Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vaišelga arba Vaišvilkas krikšto vardas Laurušas 1223 m 1267 m balandžio 18 23 d vyriausias Mindaugo sūnus ir vietininka
Vaišvilkas
Vaišelga (arba Vaišvilkas, krikšto vardas Laurušas 1223 m. – 1267 m. balandžio 18–23 d.) – vyriausias Mindaugo sūnus ir vietininkas Naugarduke. Po tėvo mirties 1264 m. vėl įsitraukė į politiką pašalindamas sąmokslininką Treniotą ir tapdamas Lietuvos valdovu trejiems metams (1264–1267 m.). Laikydamasis pažado, taikiai perleido valdžią Haličio–Voluinės kunigaikščiui Švarnui ir pasitraukė į vienuolyną.
| Vaišelga | |
|---|---|
| Lietuvos didysis kunigaikštis | |
| XVI–XVII a. įsivaizduojamas atvaizdas | |
| Gimė | 1223 m. |
| Mirė | 1267 m. balandžio 18 d. (~44 metai) |
| Tėvas | Mindaugas |
| Motina | Pirmoji Mindaugo žmona |
| Lietuvos didysis kunigaikštis | |
| Valdė | 1264 m. – 1267 m. (~3 metai) |
| Pirmtakas | Treniota |
| Įpėdinis | Švarnas |
| Vikiteka | Vaišelga |
Vaišelga buvo pirmasis žinomas lietuvis kunigaikštis, kuris priėmė stačiatikišką krikštą. Vėliau tapo ir stačiatikių vienuoliu, įkūrė Laurušavo vienuolyną.
Biografija
Ankstyvieji metai
Tikėtina, kad Vaišelga buvo Mindaugo vietininkas Naugarduke, kur 1245 m. apsikrikštijo stačiatikiu ir, anot šaltinių, „iš žiauraus pagonio virto karštai tikinčiu krikščioniu“. 1253–1254 m. tapo Naugarduko kunigaikščiu, nes Naugarduko gyventojai buvo nepatenkinti Mindaugo katalikišku krikštu 1253 m. Tais pačiais metais sudarė su Haličo–Volynės kunigaikščiais taikos sutartį, kurios sąlyga išleido už Švarno tekėti savo seserį. Perdavęs Naugarduką valdyti , pats išvyko gyventi į Poloninsko vienuolyną prie Karpatų Haličio–Voluinės kunigaikštystėje. 1256–1257 m. išsiruošė keliauti į stačiatikių centrą Atoną Graikijoje, bet dėl karo Bulgarijoje teko šios kelionės atsisakyti.
1257 m. kartu su kitais 10–12 vienuolių prie Nemuno, gudų žemėse įkūrė Laurušavo vienuolyną, kuriame XIII a. buvo parašyta pirmoji LDK rankraštinė knyga – .
Vaišelgai pragyvenus savo įkurtame vienuolyne maždaug metus, 1258 m. Lietuvą užpuolė Burundajus kartu su Haličo–Volynės kunigaikščiais. Tuomet jis paliko vienuolyną ir kartu su pusbroliu Tautvilu suėmė Romaną Danilovičių, dar sykį tapdamas Naugarduko kunigaikščiu.
Kampanija prieš Treniotą
Vaišelga, po tėvo ir dviejų brolių nužudymo, 1263 m. liko paskutiniu gyvu Mindaugo sūnumi ir pabėgo į Pinską, kur surinko vietos gudų kariuomenę ir jau 1264 m. grįžo į Naugarduką. Padedamas vietinių bajorų nužygiavo į Lietuvą keršyti Daumantui ir Treniotai už tėvo nužudymą. Ten užėmė abu opozicijos centrus – Nalšią ir Deltuvą – ir įtvirtino savo valdžią. Didysis kunigaikštis Treniota buvo nužudytas Mindaugo šalininkų, o Daumantas (Nalšios kunigaikštis) pabėgo į Pskovą. Suksė (įtakingas Nalšios kunigaikštis) pabėgo į Livoniją.
Lietuvos didysis kunigaikštis (1264–1267 m.)
1264 m. Vaišelga tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Valdžią dalijosi su Haličo-Volynės kunigaikščiu Švarnu, kuris jį talkino pašalinant Treniotą.[reikalingas šaltinis]
Vaišelgai, kaip ir Mindaugui, nenorėjo tarnauti tik žemaičiai, nes jis kaip ir tėvas bendradarbiavo su Haličio–Voluinės kunigaikštyste, turėjo ryšių net su kryžiuočių ordinu ir atrodė, kad tęs tėvo politiką, kuri buvo žemaičiams nepalanki. Būdamas krikščionimi, Vaišelga siekė taikos su Livonijos ir Prūsijos kryžiuočiais, todėl nustojo remti Didįjį prūsų sukilimą. Šios politikos pasekme vokiečiai tęsė žemaičių ir kuršių puldinėjimus.
