciuju skaiciumirusiKilmekinu tibetieciu tibetieciu mjanmu tangutuRasto sistemosOficialus statusasOficiali kalbaKalbos kodaiISO 639 3txg Tangutu kalba Xixia tang 𗼇𗟲 kin 西夏語 mirusi kalba priklausanti siaures rytu tibetieciu mianmarieciu kalbu seimai Buvo vartojama isnykusios Azijos tautos tangutu Dabartineje Kinijos teritorijoje Gansu ir Saansi provincijos vakarineje dalyje 982 1227 m gyvavo tangutu sukurta valstybe Kai kuriu lingvistu klasifikuojama kaip viena is Ja tolimos giminystes rysiai sieja su mjanmu kalba dar tolimesnes su kinu kalba Budistu tekstas parasytas tangutu kalba Tangutu kalba buvo oficiali tangutu sukurtoje Vakaru Sia valstybeje nepriklausomoje nuo Songu dinastijos 1226 m uzkariautoje Cingischano Turejo savo rasta Paskutiniu rasytiniu saltiniu laikoma Budos mokymu Lotoso sutra datuojama 1502 m Tai liudija kad buvo naudojamasi ir prabegus trims simtmeciams po tangutu imperijos isnykimo Siuolaikiniai tangutu kalbos tyrimai buvo pradeti XIX a pabaigoje XX a pradzioje kai buvo paskelbta nepriklausomu publikaciju apie Vakaru Sia monetu kinu tanguto dvikalbio įraso ant stelos Gansu provincija ir Lotoso sutros tangutu vertimo issifravima Kinijos Vidines Mongolijos regione senoviniame mieste Chara Chote 1908 m buvo surasta apie 2000 tangutu rankrasciu Vienas reiksmingiausiu indeliu buvo rusu mokslininko 1892 1937 kuris sudare pirmajį tangutu zodyna ir rekonstravo daugelį tangutu gramatikos ypatybiu sudarydamas galimybe faktiskai skaityti ir suprasti tangutu tekstus Po mirties jam suteikta sovietine Lenino premija kai 1960 m buvo paskelbtas mokslo darbas Tangutu filologija Nepaisant to iki pilno tangutu kalbos supratimo dar toli nors tam tikri morfologijos Ksenia Kepping Tangutu kalbos morfologija Maskva Nauka 1985 ir gramatikos Tatsuo Nishida Seika go no kenkyu ir kt aspektai yra suprantami taciau sintaksine tangutu kalbos struktura lieka neistirta Rysys tarp rasytines kalbos ir tarties tangutu kalboje yra menkiau isreikstas nei kinu kalbose Daugiau kaip 90 kinu hieroglifu turi fonetinį elementa nusakantį tarima o tangutu kalboje si dalis apribota iki mazdaug 10 todel rekonstruojant kalba neuztenka remtis rasytiniais saltiniais Chara Choto dokumentai siuo metu saugomi Rusijos mokslu akademijos Rytu rankrasciu institute Sankt Peterburge Jie isgyveno Leningrado blokada taciau nemazai rankrasciu kuriuos turejo N Nevskis kai 1937 m jį arestavo NKVD dingo o paslaptingomis aplinkybemis buvo grazinti į Rytu rankrasciu instituta tik 1991 m Kolekcija sudaro apie 10 000 tomu daugiausia budistiniu tekstu įstatymu kodeksu ir teisiniu dokumentu datuojamu nuo XI a vidurio iki XIII a pradzios Tarp budistu tekstu neseniai buvo rasta daugybe unikaliu rinkiniu nezinomu nei kinu nei tibetieciu kalbomis Be to issaugotas budizmo kanonas kinu klasikiniai rastai ir daugybe vietiniu tekstu parasytu tangutu kalba Mazesni tangutu kolekcijos rinkiniai priklauso Britu bibliotekai Nacionalinei Pekino bibliotekai Pekino universiteto bibliotekai ir kitoms bibliotekoms Isnasosvan Driem George 2001 Languages of the Himalayas Volume One BRILL ISBN 90 04 12062 9 Tangutai Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIII Salc Toli Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2013 IDP News Issue No 2 PDF IDP Newsletter 2 2 3 1995 m sausio men ISSN 1354 5914 Suarchyvuotas originalas PDF 2007 06 30 Nuoroda tikrinta 2009 07 03 van Driem George 1993 Ancient Tangut manuscripts rediscovered PDF Linguistics of the Tibeto Burman Area La Trobe University Australia 16 1 137 155 ISSN 0731 3500 Nuoroda tikrinta 2009 08 05 NuorodosJames Matisoff 2004 Brightening and the place of Xixia Tangut in the Qiangic subgroup of Tibeto Burman Ksenia Kepping Last Works and Documents