55 59 š pl 24 45 r ilg 55 98 š pl 24 75 r ilg 55 98 24 75 Vabalninko valsčiusLaikotarpis XVIII a 1950 m Apytikrė valsčia
Vabalninko valsčius

55°59′š. pl. 24°45′r. ilg. / 55.98°š. pl. 24.75°r. ilg.
Vabalninko valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: XVIII a. – 1950 m. | |
| |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Vabalninkas, Čypėnai (1864?–1922) |
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė | |
Trakų vaivadija | Upytės apskritis (1722) |
Rusijos imperija | |
Kauno gubernija | Panevėžio apskritis (1861–1915) |
Lietuva | |
Biržų apskritis (1919–1940) | |
Trečiasis Reichas | |
Ostlandas | Biržų apskritis (1941–1944) |
Sovietų Sąjunga | |
Lietuvos TSR | Biržų apskritis (1944–1950) |
Vabalninko valsčius (1861–1922 m. Čypėnų valsčius, rus. Чипянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Vabalninkas, kurį laiką – Čypėnai.
Istorija
Vabalninko valsčius minimas XVIII a. Vėl sudarytas 1861 m. kaip Čypėnų valsčius iš Vabalninko seniūnijos, Salamiesčio ir kitų dvarų teritorijų, sudarė 30 kaimų. Priklausė Kauno gubernijai. Pradžioje centras buvo Vabalninkas, tačiau po 1863 m. sukilimo perkeltas į Čypėnus. 1892 m. įkurta valsčiaus ligoninė.1915–1917 m. valdė vokiečių administracinė valdžia. 1919 m. liepos 2 d. buvo pertvarkytas Lietuvos administracinis padalijimas, Čypėnų valsčius priskirtas Biržų apskričiai. Čypėnų valsčius išliko, o 1922 m. centras perkeltas atgal į Vabalninką ir pervadintas Vabalninko valsčiumi. 1947 m. dalis teritorijos perduota naujiems Kupreliškio valsčiui ir Geležių valsčiui. Vabalninko valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Vabalninko rajonui (9 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1877 m. | 9522 | 1067 kiemai | 13 seniūnijų | 121 | |
1884 m. | 9625 | ||||
1901 m. | 13 398 | ||||
1923 m. (išsamiau) | 528 | 15 614 | 3323 | 224 gyvenvietės | |
1932 m. | 507 | 15614 | 18 seniūnijų | ||
1949-01-01 (išsamiau) | 287 | 10 apylinkių |
Vadovai
Viršaičiai:
- P. Novakas, 1879–1882 m.
- Antanas Pavilionis, 1884–1886 m.
- Martynas Sarapas, 1886–1888 m.
- Povilas Gacevičius, 1888–1893 m.
- Antanas Valentėlis, 1893–1894 m.
- Jonas Levickas, 1894–1896 m.
- Kazimieras Gritė, 1896–1897 m.
- Antanas Paliulis, 1897–1899 m.
- Jurgis Galvanauskas, 1899–1901 m.
- Kazimieras Bučas, 1901–1905 m.
- Jonas Vosylis, 1905 m. lapkritis – 1906 m. sausis
- Konstantinas Muralis, 1906–1907 m.
- Jonas Čepulis, 1907–1908 m.
- Steponas Latvėnas, 1908–1914 m.
- Konstantinas Baniulis, 1914–1915 m.
- , 1932 m.
Suskirstymas
1872 m. Čypėnų valsčių sudarė 22 seniūnijos: Bakšėnų, Čypėnų, Dumbliūnų, Gataučių, Girsteikių, Grincagalės, Gumbelių, Ilgalaukių, Jasiuliškių, Kadarų, Kupreliškio, Megonių, Meiliūnų, Meliūnų, Petrukiškio, Plikių, Remeikių, Stuburų, Svilių, Vabalninko, Vileišiškių ir Zasinyčių. 1884 m. jos sustambintos, liko 12. 1885 m. prijungta Stumbriškio valsčiaus Natiškių seniūnija. 1885–1915 m. valsčių sudarė 13 seniūnijų: Bakšėnų, Čypėnų, Gataučių, Girsteikių, Dumbliūnų, Ilgalaukių, Jasiuliškių, Kupreliškio, Natiškių, Petrukiškio, Plikių, Vabalninko ir Zasinyčių.
Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m. | Apylinkė, 1949 m. |
---|---|---|
Alizava | Alizavos seniūnija | - |
Bakšėnai | Bakšėnų seniūnija | - |
Buožiai | Božių seniūnija | - |
Čypėnai | Čypėnų seniūnija | Čypėnų apylinkė |
Daršiškiai | Daršiškių seniūnija | - |
Gataučiai | Gataučių seniūnija | Gataučių apylinkė |
Jasiuliškiai | Jasiuliškių seniūnija | Jasiuliškių apylinkė |
Kupreliškis | Kupreliškių seniūnija | - |
Lebeniškiai | Lebeniškių seniūnija | Lebeniškių apylinkė |
Meilūnai | Meilūnų seniūnija | Meilūnų apylinkė |
Natiškiai | Natiškių seniūnija | Natiškių apylinkė |
Račgaliai | Račgalių seniūnija | Račgalių apylinkė |
Sabuliškiai | Sabuliškių seniūnija | - |
Sodeliai | Sodelių seniūnija | - |
Strazdžiai | Straždžių seniūnija | Strazdžių apylinkė |
Šukionys | Šukionių seniūnija | Šukionių apylinkė |
Vabalninkas | Vabalninko seniūnija | Vabalninko apylinkė |
Žadeikiai | Žadaikių seniūnija | |
Iš viso: | 18 seniūnijų | 10 apylinkių |
Gyventojai
Žymūs žmonės
Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1866 | Natiškiai | Vincas Karoblis, teisininkas | 1939 |
1882 | Zizonys | Ernestas Galvanauskas, inžinierius, politinis veikėjas | 1967 |
1895 | Remeikiai | Juozas Daubaras, fotografas | 1982 |
1898 | Jasiuliškiai | Kazimieras Ječius, agronomas | 1961 |
1899 | Remeikiai | Leonardas Peseckas, lakūnas | 1976 |
1900 | Žadeikiai | Bronius Vaivada, karininkas, pedagogas | 1946 |
1902 | Savučiai | Stasys Paliulis, pedagogas, tautosakininkas | 1996 |
1905 | Zizonys | Gediminas Galva, ekonomistas | 1979 |
1906 | Antašava | Veronika Šleivytė, dailininkė | 1998 |
1908 | Šukionys | Juozas Kuprys, gydytojas | 1984 |
1915 | Plikiai | Antanė Kučinskaitė, kalbininkė | 2006 |
1920 | Gataučiai | Mamertas Indriliūnas, rašytojas, partizanas | 1945 |
1927 | Mieliūnai | Alfonsas Laučka, kalbininkas | |
1928 | Berniškiai | Antanas Balčiūnas, inžinierius | |
1938 | Repeniškis | Antanas Glemža, biochemikas | |
1939 | Putauskai | Jonas Strielkūnas, poetas, vertėjas | 2010 |
1942 | Baibokai | Adolfas Kaziliūnas, chemikas |
Šaltiniai
- Kupiškėnų enciklopedija, I t. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. T. I: A-J. ISBN 9955-624-62-0.
- Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- Vabalninkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-01-13).
- Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 51
- Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 557–569 psl.
- Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 18
- Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 560 psl.
- Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 567–568 psl.
- Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 22
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vabalninko valsčius, Kas yra Vabalninko valsčius? Ką reiškia Vabalninko valsčius?
55 59 s pl 24 45 r ilg 55 98 s pl 24 75 r ilg 55 98 24 75 Vabalninko valsciusLaikotarpis XVIII a 1950 m Apytikre valsciaus vieta dabartines Lietuvos zemelapyjeAdm centras Vabalninkas Cypenai 1864 1922 Lietuvos Didzioji KunigaikstysteTraku vaivadija Upytes apskritis 1722 Rusijos imperijaKauno gubernija Panevezio apskritis 1861 1915 LietuvaBirzu apskritis 1919 1940 Treciasis ReichasOstlandas Birzu apskritis 1941 1944 Sovietu SajungaLietuvos TSR Birzu apskritis 1944 1950 Vabalninko valscius 1861 1922 m Cypenu valscius rus Chipyanskaya volost buves administracinis teritorinis vienetas dabartines siaures Lietuvos teritorijoje Centras Vabalninkas kurį laika Cypenai IstorijaVabalninko valscius minimas XVIII a Vel sudarytas 1861 m kaip Cypenu valscius is Vabalninko seniunijos Salamiescio ir kitu dvaru teritoriju sudare 30 kaimu Priklause Kauno gubernijai Pradzioje centras buvo Vabalninkas taciau po 1863 m sukilimo perkeltas į Cypenus 1892 m įkurta valsciaus ligonine 1915 1917 m valde vokieciu administracine valdzia 1919 m liepos 2 d buvo pertvarkytas Lietuvos administracinis padalijimas Cypenu valscius priskirtas Birzu apskriciai Cypenu valscius isliko o 1922 m centras perkeltas atgal į Vabalninka ir pervadintas Vabalninko valsciumi 1947 m dalis teritorijos perduota naujiems Kupreliskio valsciui ir Geleziu valsciui Vabalninko valscius panaikintas 1950 m birzelio 20 d jo teritorija perduota Vabalninko rajonui 9 apylinkes Valsciaus istorijaMetai Plotas