Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Urartų imperija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Urartija (urartų k. Biainili, asirų k. Uruatri, akadų k. Urartu, sen. hebrajų k. Ararat) – senovės karalystė rytinėje Anatolijoje (Armėnijos kalnyne), kurios centras buvo kalnų regione apie Vano ežerą (dabartinė Turkija). Valstybė egzistavo maždaug nuo 1000 iki 585 m. pr. m. e. Biblijoje minima kaip Araratas.
| Biainili Urartu karalystė | ||||
| ||||
| Karalystės teritorija (743 m. pr. m. e.) | ||||
| Sostinė | Arzaškuni, | |||
| Kalbos | Urartų | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Istorija | ||||
| - Įkūrimas | 860 m. pr. m. e. m. | |||
| - Žlugimas | 590 m. pr. m. e. m. | |||
Raida
Urartų karalystė susiformavo kalnuotoje teritorijoje prie Vano ežero. Pirmieji šaltiniai apie Urartiją turimi asirų įrašuose, kur minima nairių tauta ir jų konfederacija Uruartri apie 1270 m. pr. m. e. Asirai ne kartą siaubė jų sritis. Pirmasis minimas jų stiprus valdovas buvo Aramas (860–843 m. pr. m. e.), kovojęs su Asirija.
Kitas valdovas Sarduris (832–820 m. pr. m. e.) sugebėjo atsispirti Asirams ir pradėjo ekspansiją visame Armėnijos kalnyne. Didžiausio išsiplėtimo laikais (apie 743 m. pr. m. e.) Urartija driekėsi nuo šiaurinio Tarpupio iki pietinio Kaukazo, apimdama taip pat ir dabartinės Armėnijos teritoriją iki Sevano ežero. Urartų tvirtovių vietos – Vanas, Armaviras, Jerevanas ir kt.
Apie 714 m. pr. m. e. valstybę nusiaubė kimerai, vėliau puolė Asirija, tačiau vietos karaliams pavyko atsilaikyti. Vis dėlto, tai žymėjo valstybės ekspansijos pabaigą. Valstybė gyvavo dar apie 100 m., kol ją nusiaubė Medija, kuri, atrodo, nesugebėjo jos prijungti prie savo imperijos. Tačiau Urartijoje tuo metu įvykusi suirutė lėmė dinastijos pasikeitimą ir naujos tautos, – armėnų – įsigalėjimą: čia susikūrė Armėnijos karalystė.
Tauta ir pavadinimai
Urartų karalystės kūrėjai buvo urartai, kurių savivardis tikriausiai buvo chaldini arba nairi, kaip jie vadinami ir asirų šaltiniuose. Savo valstybę jie vadino Biainili, iš kurio kilo Vano ežero pavadinimas.
Ilga diskusija vyksta dėl visiškai urartams negiminingos (proto-)armėnų tautos vaidmens valstybės gyvenime. Yra žinoma, kad armėnai nuvertė urartų dinastiją VII a. pr. m. e. pabaigoje ir apgyvendino visą tos valstybės teritoriją, sunaikinę vietinius nairius. Tačiau nėra aišku, ar Urartų valstybės laikais jie jau čia gyveno, ar tuo metu armėnai įsiveržė iš vakarų, t. y. Mažosios Azijos.
Šiaip ar taip, Armėnijos kalnyno teritorijos pavadinimas VI a. pr. m. e. keitėsi. 521 m. pr. m. e. trikalbiame įraše teritorija babiloniečių kalba vadinama „Urartu“, o persų kalba ji jau vadinama „Arminiya“.
Valdovai
| Senovės Armėnija |
| Nairiai, Hajasa-Azi, Isuva, , , , |
| Urartija |
| , Medija |
| Armėnijos satrapija: |
| Achemenidai > Seleukidai |
| Armėnijos karalystė: |
| Orontidai > Artašesidai > Aršakuniai |
| , , Korduena |
| Romos imperija (Armėnija) |
| Bizantija / Sasanidai |
| Sasanidai (Marzpanatas) |
| Armėnijos istorija, Kurdistano istorija |
Visos datos pr. m. e.
