Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Veronika ŠleivytėV Šleivytė prie molberto 1926 m Gimė 1906 m gruodžio 6 d Antašava Vabalninko valsčiusMirė 1998 m baland
Veronika Šleivytė
| Veronika Šleivytė | |
|---|---|
| V. Šleivytė prie molberto, 1926 m. | |
| Gimė | 1906 m. gruodžio 6 d. Antašava, Vabalninko valsčius |
| Mirė | 1998 m. balandžio 21 d. (91 metai) Kaunas |
| Tėvas | Jonas Šleivys |
| Motina | Barbora Šleivienė |
| Veikla | dailininkė, tapytoja, grafikė, fotografė |
Veronika Šleivytė (1906 m. gruodžio 6 d. Antašavoje, Vabalninko valsčius – 1998 m. balandžio 21 d. Kaune, palaidota Antašavos kapinėse) – Lietuvos dailininkė, tapytoja, grafikė, fotografė.
Biografija
Gimė bežemių valstiečių, daugiavaikėje kalvio šeimoje, Antašavos miestelyje. Didžiulei Šleivių šeimai gyvenimas buvo nelengvas. Kai Veronikai suėjo ketveri metai, tėvas Jonas Šleivys trobą perkėlė iš Antašavos miestelio į Viktariškių kaimą.
Nuo vaikystės tarnavo ūkininkams ir svajojo tapti menininke arba piešimo mokytoja. Baigė pradinę mokyklą ir, nors šeima neturėjo lėšų ir tėvas prieštaravo, pradėjo mokytis Kupiškio gimnazijoje. 1923 m. baigė keturias Kupiškio progimnazijos klases, tais pačiais metais kartu su Kadarų kaimo (Papilio valsčius, Biržų apskritis) valstiečiais suorganizavo mokyklą, taip pat – kursus suaugusiesiems. Kadangi mokyklos neparėmė valdžia, dirbo tiesiog už maistą – ją pakaitomis maitindavo vaikų tėvai (būsimajai dailininkei tuo metu tebuvo 17 m.). Čia mokytoja dirbo iki 1924 m.
Didžiulio užsispyrimo vedama, 1924–1934 m. mokėsi Kauno meno mokykloje ir ją baigė, įgijo dailininkės-grafikės ir mokytojos specialybę. Per tą laiką ir vėliau (1927–1940 m.) save išlaikė dirbdama Žemės ūkio ministerijoje (Kaune) braižytoja, buvo pašlijusi sveikata, ilgai gydėsi. 1933 m. dalyvavo pirmojoje Lietuvos fotomėgėjų sąjungos parodoje Kaune.
Baigusi studijas 1934–1938 m. dirbo piešimo mokytoja katalikiškoje Vaikelio Jėzaus draugijos mergaičių amatų mokykloje. Atleista už tai, kad į viešumą iškėlė našlaičių mokinių skurdą, jų patiriamas skriaudas. Tuomet dirbo Moterų globos komiteto amatų mokykloje. Kai ištrūkdavo nuo miesto šurmulio, grįždavo į gimtąjį Viktariškių kaimą bei netoliese esantį Antašavos miestelį, kur buvo labai laukiama ne tik vyresniųjų bendruomenės narių, bet ir smalsių vaikų. Mėgo dainuoti ir klausytis liaudies dainų.
Nuo 1937 m. dalyvavo Lietuvos dailininkių rengiamose parodose, buvo aktyvi fotografijos mėgėjų konkursų dalyvė. 1938–1940 m. buvo Lietuvos moterų dailininkių draugijos, kurią pati ir įkūrė, pirmininke. Įgyvendindama seną savo svajonę pakeliauti po pasaulį ir pasisemti meno paslapčių, 1939 m. lankėsi Italijos, Vokietijos, Šveicarijos, Lenkijos meno galerijose, domėjosi tapybos ir skulptūros darbais. Tai padėjo jai geriau perprasti žmogaus anatomijos subtilybes, kurias netrukus pritaikė savo grafikos darbuose.
Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, nuo 1940 m. buvo paskirta tos pačios „Vaikelio Jėzaus draugijos“ amatų mokyklos direktore ir ja dirbo iki 1946 m. (ši mokykla keitė pavadinimus: 1940–1941 m. Kauno 5-oji amatų mokykla; 1941–1943 m. Kauno 1-oji Valstybinė amatų mokykla; 1944–1946 m. 11-oji Valstybinė amatų mokykla).
Antrojo pasaulinio karo metais dailininkės asmenybe ir buvusia veikla susidomėjo vokiečių saugumo institucijos. Šleivytė buvo tardoma, ištremta į Kelmę, iš kur turėjo būti išvežta darbams į Vokietiją. Iš ten jai pavyko pabėgti į Kazlų Rūdą, kur gyveno besislapstydama.