1265 m. kartu su Švarnu puolė Lenkiją keršydami už jotvingių nusiaubimą. 1266–1267 m. kariavo su Pskovu.
Pasitraukimas iš sosto
Laikydamasis savo žodžio, Vaišelga po trejų metų pasitraukė į Ugrovsako stačiatikių vienuolyną, o Lietuvos sostą perleido savo svetimšaliui svainiui Haličio–Voluinės kunigaikščiui Švarnui (paversdamas Lietuvos valstybę protektoratu).
Tačiau Lietuvą valdyti taip pat svajojo Švarno brolis, Voluinės kunigaikštis Levas Danilovičius. Kerštaudamas, kad Vaišelga broliams nepadalino valdžios, Levas pasikvietė Vaišelgą į svečius ir jį nužudė, taip tuo pačiu apsunkindamas Švarno valdžią Lietuvoje. Vaišelga žuvo kaip paskutinis Mindaugo sūnus ir tiesioginis palikuonis. Anot tradicijos, palaidotas prie Voluinės Vladimiro Švč. Marijos Ėmimo į dangų soboro (pastatyto apie 1160 m.).
Išnašos
- Kamuntavičius 2021, p. 63.
- Kamuntavičius 2021, p. 69.
- Bumblauskas 2005, p. 45.
- Šapoka 1936, p. 62.
- Монастыри Киевской Руси: М.И. Быхова http://www.krotov.info/history/11/byhova.html Archyvuota kopija 2007-09-29 iš Wayback Machine projekto.
- Bumblauskas 2005, p. 106.
Šaltiniai
- Šapoka, Adolfas (1936). Lietuvos istorija. Kaunas: Švietimo ministerijos knygų leidimo komisija. ISBN 5-420-00631-6.
- Bumblauskas, Alfredas (2005). Senosios Lietuvos istorija 1009–1795. Vilnius: . ISBN 9986-830-89-3. p. 262–263.
- (2021). Gudijos istorija. Baltarusijos istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. ISBN 9785420018392.
Vaišelga Mindaugo šeima Gimė: 1223 Mirė: 1268 | ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Treniota | Lietuvos didysis kunigaikštis 1264–1267 | Po to: Švarnas |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vaišvilkas, Kas yra Vaišvilkas? Ką reiškia Vaišvilkas?
Vaiselga arba Vaisvilkas kriksto vardas Laurusas 1223 m 1267 m balandzio 18 23 d vyriausias Mindaugo sunus ir vietininkas Naugarduke Po tevo mirties 1264 m vel įsitrauke į politika pasalindamas samokslininka Treniota ir tapdamas Lietuvos valdovu trejiems metams 1264 1267 m Laikydamasis pazado taikiai perleido valdzia Halicio Voluines kunigaiksciui Svarnui ir pasitrauke į vienuolyna VaiselgaLietuvos didysis kunigaikstisXVI XVII a įsivaizduojamas atvaizdasGime 1223 m Mire 1267 m balandzio 18 d 44 metai Tevas MindaugasMotina Pirmoji Mindaugo zmonaLietuvaLietuvaLietuvos didysis kunigaikstisValde 1264 m 1267 m 3 metai Pirmtakas TreniotaĮpedinis SvarnasVikiteka Vaiselga Vaiselga buvo pirmasis zinomas lietuvis kunigaikstis kuris prieme staciatikiska kriksta Veliau tapo ir staciatikiu vienuoliu įkure Laurusavo vienuolyna BiografijaVienuolynas kuris buvo tikriausiai įkurtas Vaisvilko dail Napoleonas Orda Ankstyvieji metai Tiketina kad Vaiselga buvo Mindaugo vietininkas Naugarduke kur 1245 m apsikrikstijo staciatikiu ir anot saltiniu is ziauraus pagonio virto karstai tikinciu krikscioniu 1253 1254 m tapo Naugarduko kunigaiksciu nes Naugarduko gyventojai buvo nepatenkinti Mindaugo katalikisku krikstu 1253 m Tais paciais metais sudare su Halico Volynes kunigaiksciais taikos sutartį kurios salyga isleido uz Svarno teketi savo seserį Perdaves Naugarduka valdyti pats isvyko gyventi į Poloninsko vienuolyna prie Karpatu Halicio Voluines kunigaikstysteje 1256 1257 m issiruose keliauti į staciatikiu