km Gyventoju sk ukiu sk Suskirstymas Gyvenvietes1877 m 9522 1067 kiemai 13 seniuniju 1211884 m 96251901 m 13 3981923 m issamiau 528 15 614 3323 224 gyvenvietes1932 m 507 15614 18 seniuniju1949 01 01 issamiau 287 10 apylinkiuVadovaiVirsaiciai P Novakas 1879 1882 m Antanas Pavilionis 1884 1886 m Martynas Sarapas 1886 1888 m Povilas Gacevicius 1888 1893 m Antanas Valentelis 1893 1894 m Jonas Levickas 1894 1896 m Kazimieras Grite 1896 1897 m Antanas Paliulis 1897 1899 m Jurgis Galvanauskas 1899 1901 m Kazimieras Bucas 1901 1905 m Jonas Vosylis 1905 m lapkritis 1906 m sausis Konstantinas Muralis 1906 1907 m Jonas Cepulis 1907 1908 m Steponas Latvenas 1908 1914 m Konstantinas Baniulis 1914 1915 m 1932 m Suskirstymas1872 m Cypenu valsciu sudare 22 seniunijos Baksenu Cypenu Dumbliunu Gatauciu Girsteikiu Grincagales Gumbeliu Ilgalaukiu Jasiuliskiu Kadaru Kupreliskio Megoniu Meiliunu Meliunu Petrukiskio Plikiu Remeikiu Stuburu Sviliu Vabalninko Vileisiskiu ir Zasinyciu 1884 m jos sustambintos liko 12 1885 m prijungta Stumbriskio valsciaus Natiskiu seniunija 1885 1915 m valsciu sudare 13 seniuniju Baksenu Cypenu Gatauciu Girsteikiu Dumbliunu Ilgalaukiu Jasiuliskiu Kupreliskio Natiskiu Petrukiskio Plikiu Vabalninko ir Zasinyciu Pagrindine gyvenviete Seniunija 1932 m Apylinke 1949 m Alizava Alizavos seniunija Baksenai Baksenu seniunija Buoziai Boziu seniunija Cypenai Cypenu seniunija Cypenu apylinkeDarsiskiai Darsiskiu seniunija Gatauciai Gatauciu seniunija Gatauciu apylinkeJasiuliskiai Jasiuliskiu seniunija Jasiuliskiu apylinkeKupreliskis Kupreliskiu seniunija Lebeniskiai Lebeniskiu seniunija Lebeniskiu apylinkeMeilunai Meilunu seniunija Meilunu apylinkeNatiskiai Natiskiu seniunija Natiskiu apylinkeRacgaliai Racgaliu seniunija Racgaliu apylinkeSabuliskiai Sabuliskiu seniunija Sodeliai Sodeliu seniunija Strazdziai Strazdziu seniunija Strazdziu apylinkeSukionys Sukioniu seniunija Sukioniu apylinkeVabalninkas Vabalninko seniunija Vabalninko apylinkeZadeikiai Zadaikiu seniunijaIs viso 18 seniuniju 10 apylinkiuGyventojaiZymus zmones Valsciuje gime zymus zmonesGimimo metai Gimimo vieta Zmogus Mirties metai1866 Natiskiai Vincas Karoblis teisininkas 19391882 Zizonys Ernestas Galvanauskas inzinierius politinis veikejas 19671895 Remeikiai Juozas Daubaras fotografas 19821898 Jasiuliskiai Kazimieras Jecius agronomas 19611899 Remeikiai Leonardas Peseckas lakunas 19761900 Zadeikiai Bronius Vaivada karininkas pedagogas 19461902 Savuciai Stasys Paliulis pedagogas tautosakininkas 19961905 Zizonys Gediminas Galva ekonomistas 19791906 Antasava Veronika Sleivyte dailininke 19981908 Sukionys Juozas Kuprys gydytojas 19841915 Plikiai Antane Kucinskaite kalbininke 20061920 Gatauciai Mamertas Indriliunas rasytojas partizanas 19451927 Mieliunai Alfonsas Laucka kalbininkas1928 Berniskiai Antanas Balciunas inzinierius1938 Repeniskis Antanas Glemza biochemikas1939 Putauskai Jonas Strielkunas poetas vertejas 20101942 Baibokai Adolfas Kaziliunas chemikasSaltiniaiKupiskenu enciklopedija I t Vilnius Vilniaus dailes akademijos leidykla 2006 T I A J ISBN 9955 624 62 0 Pamyatnaya knizhka Vilenskago general gubernatorstva na 1868 god Sanktpeterburg Vitebskij gubernskij statisticheskij komitet 1868 PDF 152 psl Vabalninkas Visuotine lietuviu enciklopedija tikrinta 2023 01 13 Volosti i vazhnѣjshiya seleniya Evropejskoj Rossii Vypusk V Izdanie Centralnago Statisticheskago Komiteta Sanktpeterburg 1886 PDF 26 psl paaiskinimas apie duomenu rinkima I tome Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Centralinis Statistikos Biuras 1925 psl 51 Savivaldybiu zinynas Savivaldybes redakcijos leidinys Kaunas Spindulys 1932 557 569 psl Lietuvos TSR administratyvinis teritorinis padalinimas pagal 1949 m sausio 1 d padetį Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos statistikos skyrius Vilnius Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys 1949 psl 18 Savivaldybiu zinynas Savivaldybes redakcijos leidinys Kaunas Spindulys 1932 560 psl Savivaldybiu zinynas Savivaldybes redakcijos leidinys Kaunas Spindulys 1932 567 568 psl Lietuvos TSR administratyvinis teritorinis padalinimas pagal 1949 m sausio 1 d padetį Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos statistikos skyrius Vilnius Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys 1949 psl 22