1946 m. atsisakiusi darbo atsidėjo kūrybai. Negaudama lėšų, kurį laiką sunkiai vertėsi, buvo remiama Viktariškių kaime gyvenančių artimųjų. Per tą laiką toliau kūrė, tvarkė savo darbus. Pagerėjus finansinei būklei, aplankė Maskvos, Leningrado, Kijevo, Talino ir Rygos muziejus, kur toliau sėmėsi patirties.
1960 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nare. 1984 m. jai suteiktas Kupiškio rajono garbės pilietės vardas. Šleivytė buvo kviečiama į Kupiškio rajono meno ir sporto šventes, susitikimus. 1985 m. dailininkei suteiktas Garbės kolūkietės vardas, 1986 m. – Lietuvos SSR nusipelniusios kultūros veikėjos Garbės vardas.
Mirė 1998 m. kovo 21-ąją Kaune, palaidota Antašavos miestelio kapinėse.
Kūryba
V. Šleivytė – dailininkė-realistė, deramai praturtinusi ir pratęsusi savo mokytojų Justino Vienožinskio, , Kajetono Sklėriaus, Jono Janulio, Vlado Didžioko, Petro Kalpoko, Adomo Galdiko ir Stepo Žuko kūrybos tradicijas. Menininkė įdomi savo paprastumu ir nuoširdumu, pabrėžtinai nesudėtina paveikslų kompozicija.
Dailės palikimą galima skirti į dvi dalis. Pirmoji – tai tarpukario ir pokario metais (iki 1942 m.) kurti grafikos darbai, kuriuose realistiškai pavaizduotas valstiečių gyvenimas, dažnai pabrėžiant skurdą. Antroji – palikus darbą mokykloje (nuo 1946 m.) atsidėjimas vien tapybai pastelės technika. Tapybos turinys buvo visiškai kitoks: lyriški Lietuvos peizažai, daugybė gėlių puokščių ir natiurmortai.
Grafika
Grafikos darbuose vyrauja kaimo tematika: piešiami, raižomi ar litografuojami jos tėvai, tipizuoti kaimo žmonės, paprastų valstiečių darbai ir kasdieninės jų aktualijos. Grafikoje itin ryški vargo, skurdo linija, tai atsispindi ir kūrinių pavadinimuose.
4-ajame dešimtmetyje V. Šleivytė dirbo iliustracinės grafikos srityje, sukūrė nemažai , iliustracijų, knygų viršelių. Šioje srityje išryškėjo lyrinės romantinės tendencijos bei stipriosios Šleivytės plastinės kalbos savybės: tvirta, gerai suvaldyta kompozicija, aiškus ritmas, geras piešinys ir anatomiškai gan tikslios figūrų apimtys; formai būdingas kiek stilizuotas kontūras bei štrichavimas.
Pastelinė tapyba
Perėjimas iš grafikos į pastelinę tapybą – netikėtas teminis ir žanrinis pasikeitimas Šleivytės kūrybiniame kelyje. Tačiau fragmento pomėgis, kameriškumas, jausminis prioritetas perėjo ir į pastelinę tapybą. Dažniausias šio kūrybos periodo motyvas – gėlių natiurmortas. Antrojo Pasaulinio karo metais pabandžiusi pastelės techniką, dailininkė šiam žanrui ištikima liko iki pat mirties.
Šleivytės natiurmortus galima skirstyti į dvi grupes: 1) gėlių natiurmortus (atliktus pastele) ir 2) natiurmortines kompozicijas, kuriose dar figūruoja įvairūs daiktai, vaisiai, daržovės (atliktus aliejiniais dažais).
Vaizduojamos įvairiausių rūšių gėlės, kurios mirksta skirtinguose induose (vazose, stiklinėse, ąsočiuose), stovi skirtingose vietose (ant palangės, spintelės, ant grindų ar žolės). Gėlės tarsi „gyvena“ intymioje erdvėje, kuriai išgauti autorė dėjo daug pastangų. Darbuose atsispindi švelnumas, trapumas, jaukios buities įspūdis.
Šleivytės pastelėse skleidžiasi ne vyriška tiriamoji pasaulėžiūrinė orientacija, o moteriškas, jaukus jausmų pasaulis. Dažnai net pavadinime pabrėžta, nuo ko gėlės arba kam jos skirtos – tai rodo autorės emocinį santykį su kūriniu. Vengiama sunkesnių vizualinių kodų ar sudėtingos plastinės išraiškos: gėlių natiurmortai lengvai visiems suprantami.
Nemažą grupę sudaro peizažinio pobūdžio kompozicijos. Tokių darbų itin gausu 6-ajame ir 7-ajame dešimtmečiuose – čia mąstoma objektyviau nei natiurmortuose, tačiau kompozicija išlieka paprasta. Šleivytė mėgo vaizduoti savo gimtųjų apylinkių, Kauno ir pajūrio gamtos vaizdus bei architektūrą. Nelabai mėgo panoraminių vaizdų, juos pateikdavo fragmentiškai, ieškodama jaukesnio gamtos ar miesto kampelio.
