Antanė Kučinskaitė (1915 m. balandžio 13 d. Plikiai, Vabalninko valsčius – 2006 m. gegužės 24 d. Šiauliai) – Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
Plikiai, Vabalninko valsčius
Šiauliai
Biografija
redaguoti1933 m. Švenčiausiosios Jėzaus Širdies tarnaičių seserų kongregacijos vienuolė. 1933 m. baigė Kauno mokytojų seminariją, 1940 m. baigė lituanistiką Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete. 1959 m. filologijos mokslų kandidatė.
1940 m. mokytojavo Leipalingio, 1941 m. – Linkuvos, 1943-1944 m. Šiaulių mokyklose. 1945-1973 m. dirbo Lietuvių kalbos institute (nuo 1952 m. Lietuvių kalbos ir literatūros institutas). 1992-2003 m. Lietuvos katalikų mokslų akademijos mokslinė sekretorė, 2000 m. pirmoji moteris, LKMA garbės narė.
Mokslinė veikla
redaguoti„Lietuvių kalbos žodyno“ viena redaktorių (t. 3-10 1956-1976 m.) ir autorių (t. 3-8; už t. 3-6 LTSR valstybinė premija 1965 m., su kt.), žodyno kartotekai surinko keliolika tūkstančių žodžių. 1977-1985 m. žurnalo „Mūsų kalba“ redaktorė, „Kalbos praktikos patarimų“ (1976 m. 3 leid. 1992 m.) viena redaktorių. „Lietuvių kalbos žinyno“ (1998 m. 3 leid. 2003 m.) viena autorių. Redagavo „Naująjį Testamentą“ ir kt. religinius leidinius. Parašė straipsnių lietuvių kalbos kultūros, leksikografijos, terminologijos klausimais.[1]
Bibliografija
redaguoti- Lietuvių kalbos etiketas, 1985 m. 2 leid. 1990 m.
- Algirdas Sabaliauskas. Antanė Kučinskaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 186 psl.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Antanė Kučinskaitė, Kas yra Antanė Kučinskaitė? Ką reiškia Antanė Kučinskaitė?