centra Atona Graikijoje bet del karo Bulgarijoje teko sios keliones atsisakyti 1257 m kartu su kitais 10 12 vienuoliu prie Nemuno gudu zemese įkure Laurusavo vienuolyna kuriame XIII a buvo parasyta pirmoji LDK rankrastine knyga Vaiselgai pragyvenus savo įkurtame vienuolyne mazdaug metus 1258 m Lietuva uzpuole Burundajus kartu su Halico Volynes kunigaiksciais Tuomet jis paliko vienuolyna ir kartu su pusbroliu Tautvilu sueme Romana Daniloviciu dar sykį tapdamas Naugarduko kunigaiksciu Kampanija pries Treniota Vaiselga po tevo ir dvieju broliu nuzudymo 1263 m liko paskutiniu gyvu Mindaugo sunumi ir pabego į Pinska kur surinko vietos gudu kariuomene ir jau 1264 m grįzo į Naugarduka Padedamas vietiniu bajoru nuzygiavo į Lietuva kersyti Daumantui ir Treniotai uz tevo nuzudyma Ten uzeme abu opozicijos centrus Nalsia ir Deltuva ir įtvirtino savo valdzia Didysis kunigaikstis Treniota buvo nuzudytas Mindaugo salininku o Daumantas Nalsios kunigaikstis pabego į Pskova Sukse įtakingas Nalsios kunigaikstis pabego į Livonija Įsivaizduojamas atvaizdas XX a prad dail Vladislavas BarvickisLietuvos didysis kunigaikstis 1264 1267 m 1264 m Vaiselga tapo Lietuvos didziuoju kunigaiksciu Valdzia dalijosi su Halico Volynes kunigaiksciu Svarnu kuris jį talkino pasalinant Treniota reikalingas saltinis Vaiselgai kaip ir Mindaugui nenorejo tarnauti tik zemaiciai nes jis kaip ir tevas bendradarbiavo su Halicio Voluines kunigaikstyste turejo rysiu net su kryziuociu ordinu ir atrode kad tes tevo politika kuri buvo zemaiciams nepalanki Budamas krikscionimi Vaiselga sieke taikos su Livonijos ir Prusijos kryziuociais todel nustojo remti Didįjį prusu sukilima Sios politikos pasekme vokieciai tese zemaiciu ir kursiu puldinejimus 1265 m kartu su Svarnu puole Lenkija kersydami uz jotvingiu nusiaubima 1266 1267 m kariavo su Pskovu Pasitraukimas is sosto Laikydamasis savo zodzio Vaiselga po treju metu pasitrauke į Ugrovsako staciatikiu vienuolyna o Lietuvos sosta perleido savo svetimsaliui svainiui Halicio Voluines kunigaiksciui Svarnui paversdamas Lietuvos valstybe protektoratu Taciau Lietuva valdyti taip pat svajojo Svarno brolis Voluines kunigaikstis Levas Danilovicius Kerstaudamas kad Vaiselga broliams nepadalino valdzios Levas pasikviete Vaiselga į svecius ir jį nuzude taip tuo paciu apsunkindamas Svarno valdzia Lietuvoje Vaiselga zuvo kaip paskutinis Mindaugo sunus ir tiesioginis palikuonis Anot tradicijos palaidotas prie Voluines Vladimiro Svc Marijos Ėmimo į dangu soboro pastatyto apie 1160 m IsnasosKamuntavicius 2021 p 63 Kamuntavicius 2021 p 69 Bumblauskas 2005 p 45 Sapoka 1936 p 62 Monastyri Kievskoj Rusi M I Byhova http www krotov info history 11 byhova html Archyvuota kopija 2007 09 29 is Wayback Machine projekto Bumblauskas 2005 p 106 SaltiniaiSapoka Adolfas 1936 Lietuvos istorija Kaunas Svietimo ministerijos knygu leidimo komisija ISBN 5 420 00631 6 Bumblauskas Alfredas 2005 Senosios Lietuvos istorija 1009 1795 Vilnius ISBN 9986 830 89 3 p 262 263 2021 Gudijos istorija Baltarusijos istorija Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos centras ISBN 9785420018392 VaiselgaMindaugo seimaGime 1223 Mire 1268Karaliskieji titulaiPries tai Treniota Lietuvos didysis kunigaikstis 1264 1267 Po to Svarnas