Per 2000 Šleivytės pastelinės tapybos darbų-natiurmortų (daugiausiai – augalų kompozicijų), peizažų, portretų; daugiau nei 50 grafikos kūrinių-piešinių, litografijų, lino raižinių galima rasti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, Kupiškio etnografijos muziejuje ir jo filiale Viktariškių kaime bei privačiose kolekcijose.
Fotografija
Mažiausiai žinoma Šleivytės kūrybos dalis – fotografijos. Ji fotografavo daug ir visada: savo šeimą, draugus, keliones, mokinių darbų, dailės ir fotografijos parodas, vestuves, laidotuves, susibūrimus, Kauną, darė daugybę didelių grupinių nuotraukų ir reprodukavo savo kūrinius.
Veronijos Šleivytės darytų nuotraukų kolekcijoje yra išlikusių ir asmeninio turinio nuotraukų – homoromantinių ar net švelniai erotiškų nuotraukų iš intymių draugysčių su moterimis. Anot autorės tyrinėtojos A. Narušytės, tai atspindi menininkės homoseksualią lytinę orientacinę.
Menininkė gana kruopščiai žymėjo savo fotografijas spaudu „Foto Vėros Šleivytės“, rašė vietas ir datas, komentavo vaizdo turinį. Po Antrojo pasaulinio karo dailininkė savo fotografijų autorystės nebežymėjo, todėl manoma, kad išlikusios nuotraukos gali būti susimaišiusios su kitų autorių darbais.
Fotografija menininkei labiausiai rūpėjo tarpukariu: ji dalyvavo fotomėgėjų judėjime, buvo žinoma kaip fotografė ir eksperimentavo su fotografijos kalba. Pirmiausiai fotografija jai buvo savo ir artimųjų gyvenimo fiksavimo priemonė. Taip įamžinti šeimos susibūrimai: per šventes ar jos atostogas. Taip pat fiksuotas jos pačios gyvenimas Kaune – dailės studijos, našlaičių amatų mokykla, įvairių organizacijų veikla, susibūrimai. Šleivytė paliko daugybę nuotraukų, kuriomis galėtų pasinaudoti istorikai, rekonstruodami tarpukario organizacijų gyvenimą.
Savąjį gyvenimą fiksuojančios fotografijos yra gana tradiciškos – žmonės pozuoja sustoję ar susėdę priešais kokį nors pastatą ar gamtoje. Visi gerai nusiteikę – fotografavimas yra ypatinga proga, kartais paprasta fotografija tampa fotografės surežisuotu spektakliu.
Šleivytė kūrė ir meninę fotografiją, su kurios pavyzdžiais dalyvavo parodose. Temos ir kompozicijos požiūriu jos fotografija iš esmės neišsiskyrė bendrame tarpukario meninės fotografijos kontekste. Vyrauja lyrika. Išliko šimtai jos negatyvų ir fotografijų, kurie saugomi ir sisteminami Kupiškio etnografijos muziejuje.
Parodos
V. Šleivytė aktyviai dalyvavo grupinėse parodose, rengė ir personalines. Tikslios statistikos nėra, tačiau muziejininkai priskaičiuoja apie 90 dailininkės grupinių bei personalinių parodų visoje Lietuvoje.
Svarbesnės personalinės parodos
- 1941 m. Valstybinės gimnazijos rūmuose Biržuose;
- 1961 m. Vlado Rekašiaus vidurinėje mokykloje Kupiškyje (joje apsilankė daugiau nei 7000 rajono gyventojų). Kraštotyros muziejuje Kupiškyje;
- 1967 m. Kraštotyros muziejuje Kupiškyje. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje Kaune;
- 1968 m. „Aušros“ istorijos-etnografijos muziejuje Šiauliuose. Kraštotyros muziejuje Telšiuose. Svėdasų vidurinėje mokykloje Anykščių rajone;
- 1969 m. profesinėje technikos mokykloje Nr. 3 Kaune;
- 1970 m. parodų paviljone Vilniuje;
- 1971 m. Dailininkų sąjungos skyriuje Kaune, skirta dailininkės 70-ųjų gimimo ir 45-ųjų kūrybinio darbo metinių paminėjimui. Dailės salone Vilniuje;
- 1974 m. Ateizmo muziejuje Vilniuje;
- 1976 m. M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune;
- 1977 m. M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune;
- 1980 m. „Santakos“ kino teatre Kaune;
- 1981 m. M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune;
- 1982 m. Kraštotyros muziejuje Kupiškyje;
- 1983 m. Tekstilės mokslinio tyrimo institute Kaune;
- 1984 m. Kraštotyros muziejuje Kupiškyje (dovanotų kūrinių paroda);
- 1986 m. Paveikslų galerijoje Kaune;
- 1987 m. Kraštotyros muziejuje Birštone;
- 1991 m. Paveikslų galerijoje Kaune;
- 1992 m. Filharmonijoje Kaune;
- 1996 m. Paveikslų galerijoje Kaune.
