Glikozidai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Glikozidas – organinis junginys, susidedantis iš cukrinės dalies, vadinamos , ir necukrinės – . Veikiami fermentų ir kitų medžiagų, glikozidai suskyla į cukrų ir aglikoną. Jų cheminė struktūra yra skirtinga. Cukrus gerina aglikono farmakologinį poveikį. Cukrinis glikono komponentas yra gliukozė, , ir kitos, o aglikonų – fenoliai, alkoholiai, aldehidai, , įvairios rūgštys.

Gryni glikozidai yra bespalviai, kristaliniai ar amorfiniai kartaus skonio junginiai, tirpstantys vandenyje. Augalų sultyse jų randama įvairios sudėties ir įvairiais kiekiais. Dažniausiai vienas jų vyrauja.

Glikozidai veikia širdies kraujagysles, žadina apetitą, laisvina vidurius, lengvina atsikosėjimą, mažina sklerozę, skatina šlapimo išsiskyrimą, naikina mikrobus. Medicinoje ypač svarbią reikšmę turi širdį veikiantys glikozidai: , , , , , ir kiti. Glikozidų kaupimu pasižymi bervidinių, bastutinių, lelijinių, erškėtiniu šeimų atstovai. Vieni glikozidai nuodingi, kiti ne.