- 858–844;
- 844–834;
- 834–828, perkėlė sostinę į ;
- Įkūrėjas 828–810, nukariavo Mušaširą;
- Užkariautojas 810–785;
- Argištis I 785–763, įkūrė Erebunį;
- 763–735;
- 735–714;
- 714–680, nuosmukio pradžia;
- 680–639;
- 639–635;
- 635–629;
- 629–590 ar 629–615
- 615–595;
- 595–585.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Urartų imperija, Kas yra Urartų imperija? Ką reiškia Urartų imperija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Urartija urartu k Biainili asiru k Uruatri akadu k Urartu sen hebraju k Ararat senoves karalyste rytineje Anatolijoje Armenijos kalnyne kurios centras buvo kalnu regione apie Vano ezera dabartine Turkija Valstybe egzistavo mazdaug nuo 1000 iki 585 m pr m e Biblijoje minima kaip Araratas Biainili Urartu karalyste 860 m pr m e 590 m pr m e Location of Urartu KaralysteKaralystes teritorija 743 m pr m e Sostine Arzaskuni Kalbos UrartuValdymo forma monarchijaIstorija Įkurimas 860 m pr m e m Zlugimas 590 m pr m e m RaidaUrartu karalyste susiformavo kalnuotoje teritorijoje prie Vano ezero Pirmieji saltiniai apie Urartija turimi asiru įrasuose kur minima nairiu tauta ir ju konfederacija Uruartri apie 1270 m pr m e Asirai ne karta siaube ju sritis Pirmasis minimas ju stiprus valdovas buvo Aramas 860 843 m pr m e kovojes su Asirija Kitas valdovas Sarduris 832 820 m pr m e sugebejo atsispirti Asirams ir pradejo ekspansija visame Armenijos kalnyne Didziausio issipletimo laikais apie 743 m pr m e Urartija driekesi nuo siaurinio Tarpupio iki pietinio Kaukazo apimdama taip pat ir dabartines Armenijos teritorija iki Sevano ezero Urartu tvirtoviu vietos Vanas Armaviras Jerevanas ir kt Apie 714 m pr m e valstybe nusiaube kimerai veliau puole Asirija taciau vietos karaliams pavyko atsilaikyti Vis delto tai zymejo valstybes ekspansijos pabaiga Valstybe gyvavo dar apie 100 m kol ja nusiaube Medija kuri atrodo nesugebejo jos prijungti prie savo imperijos Taciau Urartijoje tuo metu įvykusi suirute leme dinastijos pasikeitima ir naujos tautos armenu įsigalejima cia susikure Armenijos karalyste Tauta ir pavadinimaiUrartu karalystes kurejai buvo urartai kuriu savivardis tikriausiai buvo chaldini arba nairi kaip jie vadinami ir asiru saltiniuose Savo valstybe jie vadino Biainili is kurio kilo Vano ezero pavadinimas Ilga diskusija vyksta del visiskai urartams negiminingos proto armenu tautos vaidmens valstybes gyvenime Yra zinoma kad armenai nuverte urartu dinastija VII a pr m e pabaigoje ir apgyvendino visa tos valstybes teritorija sunaikine vietinius nairius Taciau nera aisku ar Urartu valstybes laikais jie jau cia gyveno ar tuo metu armenai įsiverze is vakaru t y Mazosios Azijos Siaip ar taip Armenijos kalnyno teritorijos pavadinimas VI a pr m e keitesi 521 m pr m e trikalbiame įrase teritorija babilonieciu kalba vadinama Urartu o persu kalba ji jau vadinama Arminiya ValdovaiSenoves ArmenijaNairiai Hajasa Azi Isuva Urartija MedijaArmenijos satrapija Achemenidai gt SeleukidaiArmenijos karalyste Orontidai gt Artasesidai gt Arsakuniai KorduenaRomos imperija Armenija Bizantija SasanidaiSasanidai Marzpanatas Armenijos istorija Kurdistano istorija Visos datos pr m e 858 844 844 834 834 828 perkele sostine į Įkurejas 828 810 nukariavo Musasira Uzkariautojas 810 785 Argistis I 785 763 įkure Erebunį 763 735 735 714 714 680 nuosmukio pradzia 680 639 639 635 635 629 629 590 ar 629 615 615 595 595 585 Vikiteka Urartija vaizdine ir garsine medziaga