Svarbesnės grupinės parodos
- 1937 m. Pirmojoje Lietuvos moterų dailininkių meno parodoje Kaune;
- 1939 m. Lietuvos dailininkų sąjungos parodoje Šiauliuose. Penktojoje rudens dailės parodoje Kaune;
- 1940 m. pirmojoje Lietuvos moterų dailininkių draugijos parodoje Kaune;
- 1953–1955 m. Dailininkų parodoje Kaune;
- 1955 m. Lietuvių dailės ekspozicijoje Vilniuje;
- 1957 m. Parodoje, skirtoje Jaunimo festivaliui, Vilniuje;
- 1959 m. Dailininkių moterų kūrybos parodoje Kaune;
- 1960 m. Respublikinėje parodoje, skirtoje Tarptautinės moters dienai, Vilniuje;
- 1982 m. Kauno dailininkų vaizduojamosios dailės parodoje Kaune;
- 1989 m. Kauno dailininkų vaizduojamosios dailės parodoje paveikslų galerijoje Kaune.
Atminimo įamžinimas
Memorialinis muziejus
1985 m. rugsėjo 2 d. Antašavos kolūkio pirmininko Albino Vaižmužio dėka, į gimtąją menininkės sodybą atkelti du gyvenami namai ir šešios klėtys, kuriuose iki šiol eksponuojama 270 V. Šleivytės dovanotų grafikos ir pastelinės tapybos darbų. Gimtojoje pirkioje palikti dailininkės buities apyvokos daiktai. Būdama gyva, V. Šleivytė pati lankytojams aprodydavo muziejų; pasakojo, kaip piešti.
Renginiai
Pagerbiant V. Šleivytės atminimą, 2001 m. gruodžio mėnesį Kupiškio etnografijos muziejuje minėtos jos 95-osios gimimo metinės, surengta personalinė jos darbų paroda; dalyvavo dailininkę pažinojusieji, draugai, giminės, kultūros ir švietimo darbuotojai ir kiti: kauniečiai gydytojai E. Balasevičius, I. Poniškaitė, I. Tumelionienė; Dailininkų sąjungos Kauno skyriaus referentė D. Draugelienė, kupiškėnai: V. Balsienė, V. Vilimas, A. Vaižmužis, V. Aleknienė, A. Jasaitis, E. Vaičeliūnienė.
2006 m. rugsėjo mėn. Viktariškiuose surengtas dar vienas menininkės atminimui skirtas renginys. Jo metu susirinkusieji plačiau sužinojo ir apie V. Šleivytės pomėgį – fotografiją, eksponuotos jos gyvenimo akimirkos dokumentinėse nuotraukose.
Kupiškio rajono Antašavos pagrindinėje mokykloje surengta konferencija „Gėlės Veronikai“. Joje moksleiviai susipažino su dailininkės biografija ir kūryba: pranešimus skaitė muziejininkai L. Dobrickienė ir A. Kleniauskas; V. Šleivytės paveikslų galerijos vadėja I. Dlutskienė, prisiminimais dalijosi artimiau ją pažinojusieji.
Premijos
Kupiškio etnografijos muziejus, siekdamas populiarinti V. Šleivytės kūrybą, po dailininkės mirties rengia jos vardo moksleivių natiurmorto konkursines parodas. Nuo 2000 m. jauniesiems talentams ugdyti skiriamos dailininkės testamentu paliktos lėšos.
Trijose konkursinėse parodose dalyvavo 112 jaunųjų kūrėjų iš įvairių rajono mokyklų. Pirmoji V. Šleivytės vardinė premija skirta Kupiškio Povilo Matulionio vidurinės mokyklos abiturientei L. Šakarnytei; antrojoje apžiūroje (2004 m.) geriausia pripažinta Kupiškio muzikos mokyklos Dailės skyriaus mokinė Ž. Astrauskaitė, o trečiojoje konkursinėje parodoje 2006 m. laureate tapo Dailės skyriaus moksleivė L. Motiejūnaitė.
Išnašos
- „2006 metų sukaktys, Biržų rajonas“. birzai.rvb.lt. Suarchyvuotas originalas 2007-01-08. Nuoroda tikrinta 2013-08-18.
- Veronikos Šleivytės gyvenimo bruožai. – 23 psl.
- „Lietuvos muziejai“. muziejai.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-30. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
- „Dailininkės kūryboje – ir homoseksualumo tema“. tv3.lt. 2013-02-04. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-24. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
- A. Narušytės straipsnis „Veronikos Šleivytės gyvenimas fotografijose“. Panevėžio muziejaus interneto puslapis
- „Kupiškio seniūnija“. kupiskis.lt. 2016-03-21. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-24. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
- Straipsnis apie V. Šleivytės gimimo metines. Laikraščio „Kupiškėnų mintys“ internetinė svetainė
Literatūra
- Rūta Purvinaitė. Veronika Šleivytė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. - 212
- Veronikos Šleivytės gyvenimo bruožai. – Panevėžys: Amalkeros leidyba, 2007. – 72 psl.
Nuorodos
- Virtuali paroda „Veronikos Šleivytės gyvenimas fotografijose“
- Nuoroda apie knygą „Veronikos Šleivytės gyvenimo bruožai“
- Dailininkės Veronikos Šleivytės paveikslų galerijoje (video)
- Kupiškio krašto lankytinos vietos: Veronikos Šleivytės muziejus (video)
- Paveikslų galerija pradėjo skaičiuoti ketvirtą dešimtmetį (straipsnis)
- Veronikos Šleivytės fotografijos bruožai (straipsnis)
- Atrask Lietuvą. Kupiškio kraštas: vyskupo Motiejaus Valančiaus ir dailininkės Veronikos Šleivytės takais (audio)
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Veronika Šleivytė, Kas yra Veronika Šleivytė? Ką reiškia Veronika Šleivytė?
Veronika SleivyteV Sleivyte prie molberto 1926 m Gime 1906 m gruodzio 6 d Antasava Vabalninko valsciusMire 1998 m balandzio 21 d 91 metai KaunasTevas Jonas SleivysMotina Barbora SleivieneVeikla dailininke tapytoja grafike fotografe Veronika Sleivyte 1906 m gruodzio 6 d Antasavoje Vabalninko valscius 1998 m balandzio 21 d Kaune palaidota Antasavos kapinese Lietuvos dailininke tapytoja grafike fotografe BiografijaGime bezemiu valstieciu daugiavaikeje kalvio seimoje Antasavos miestelyje Didziulei Sleiviu seimai gyvenimas buvo nelengvas Kai Veronikai suejo ketveri metai tevas Jonas Sleivys troba perkele is Antasavos miestelio į Viktariskiu kaima Nuo vaikystes tarnavo ukininkams ir svajojo tapti menininke arba piesimo mokytoja Baige pradine mokykla ir nors seima neturejo lesu ir tevas priestaravo pradejo mokytis Kupiskio gimnazijoje 1923 m baige keturias Kupiskio progimnazijos klases tais paciais metais kartu su Kadaru kaimo Papilio valscius Birzu apskritis valstieciais suorganizavo mokykla taip pat kursus suaugusiesiems Kadangi mokyklos nepareme valdzia dirbo tiesiog uz maista ja pakaitomis maitindavo vaiku tevai busimajai dailininkei tuo metu tebuvo 17 m Cia mokytoja dirbo iki 1924 m Didziulio uzsispyrimo vedama 1924 1934 m mokesi Kauno meno mokykloje ir ja baige įgijo dailininkes grafikes ir mokytojos specialybe Per ta laika ir veliau 1927 1940 m save islaike dirbdama Zemes ukio ministerijoje Kaune braizytoja buvo paslijusi sveikata ilgai gydesi 1933 m dalyvavo pirmojoje Lietuvos fotomegeju sajungos parodoje Kaune Baigusi studijas 1934 1938 m dirbo piesimo mokytoja katalikiskoje Vaikelio Jezaus draugijos mergaiciu amatu mokykloje Atleista uz tai kad į viesuma iskele naslaiciu mokiniu skurda ju patiriamas skriaudas Tuomet dirbo Moteru globos komiteto amatu mokykloje Kai istrukdavo nuo miesto surmulio grįzdavo į gimtajį Viktariskiu kaima bei netoliese esantį Antasavos miestelį kur buvo labai laukiama ne tik vyresniuju bendruomenes nariu bet ir smalsiu vaiku Mego dainuoti ir klausytis liaudies dainu Nuo 1937 m dalyvavo Lietuvos dailininkiu rengiamose parodose buvo aktyvi fotografijos megeju konkursu dalyve 1938 1940 m buvo Lietuvos moteru dailininkiu draugijos kuria pati ir įkure pirmininke Įgyvendindama sena savo svajone pakeliauti po pasaulį ir pasisemti meno paslapciu 1939 m lankesi Italijos Vokietijos Sveicarijos Lenkijos meno galerijose domejosi tapybos ir skulpturos darbais Tai padejo jai geriau perprasti zmogaus anatomijos subtilybes kurias netrukus pritaike savo grafikos darbuose Lietuva okupavus Sovietu Sajungai nuo 1940 m buvo paskirta tos pacios Vaikelio Jezaus draugijos amatu mokyklos direktore ir ja dirbo iki 1946 m si mokykla keite pavadinimus 1940 1941 m Kauno 5 oji amatu mokykla 1941 1943 m Kauno 1 oji Valstybine amatu mokykla 1944 1946 m 11 oji Valstybine amatu mokykla Antrojo pasaulinio karo metais dailininkes asmenybe ir buvusia veikla susidomejo vokieciu saugumo institucijos Sleivyte buvo tardoma istremta į Kelme is kur turejo buti isvezta darbams į Vokietija Is ten jai pavyko pabegti į Kazlu Ruda kur gyveno besislapstydama 1946 m atsisakiusi darbo atsidejo kurybai Negaudama lesu kurį laika sunkiai vertesi buvo remiama Viktariskiu kaime gyvenanciu artimuju Per ta laika toliau kure tvarke savo darbus Pagerejus finansinei buklei aplanke Maskvos Leningrado Kijevo Talino ir Rygos muziejus kur toliau semesi patirties 1960 m tapo Lietuvos dailininku sajungos nare 1984 m jai suteiktas Kupiskio rajono garbes pilietes vardas Sleivyte buvo kvieciama į Kupiskio rajono meno ir sporto sventes susitikimus 1985 m dailininkei suteiktas Garbes kolukietes vardas 1986 m Lietuvos SSR nusipelniusios kulturos veikejos Garbes vardas Mire 1998 m kovo 21 aja Kaune palaidota Antasavos miestelio kapinese KurybaV Sleivyte dailininke realiste deramai praturtinusi ir pratesusi savo mokytoju Justino Vienozinskio Kajetono Skleriaus Jono Janulio Vlado Didzioko Petro Kalpoko Adomo Galdiko ir Stepo Zuko kurybos tradicijas Menininke įdomi savo paprastumu ir nuosirdumu pabreztinai nesudetina paveikslu kompozicija Dailes palikima galima skirti į dvi dalis Pirmoji tai tarpukario ir pokario metais iki 1942 m kurti grafikos darbai kuriuose realistiskai pavaizduotas valstieciu gyvenimas daznai pabreziant skurda Antroji palikus darba mokykloje nuo 1946 m atsidejimas vien tapybai pasteles technika Tapybos turinys buvo visiskai kitoks lyriski Lietuvos peizazai daugybe geliu puoksciu ir natiurmortai Grafika Grafikos darbuose vyrauja kaimo tematika piesiami raizomi ar litografuojami jos tevai tipizuoti kaimo zmones paprastu valstieciu darbai ir kasdienines ju aktualijos Grafikoje itin ryski vargo skurdo linija tai atsispindi ir kuriniu pavadinimuose 4 ajame desimtmetyje V Sleivyte dirbo iliustracines grafikos srityje sukure nemazai iliustraciju knygu virseliu Sioje srityje isryskejo lyrines romantines tendencijos bei stipriosios Sleivytes plastines kalbos savybes tvirta gerai suvaldyta kompozicija aiskus ritmas geras piesinys ir anatomiskai gan tikslios figuru apimtys formai budingas kiek stilizuotas konturas bei strichavimas Pasteline tapyba Perejimas is grafikos į pasteline tapyba netiketas teminis ir zanrinis pasikeitimas Sleivytes kurybiniame kelyje Taciau fragmento pomegis kameriskumas jausminis prioritetas perejo ir į pasteline tapyba Dazniausias sio kurybos periodo motyvas geliu natiurmortas Antrojo Pasaulinio karo metais pabandziusi pasteles technika dailininke siam zanrui istikima liko iki pat mirties Sleivytes natiurmortus galima skirstyti į dvi grupes 1 geliu natiurmortus atliktus pastele ir 2 natiurmortines kompozicijas kuriose dar figuruoja įvairus daiktai vaisiai darzoves atliktus aliejiniais dazais Vaizduojamos įvairiausiu rusiu geles kurios mirksta skirtinguose induose vazose stiklinese asociuose stovi skirtingose vietose ant palanges spinteles ant grindu ar zoles Geles tarsi gyvena intymioje erdveje kuriai isgauti autore dejo daug pastangu Darbuose atsispindi svelnumas trapumas jaukios buities įspudis Sleivytes pastelese skleidziasi ne vyriska tiriamoji pasauleziurine orientacija o moteriskas jaukus jausmu pasaulis Daznai net pavadinime pabrezta nuo ko geles arba kam jos skirtos tai rodo autores emocinį santykį su kuriniu Vengiama sunkesniu vizualiniu kodu ar sudetingos plastines israiskos geliu natiurmortai lengvai visiems suprantami Nemaza grupe sudaro peizazinio pobudzio kompozicijos Tokiu darbu itin gausu 6 ajame ir 7 ajame desimtmeciuose cia mastoma objektyviau nei natiurmortuose taciau kompozicija islieka paprasta Sleivyte mego vaizduoti savo gimtuju apylinkiu Kauno ir pajurio gamtos vaizdus bei architektura Nelabai mego panoraminiu vaizdu juos pateikdavo fragmentiskai ieskodama jaukesnio gamtos ar miesto kampelio Per 2000 Sleivytes pastelines tapybos darbu natiurmortu daugiausiai augalu kompoziciju peizazu portretu daugiau nei 50 grafikos kuriniu piesiniu litografiju lino raiziniu galima rasti Mikalojaus Konstantino Ciurlionio dailes muziejuje Kaune Kupiskio etnografijos muziejuje ir jo filiale Viktariskiu kaime bei privaciose kolekcijose Fotografija Maziausiai zinoma Sleivytes kurybos dalis fotografijos Ji fotografavo daug ir visada savo seima draugus keliones mokiniu darbu dailes ir fotografijos parodas vestuves laidotuves susiburimus Kauna dare daugybe dideliu grupiniu nuotrauku ir reprodukavo savo kurinius Veronijos Sleivytes darytu nuotrauku kolekcijoje yra islikusiu ir asmeninio turinio nuotrauku homoromantiniu ar net svelniai erotisku nuotrauku is intymiu draugysciu su moterimis Anot autores tyrinetojos A Narusytes tai atspindi menininkes homoseksualia lytine orientacine Menininke gana kruopsciai zymejo savo fotografijas spaudu Foto Veros Sleivytes rase vietas ir datas komentavo vaizdo turinį Po Antrojo pasaulinio karo dailininke savo fotografiju autorystes nebezymejo todel manoma kad islikusios nuotraukos gali buti susimaisiusios su kitu autoriu darbais Fotografija menininkei labiausiai rupejo tarpukariu ji dalyvavo fotomegeju judejime buvo zinoma kaip fotografe ir eksperimentavo su fotografijos kalba Pirmiausiai fotografija jai buvo savo ir artimuju gyvenimo fiksavimo priemone Taip įamzinti seimos susiburimai per sventes ar jos atostogas Taip pat fiksuotas jos pacios gyvenimas Kaune dailes studijos naslaiciu amatu mokykla įvairiu organizaciju veikla susiburimai Sleivyte paliko daugybe nuotrauku kuriomis galetu pasinaudoti istorikai rekonstruodami tarpukario organizaciju gyvenima Savajį gyvenima fiksuojancios fotografijos yra gana tradiciskos zmones pozuoja sustoje ar susede priesais kokį nors pastata ar gamtoje Visi gerai nusiteike fotografavimas yra ypatinga proga kartais paprasta fotografija tampa fotografes surezisuotu spektakliu Sleivyte kure ir menine fotografija su kurios pavyzdziais dalyvavo parodose Temos ir kompozicijos poziuriu jos fotografija is esmes neissiskyre bendrame tarpukario menines fotografijos kontekste Vyrauja lyrika Isliko simtai jos negatyvu ir fotografiju kurie saugomi ir sisteminami Kupiskio etnografijos muziejuje ParodosV Sleivyte aktyviai dalyvavo grupinese parodose renge ir personalines Tikslios statistikos nera taciau muziejininkai priskaiciuoja apie 90 dailininkes grupiniu bei personaliniu parodu visoje Lietuvoje Svarbesnes personalines parodos 1941 m Valstybines gimnazijos rumuose Birzuose 1961 m Vlado Rekasiaus vidurineje mokykloje Kupiskyje joje apsilanke daugiau nei 7000 rajono gyventoju Krastotyros muziejuje Kupiskyje 1967 m Krastotyros muziejuje Kupiskyje Mikalojaus Konstantino Ciurlionio dailes muziejuje Kaune 1968 m Ausros istorijos etnografijos muziejuje Siauliuose Krastotyros muziejuje Telsiuose Svedasu vidurineje mokykloje Anyksciu rajone 1969 m profesineje technikos mokykloje Nr 3 Kaune 1970 m parodu paviljone Vilniuje 1971 m Dailininku sajungos skyriuje Kaune skirta dailininkes 70 uju gimimo ir 45 uju kurybinio darbo metiniu paminejimui Dailes salone Vilniuje 1974 m Ateizmo muziejuje Vilniuje 1976 m M K Ciurlionio dailes muziejuje Kaune 1977 m M K Ciurlionio dailes muziejuje Kaune 1980 m Santakos kino teatre Kaune 1981 m M K Ciurlionio dailes muziejuje Kaune 1982 m Krastotyros muziejuje Kupiskyje 1983 m Tekstiles mokslinio tyrimo institute Kaune 1984 m Krastotyros muziejuje Kupiskyje dovanotu kuriniu paroda 1986 m Paveikslu galerijoje Kaune 1987 m Krastotyros muziejuje Birstone 1991 m Paveikslu galerijoje Kaune 1992 m Filharmonijoje Kaune 1996 m Paveikslu galerijoje Kaune Svarbesnes grupines parodos 1937 m Pirmojoje Lietuvos moteru dailininkiu meno parodoje Kaune 1939 m Lietuvos dailininku sajungos parodoje Siauliuose Penktojoje rudens dailes parodoje Kaune 1940 m pirmojoje Lietuvos moteru dailininkiu draugijos parodoje Kaune 1953 1955 m Dailininku parodoje Kaune 1955 m Lietuviu dailes ekspozicijoje Vilniuje 1957 m Parodoje skirtoje Jaunimo festivaliui Vilniuje 1959 m Dailininkiu moteru kurybos parodoje Kaune 1960 m Respublikineje parodoje skirtoje Tarptautines moters dienai Vilniuje 1982 m Kauno dailininku vaizduojamosios dailes parodoje Kaune 1989 m Kauno dailininku vaizduojamosios dailes parodoje paveikslu galerijoje Kaune Atminimo įamzinimasMemorialinis muziejus 1985 m rugsejo 2 d Antasavos kolukio pirmininko Albino Vaizmuzio deka į gimtaja menininkes sodyba atkelti du gyvenami namai ir sesios kletys kuriuose iki siol eksponuojama 270 V Sleivytes dovanotu grafikos ir pastelines tapybos darbu Gimtojoje pirkioje palikti dailininkes buities apyvokos daiktai Budama gyva V Sleivyte pati lankytojams aprodydavo muzieju pasakojo kaip piesti Renginiai Pagerbiant V Sleivytes atminima 2001 m gruodzio menesį Kupiskio etnografijos muziejuje minetos jos 95 osios gimimo metines surengta personaline jos darbu paroda dalyvavo dailininke pazinojusieji draugai gimines kulturos ir svietimo darbuotojai ir kiti kaunieciai gydytojai E Balasevicius I Poniskaite I Tumelioniene Dailininku sajungos Kauno skyriaus referente D Draugeliene kupiskenai V Balsiene V Vilimas A Vaizmuzis V Alekniene A Jasaitis E Vaiceliuniene 2006 m rugsejo men Viktariskiuose surengtas dar vienas menininkes atminimui skirtas renginys Jo metu susirinkusieji placiau suzinojo ir apie V Sleivytes pomegį fotografija eksponuotos jos gyvenimo akimirkos dokumentinese nuotraukose Kupiskio rajono Antasavos pagrindineje mokykloje surengta konferencija Geles Veronikai Joje moksleiviai susipazino su dailininkes biografija ir kuryba pranesimus skaite muziejininkai L Dobrickiene ir A Kleniauskas V Sleivytes paveikslu galerijos vadeja I Dlutskiene prisiminimais dalijosi artimiau ja pazinojusieji Premijos Kupiskio etnografijos muziejus siekdamas populiarinti V Sleivytes kuryba po dailininkes mirties rengia jos vardo moksleiviu natiurmorto konkursines parodas Nuo 2000 m jauniesiems talentams ugdyti skiriamos dailininkes testamentu paliktos lesos Trijose konkursinese parodose dalyvavo 112 jaunuju kureju is įvairiu rajono mokyklu Pirmoji V Sleivytes vardine premija skirta Kupiskio Povilo Matulionio vidurines mokyklos abiturientei L Sakarnytei antrojoje apziuroje 2004 m geriausia pripazinta Kupiskio muzikos mokyklos Dailes skyriaus mokine Z Astrauskaite o treciojoje konkursineje parodoje 2006 m laureate tapo Dailes skyriaus moksleive L Motiejunaite Isnasos 2006 metu sukaktys Birzu rajonas birzai rvb lt Suarchyvuotas originalas 2007 01 08 Nuoroda tikrinta 2013 08 18 Veronikos Sleivytes gyvenimo bruozai 23 psl Lietuvos muziejai muziejai lt Suarchyvuota is originalo 2016 03 30 Nuoroda tikrinta 2016 04 24 Dailininkes kuryboje ir homoseksualumo tema tv3 lt 2013 02 04 Suarchyvuota is originalo 2016 04 24 Nuoroda tikrinta 2016 04 24 A Narusytes straipsnis Veronikos Sleivytes gyvenimas fotografijose Panevezio muziejaus interneto puslapis Kupiskio seniunija kupiskis lt 2016 03 21 Suarchyvuota is originalo 2016 04 24 Nuoroda tikrinta 2016 04 24 Straipsnis apie V Sleivytes gimimo metines Laikrascio Kupiskenu mintys internetine svetaineLiteraturaRuta Purvinaite Veronika Sleivyte Tarybu Lietuvos enciklopedija T 4 Simno Zvorune Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988 psl 212 Veronikos Sleivytes gyvenimo bruozai Panevezys Amalkeros leidyba 2007 72 psl NuorodosVirtuali paroda Veronikos Sleivytes gyvenimas fotografijose Nuoroda apie knyga Veronikos Sleivytes gyvenimo bruozai Dailininkes Veronikos Sleivytes paveikslu galerijoje video Kupiskio krasto lankytinos vietos Veronikos Sleivytes muziejus video Paveikslu galerija pradejo skaiciuoti ketvirta desimtmetį straipsnis Veronikos Sleivytes fotografijos bruozai straipsnis Atrask Lietuva Kupiskio krastas vyskupo Motiejaus Valanciaus ir dailininkes Veronikos Sleivytes takais audio Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu