Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ukrainos liaudies armija ukr Армія Української Народної РеспублікиVeikimo laikas 1917 1921Valstybė Ukrainos Liaudies Res
Ukrainos liaudies armija
| Ukrainos liaudies armija ukr. Армія Української Народної Республіки | |
|---|---|
| Veikimo laikas | 1917–1921 |
| Valstybė | Ukrainos Liaudies Respublika |
| Rūšis | Armija |
| Dydis | 10 000–100 000 |
| Mūšiai | Ukrainos nepriklausomybės karai Rusijos pilietinis karas Lenkijos–Ukrainos karas Lenkijos–sovietų karas |
| Vadovybė | |
| Vyriausiasis kariuomenės vadas | Simonas Petliūra |
Ukrainos liaudies armija (ukr. Армія Української Народної Республіки), dar vadinama Ukrainos nacionalinė armija – Ukrainos Liaudies Respublikos kariuomenė. Kariuomenę dažnai sudarė greitai reorganizuoti buvusios carinės Rusijos kariuomenės daliniai arba naujai suformuoti savanorių būriai, kurie vėliau prisijungė prie nacionalinės kariuomenės. Priešingai nei , Ukrainos liaudies armija nesugebėjo sukurti tvirtos organizacinės struktūros ir buvo sudaryta daugiausia iš savanorių, o ne reguliariosios kariuomenės dalinių.
Istorija
Kūrimas
Kai 1917 m. pavasarį Ukrainoje į valdžią atėjo Centrinė Rada, ji buvo priversta skubiai suburti kariuomenę, kad apgintų Ukrainą nuo bolševikų. Beveik visi naujai sukurtos kariuomenės daliniai buvo atskirti nuo Rusijos imperatoriškosios armijos. 1917 m. kovo 29 d. iniciatyva buvo suorganizuota pirmoji karinio forumo organizacija – Ukrainos karinis klubas. 1917 m. taip pat įvyko trys Ukrainos kariniai suvažiavimai, kurie išrinko savo atstovus į Centrinę tarybą. Po pirmojo tokio suvažiavimo, įvykusio 1917 m. gegužės 18–21 d. Kijeve, buvo įkurtas Ukrainos generalinis karinis komitetas. Komitetas buvo paskirtas atsakingu už kariuomenės kūrimą ir pertvarkymą. Komiteto vadovu buvo išrinktas būsimasis karinių reikalų generalinis sekretorius Simonas Petliūra.
Kitas suvažiavimas, nepaisydamas Rusijos laikinosios vyriausybės draudimo, įvyko 1917 m. birželio 18–23 d. Kijeve. Šiame suvažiavime buvo perskaitytas 1-asis Centrinės tarybos „Universalas“ ir įvyko pirmieji rinkimai į šią instituciją. Paskutinis suvažiavimas įvyko 1917 m. lapkričio 2–12 d., taip pat Kijeve. Dėl bolševikų inicijuotų pilietinių neramumų visoje šalyje, dar vadinamų Spalio revoliucija, suvažiavimas užtruko ilgiau nei ankstesni, nes buvo kelioms dienoms nutrauktas, kad būtų suformuotas pirmasis Ukrainos revoliucijos gynimo pulkas (vadovavo pulkininkas Jurijus Kapkanas). Pagrindiniai suvažiavimo tikslai buvo paskelbti Ukrainos Liaudies Respubliką, visiškai ukrainizuoti kariuomenę bei karo laivyną ir nedelsiant sudaryti taikos sutartį.
Tuo metu Centrinė taryba nemanė, kad reikia nuolatinės kariuomenės, sustiprintos priverstiniu šaukimu į kariuomenę, todėl 1917 m. lapkričio mėn. buvo įvesti ir patvirtinti „laisvieji kazokai“. Tik 1917 m. gruodį, kai bolševikai įsiveržė į Ukrainos Liaudies Respubliką, buvo suprastas reguliarios nuolatinės kariuomenės poreikis. Naująją kariuomenę turėjo sudaryti aštuoni pėstininkų korpusai ir keturios kavalerijos divizijos. Tačiau šie planai taip ir liko neįgyvendinti, nes Centrinę Radą nuvertė Pavlo Skoropadskio įvykdytas perversmas, kurio metu Ukrainoje įsigalėjo Etmonatas. 1918 m. birželio 12 d. taip pat buvo pasirašyta laikina taikos sutartis su bolševikais.
Atėjusi į valdžią Skoropadskio vyriausybė parengė savo planus dėl nuolatinės kariuomenės. Ją turėjo sudaryti 310 000 karių, suskirstytų į aštuonis teritorinius korpusus, kurių metinis biudžetas siekė 1 254 mln. karbovanecų. Tačiau ši kariuomenė dėl daugybės disidentinių judėjimų ir didelio Etmonato nepopuliarumo tarp valstiečių ir civilių gyventojų neperžengė organizacinio etapo ribų. 1918 m. lapkritį Ukrainoje į valdžią atėjo Direktorija, kuri pateikė dar vieną kariuomenės struktūros viziją. Šiuo laikotarpiu dauguma padalinių tiesiog perėjo iš Etmonato į Direktoriją, o organizaciniai pokyčiai buvo nedideli.
Nepriklausomybės karai
Bolševikai pirmą kartą įsiveržė į Ukrainos Liaudies Respubliką 1918 m. sausio mėn. Po kelias savaites trukusių kovų Raudonoji armija įveikė gana nedideles ukrainiečių pajėgas ir vasario 9 d. užėmė Kijevą. Tai privertė Centrinę tarybą kreiptis pagalbos į centrines Pirmojo pasaulinio karo valstybes. Pasirašius Brest-Litovsko sutartį, Ukrainos kariuomenė turėjo gauti pagalbą kovojant su Raudonąja armija. Kovo pradžioje išstūmė bolševikus iš Kijevo ir į sostinę grįžo Rados vyriausybė. Balandžio mėn. Raudonoji armija buvo priversta visiškai pasitraukti iš Ukrainos ir buvo pasirašyta taikos sutartis.Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos pergales Ukrainoje lėmė vietinių gyventojų apatija bolševikų atžvilgiu ir prastesni bolševikų karių kovos įgūdžiai.
1918 m. gruodį, Direktorijai atėjus į valdžią, kariuomenė pasiekė aukščiausią lygį – maždaug 100 000 rekrutų, tačiau šios pajėgos pasirodė esančios nei labai tinkamos mūšiui, nei gerai organizuotos. Tuo metu dauguma Pavlo Skoropadskio Ukrainos valstybės pajėgų perėjo į kitą pusę ir prisijungė prie Direktorijos.
1919 m. sausį Ukraina paskelbė karą Rusijos TFSR, kai ši Charkove įkūrė laikinąją vyriausybę ir paskelbė Ukrainos Tarybų Socialistinę Respubliką. Tuo pat metu Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika užėmė Lvovą, taip pradėdama karą su Antrąja Lenkijos Respublika. 1919 m. sausį Ukrainos liaudies armija ir Ukrainos Galicijos armija susivienijo po to, kai Vakarų Ukrainos Liaudies Respubliką visiškai okupavo Lenkijos pajėgos, o Kijevą – sovietų pajėgos. Vyriausiuoju naujosios Ukrainos kariuomenės vadu tapo Simonas Petliūra ir tai pagerino tvarką ir drausmę kariuomenėje. Buvo įvesti didelius įgaliojimus turintys specialūs inspektoriai, panašūs į bolševikų komisarus. Kariuomenė išaugo, nes prie 35 000 ULR karių prisijungė 50 000 Galicijos armijos karių. Turėdama šias pajėgas, ULR kariuomenė 1919 m. rugpjūtį surengė sėkmingą reidą į Kijevą ir Odesą, tačiau galiausiai susivienijusi kariuomenė patyrė didelių nuostolių savižudiškame kare prieš Lenkijos kariuomenę, Antono Denikino baltagvardiečius ir bolševikus. Prie šio pralaimėjimo prisidėjo dėmėtosios šiltinės epidemija. Todėl 1919 m. gegužę Ukraina pasirašė paliaubas su Antante, o vėliau – su Lenkija.
Nepavykus savarankiškai užimti Kijevo, 1920 m. balandį Ukrainos kariuomenė pasirašė su Lenkija. Pagal sutartį ukrainiečių pajėgos kovojo kartu su lenkų pajėgomis prieš Sovietų Rusiją ir kitus „raudonuosius“ judėjimus (Denikinas, vokiečiai ir Antantė jau seniai buvo išvaryti iš Ukrainos). Po lemiamos nesėkmės Kijevo puolime ukrainiečių dalyvavimas Lenkijos–sovietų kare tik sumažėjo. Kol galiausiai 1921 m. kovo 18 d. naujai įkurta Sovietų Sąjunga ir Lenkija pasirašė Rygos sutartį, kuri užbaigė karą. Nedideli Ukrainos liaudies armijos likučiai ėmėsi partizaninio karo arba prisijungė prie Lenkijos kariuomenės.
Struktūra
Pagal pirminę Centrinės tarybos nustatytą kariuomenės struktūrą planuota organizuoti aštuonis pėstininkų korpusus ir keturias kavalerijos divizijas, tačiau šie planai taip ir nebuvo įgyvendinti dėl vidinės kovos dėl valdžios Ukrainoje. Kariuomenė buvo skubiai suformuota iš įvairių ginkluotų savanorių dalinių ir „laisvųjų kazokų“. Tačiau 1919 m. gegužę (jau gerokai po to, kai Direktorija perėmė valdžią) Ukrainos liaudies armija buvo priversta reorganizuotis, nes vos per penkis karo su Sovietų Rusija mėnesius jos karių skaičius sumažėjo nuo 100 000 iki 15 000. Pasak tuometinio Ukrainos politiko , šis dramatiškas karių sumažėjimas įvyko daugiausia dėl komunistinės propagandos. Naują, pusiau organizuotą struktūrą sudarė penkios brigados dydžio „kariuomenės grupės“ ir daugybė „laisvųjų kazokų“:
- Sečės šauliai, kurie buvo išformuoti 1919 m. pabaigoje (5 000 karių)
- Zaporožės grupė (3 000 karių)
- Voluinės grupė (4 000 karių)
- pulkas (1 200 karių)
- Tutinkos grupė (1 500 karių)
1920 m. gegužę, įpusėjus Lenkijos–sovietų karui, kariuomenė vėl buvo priversta reorganizuotis, nes jos pajėgos padidėjo daugiau nei dvigubai. Naująją struktūrą sudarė šešios pėstininkų ir viena kavalerijos divizija. Kiekviena pėstininkų divizija turėjo turėti tris brigadas, ginkluotas artilerija, kavalerijos pulką ir inžinerijos pulką. Vienintelė kavalerijos divizija turėjo šešis raitelių pulkus. Taip pat buvo bandoma suformuoti šešias rezervines brigadas, tačiau tai pavyko tik iš dalies. Vėliau iš sustiprinimo brigadų buvo sudaryta dviejų brigadų kulkosvaidžių divizija. Taigi struktūra buvo tokia:
- 1-oji pėstininkų divizija
- 2-oji pėstininkų divizija
- 3-oji pėstininkų divizija
- 4-oji pėstininkų divizija
- 5-oji pėstininkų divizija
- 1-oji kulkosvaidžių divizija
- 1-oji kavalerijos divizija
Pagrindinės karinės formuotės (Ukrainos Liaudies Respublika)
- 2-asis Sečės Zaporožės korpusas
- Sečės šauliai
- Sečės šaulių kavalerijos pulkas
- Chmelnickio kazokų pulkas
- Polubotkos kazokų pulkas
- Zaporožės korpusas
- 1-asis Zaporožės pėstininkų pulkas
- 2-asis Zaporožės pėstininkų pulkas
- 3-asis Zaporožės pėstininkų pulkas
- 3-asis haidamakų pėstininkų pulkas
- 1-asis haidamakų kavalerijos Zaporožės pulkas
- 1-asis Zaporožės inžinerijos pulkas
- 1-asis Zaporožės artilerijos pulkas
- 1-oji Zaporožės automatinės ginkluotės divizija
- Kavalerijos ir kalnų artilerijos divizija
- Zaporožės oro eskadrilė
- Laisvieji kazokai
- Ukrainos stepių divizija (Antibolševikinis revoliucinis karinis dalinys)
- Ukrainos jūrų pėstininkai
- 1-asis huculų jūrų pėstininkų pulkas
- 2-asis huculų jūrų pėstininkų pulkas
- 3-asis jūrų pėstininkų pulkas
- 1-oji šaulių kavalerijos divizija
- Mėlynosios divizijos
- 3-asis Haidamatsko pėstininkų pulkas
- 3-oji geležinių šaulių divizija
- Sečės šaulių lengvosios artilerijos pulkas
- Dono kazokų pulkas
- 20-asis Pavlohrado kavalerijos pulkas
- 6-oji Sečės divizija
- Jurijaus Tiutjuniko Kijevo sukilėlių divizija
- Ukrainos karinės jūrų pajėgos
- Ukrainos Liaudies Respublikos karinis oro laivynas
Pagrindinės karinės formuotės (Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika)
-
- 1-asis Galicijos korpusas
- 2-asis Galicijos korpusas
- 3-asis Galicijos korpusas
Generolai
- Generolas leitenantas Borisas Bobrovskis (1868 – 1918)
- Generolas leitenantas Nikolajus Bredovas (1873 – 1945)
- Generolas leitenantas Serhijus Diadiuša (1870 – 1933)
- Generolas leitenantas Fediras Kolodijus (1872 – 1920)
- Generolas leitenantas Pavlas Kudriavcevas (1873 – 1921)
- Generolas leitenantas Mykola Koval-Medzvecskis (1868 – 1929)
- Generolas leitenantas Antinas Maslinis (1865 – 1929)
- Generolas leitenantas Oleksandras Mychailivas (1868 – ????)
- Generolas leitenantas Nikolajus Volodčenka (1862 – 1945)
- Generolas leitenantas Oleksandras Vyšnivskis (1890 – 1975)
- Generolas leitenantas Petro Jeroševičius (1870 – 1945)
- Generolas pulkininkas Sergejus Delvigas (1866 – 1944)
- Generolas pulkininkas Oleksijus Galkinas (1866 – 1941)
- Generolas pulkininkas Michailas Omelianovičius-Pavlenka (1878 – 1952)
- Generolas pulkininkas Pavlas Šandrukas (1889 – 1979)
- Generolas pulkininkas Oleksandras Udovičenka (1887 – 1975)
- Generolas pulkininkas Andrijus Vovkas (1882 – 1969)
- Generolas pulkininkas Mykola Junakivas (1871 – 1931)
- Generolas pulkininkas Oleksandras Zahrodskis (1889 – 1968)
- Generolas pulkininkas Viktoras Zelinskis (1864 – 1940)
- Generolas Oleksandras Rohoza (1858 – 1919)
Paminėjimas
2015 m. Ukrainos liaudies armijos garbei viena gatvė Brovaruose buvo pavadinta Armiiy UNR (ukr. Армії УНР).
Išnašos
- Lev Shankovsky, Danylo Husar Struk. „Army of the Ukrainian National Republic“. Encyclopedia of Ukraine. Nuoroda tikrinta 2007-12-20.
- From Bogdanivtsi to the Rebel Army. A brief history of the Ukrainian armed forces in 1917-1921, Ukrayinska Pravda (2018-12-06)
- „Ukrainian-Soviet War, 1917–21“. Encyclopedia of Ukraine. Nuoroda tikrinta 2008-01-30.
- „Ukraine - World War I and the struggle for independence“. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2008-01-30.
- 100 years ago Bakhmut and the rest of Donbass liberated, Ukrayinska Pravda (2018-04-18)
- Tynchenko, Yaros (2018-03-23), The Ukrainian Navy and the Crimean Issue in 1917-18. Nuoroda tikrinta 14 spalio 2018
- Germany Takes Control of Crimea, New York Herald (1918-05-18)
- War Without Fronts: Atamans and Commissars in Ukraine, 1917-1919 by Mikhail Akulov, Harvard University, 2013-08
- „Довідники/Довідник з історії України“. Вiртуальна Русь. Suarchyvuotas originalas 2008-01-17. Nuoroda tikrinta 2008-01-30.
- The Army and Independence, The Ukrainian Week (2013-04-12)
- Abbott p.19
- Abbott p.18
- Davies, White Eagle..., p.99-103
- Abbott, p.20
- Abbott, p 19, 20
- Išformuotų Sečės šaulių garbei
- Пропозиції щодо перейменування вулиць у Броварах винесено на громадське обговорення Archyvuota kopija 2018-06-27 iš Wayback Machine projekto.. Маєш право знати. 2015-06-26
- Рішення від 25.12.2015 № 52-04-07 «Про перейменування вулиць та провулків м. Бровари» [1] Archyvuota kopija 2016-01-25 iš Wayback Machine projekto., [2] Archyvuota kopija 2016-01-27 iš Wayback Machine projekto.. Броварська міська рада. 2015-12-28
Šaltiniai
- А. О. Буравченков. Збройні Сили Української Держави 1918 Archyvuota kopija 2016-08-06 iš Wayback Machine projekto.
- Доценко О. Зимовий Похід (6.12.1919-6.5.1920).— Варшава, 1932.— 398 с. (Праці Українського Наукового Інституту т. 13) Archyvuota kopija 2016-02-02 iš Wayback Machine projekto.
- Громенко С. Забута перемога. Кримська операція Петра Болбочана 1918 року Archyvuota kopija 2018-08-01 iš Wayback Machine projekto.. — К. : К. І. С., 2018. — 266 с., іл. — ISBN 978-617-684-204-0.
- Омелянович-Павленко М. Спогади командарма (1917—1920): Документально-художнє видання / Упоряд.: М. Ковальчук.— К.: Темпора, 2007.— 608 с: іл. ISBN 966-8201-24-8
- Омелянович-Павленко М. На Україні 1919: Переговори й війна з російською добровольчою армією.— Прага: Накладом Комітету «Stilus», 1940.— 97 с.
- Енциклопедія історії України: У 10 т./ Редкол.: В. А. Смолій (голова) та ін.— К.: Наук. думка, 2003.— ISBN 966-00-0632-2
- Стефанів З. Українські збройні сили в 1917—1921 рр.: Воєнно-історичний нарис. Коломия, 1935;
- Історія українського війська. Львів, 1992;
- Удовиченко О. І. Україна у війні за державність: Історія організації і бойових дій Українських Збройних Сил, 1917—1921. К., 1995.
- Срібняк І. Обеззброєна, але нескорена: Інтернована Армія УНР у таборах Польщі й Румунії (1921—1924 рр.). — Київ-Філядельфія, 1997. — 187 с. Archyvuota kopija 2017-08-08 iš Wayback Machine projekto.
- Тинченко Я. Офіцерський корпус Армії Української Народної Республіки (1917—1921). Книга II: Наукове видання.— К.: Темпора, 2011.— 424 с: іл. ISBN 978-617-569-041-3
- Тинченко Я. Герої Українського неба: науково-популярне видання. — К.: Темпора, 2010. — 200 с: іл. ISBN 978-966-8201-94-3
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ukrainos liaudies armija, Kas yra Ukrainos liaudies armija? Ką reiškia Ukrainos liaudies armija?
Ukrainos liaudies armija ukr Armiya Ukrayinskoyi Narodnoyi RespublikiVeikimo laikas 1917 1921Valstybe Ukrainos Liaudies RespublikaRusis ArmijaDydis 10 000 100 000Musiai Ukrainos nepriklausomybes karai Rusijos pilietinis karas Lenkijos Ukrainos karas Lenkijos sovietu karasVadovybeVyriausiasis kariuomenes vadas Simonas Petliura Ukrainos liaudies armija ukr Armiya Ukrayinskoyi Narodnoyi Respubliki dar vadinama Ukrainos nacionaline armija Ukrainos Liaudies Respublikos kariuomene Kariuomene daznai sudare greitai reorganizuoti buvusios carines Rusijos kariuomenes daliniai arba naujai suformuoti savanoriu buriai kurie veliau prisijunge prie nacionalines kariuomenes Priesingai nei Ukrainos liaudies armija nesugebejo sukurti tvirtos organizacines strukturos ir buvo sudaryta daugiausia is savanoriu o ne reguliariosios kariuomenes daliniu IstorijaUkrainos kariai Kijeve 1917 m Ukrainos centrines tarybos vadovas Michailas Hrusevskis kariniame parade Kijeve 1917 m Ukrainos Liaudies Respublikos kariai 1919 m Kurimas Kai 1917 m pavasarį Ukrainoje į valdzia atejo Centrine Rada ji buvo priversta skubiai suburti kariuomene kad apgintu Ukraina nuo bolseviku Beveik visi naujai sukurtos kariuomenes daliniai buvo atskirti nuo Rusijos imperatoriskosios armijos 1917 m kovo 29 d iniciatyva buvo suorganizuota pirmoji karinio forumo organizacija Ukrainos karinis klubas 1917 m taip pat įvyko trys Ukrainos kariniai suvaziavimai kurie isrinko savo atstovus į Centrine taryba Po pirmojo tokio suvaziavimo įvykusio 1917 m geguzes 18 21 d Kijeve buvo įkurtas Ukrainos generalinis karinis komitetas Komitetas buvo paskirtas atsakingu uz kariuomenes kurima ir pertvarkyma Komiteto vadovu buvo isrinktas busimasis kariniu reikalu generalinis sekretorius Simonas Petliura Kitas suvaziavimas nepaisydamas Rusijos laikinosios vyriausybes draudimo įvyko 1917 m birzelio 18 23 d Kijeve Siame suvaziavime buvo perskaitytas 1 asis Centrines tarybos Universalas ir įvyko pirmieji rinkimai į sia institucija Paskutinis suvaziavimas įvyko 1917 m lapkricio 2 12 d taip pat Kijeve Del bolseviku inicijuotu pilietiniu neramumu visoje salyje dar vadinamu Spalio revoliucija suvaziavimas uztruko ilgiau nei ankstesni nes buvo kelioms dienoms nutrauktas kad butu suformuotas pirmasis Ukrainos revoliucijos gynimo pulkas vadovavo pulkininkas Jurijus Kapkanas Pagrindiniai suvaziavimo tikslai buvo paskelbti Ukrainos Liaudies Respublika visiskai ukrainizuoti kariuomene bei karo laivyna ir nedelsiant sudaryti taikos sutartį Simonas Petliura vyriausiasis kariuomenes vadas Tuo metu Centrine taryba nemane kad reikia nuolatines kariuomenes sustiprintos priverstiniu saukimu į kariuomene todel 1917 m lapkricio men buvo įvesti ir patvirtinti laisvieji kazokai Tik 1917 m gruodį kai bolsevikai įsiverze į Ukrainos Liaudies Respublika buvo suprastas reguliarios nuolatines kariuomenes poreikis Naujaja kariuomene turejo sudaryti astuoni pestininku korpusai ir keturios kavalerijos divizijos Taciau sie planai taip ir liko neįgyvendinti nes Centrine Rada nuverte Pavlo Skoropadskio įvykdytas perversmas kurio metu Ukrainoje įsigalejo Etmonatas 1918 m birzelio 12 d taip pat buvo pasirasyta laikina taikos sutartis su bolsevikais Atejusi į valdzia Skoropadskio vyriausybe parenge savo planus del nuolatines kariuomenes Ja turejo sudaryti 310 000 kariu suskirstytu į astuonis teritorinius korpusus kuriu metinis biudzetas sieke 1 254 mln karbovanecu Taciau si kariuomene del daugybes disidentiniu judejimu ir didelio Etmonato nepopuliarumo tarp valstieciu ir civiliu gyventoju neperzenge organizacinio etapo ribu 1918 m lapkritį Ukrainoje į valdzia atejo Direktorija kuri pateike dar viena kariuomenes strukturos vizija Siuo laikotarpiu dauguma padaliniu tiesiog perejo is Etmonato į Direktorija o organizaciniai pokyciai buvo nedideli Nepriklausomybes karai Pagrindinis straipsnis Ukrainos nepriklausomybes karai Bolsevikai pirma karta įsiverze į Ukrainos Liaudies Respublika 1918 m sausio men Po kelias savaites trukusiu kovu Raudonoji armija įveike gana nedideles ukrainieciu pajegas ir vasario 9 d uzeme Kijeva Tai priverte Centrine taryba kreiptis pagalbos į centrines Pirmojo pasaulinio karo valstybes Pasirasius Brest Litovsko sutartį Ukrainos kariuomene turejo gauti pagalba kovojant su Raudonaja armija Kovo pradzioje isstume bolsevikus is Kijevo ir į sostine grįzo Rados vyriausybe Balandzio men Raudonoji armija buvo priversta visiskai pasitraukti is Ukrainos ir buvo pasirasyta taikos sutartis Vokietijos ir Austrijos Vengrijos pergales Ukrainoje leme vietiniu gyventoju apatija bolseviku atzvilgiu ir prastesni bolseviku kariu kovos įgudziai 1918 m gruodį Direktorijai atejus į valdzia kariuomene pasieke auksciausia lygį mazdaug 100 000 rekrutu taciau sios pajegos pasirode esancios nei labai tinkamos musiui nei gerai organizuotos Tuo metu dauguma Pavlo Skoropadskio Ukrainos valstybes pajegu perejo į kita puse ir prisijunge prie Direktorijos 1919 m sausį Ukraina paskelbe kara Rusijos TFSR kai si Charkove įkure laikinaja vyriausybe ir paskelbe Ukrainos Tarybu Socialistine Respublika Tuo pat metu Vakaru Ukrainos Liaudies Respublika uzeme Lvova taip pradedama kara su Antraja Lenkijos Respublika 1919 m sausį Ukrainos liaudies armija ir Ukrainos Galicijos armija susivienijo po to kai Vakaru Ukrainos Liaudies Respublika visiskai okupavo Lenkijos pajegos o Kijeva sovietu pajegos Vyriausiuoju naujosios Ukrainos kariuomenes vadu tapo Simonas Petliura ir tai pagerino tvarka ir drausme kariuomeneje Buvo įvesti didelius įgaliojimus turintys specialus inspektoriai panasus į bolseviku komisarus Kariuomene isaugo nes prie 35 000 ULR kariu prisijunge 50 000 Galicijos armijos kariu Turedama sias pajegas ULR kariuomene 1919 m rugpjutį surenge sekminga reida į Kijeva ir Odesa taciau galiausiai susivienijusi kariuomene patyre dideliu nuostoliu savizudiskame kare pries Lenkijos kariuomene Antono Denikino baltagvardiecius ir bolsevikus Prie sio pralaimejimo prisidejo demetosios siltines epidemija Todel 1919 m geguze Ukraina pasirase paliaubas su Antante o veliau su Lenkija Nepavykus savarankiskai uzimti Kijevo 1920 m balandį Ukrainos kariuomene pasirase su Lenkija Pagal sutartį ukrainieciu pajegos kovojo kartu su lenku pajegomis pries Sovietu Rusija ir kitus raudonuosius judejimus Denikinas vokieciai ir Antante jau seniai buvo isvaryti is Ukrainos Po lemiamos nesekmes Kijevo puolime ukrainieciu dalyvavimas Lenkijos sovietu kare tik sumazejo Kol galiausiai 1921 m kovo 18 d naujai įkurta Sovietu Sajunga ir Lenkija pasirase Rygos sutartį kuri uzbaige kara Nedideli Ukrainos liaudies armijos likuciai emesi partizaninio karo arba prisijunge prie Lenkijos kariuomenes StrukturaZygiuojantys Melynosios divizijos kariai Simonas Petliura priesais Ukrainos kariuomenes dalinį Kijevas 1920 m geguzes men Melynosios divizijos karysUkrainos kariai is Kijevo isvyksta kovoti su bolseviku armija 1 oji ukrainieciu divizija kuria 1918 m pavasarį suformavo ukrainieciu karo belaisviai vokieciu stovyklose Pagal pirmine Centrines tarybos nustatyta kariuomenes struktura planuota organizuoti astuonis pestininku korpusus ir keturias kavalerijos divizijas taciau sie planai taip ir nebuvo įgyvendinti del vidines kovos del valdzios Ukrainoje Kariuomene buvo skubiai suformuota is įvairiu ginkluotu savanoriu daliniu ir laisvuju kazoku Taciau 1919 m geguze jau gerokai po to kai Direktorija pereme valdzia Ukrainos liaudies armija buvo priversta reorganizuotis nes vos per penkis karo su Sovietu Rusija menesius jos kariu skaicius sumazejo nuo 100 000 iki 15 000 Pasak tuometinio Ukrainos politiko sis dramatiskas kariu sumazejimas įvyko daugiausia del komunistines propagandos Nauja pusiau organizuota struktura sudare penkios brigados dydzio kariuomenes grupes ir daugybe laisvuju kazoku Seces sauliai kurie buvo isformuoti 1919 m pabaigoje 5 000 kariu Zaporozes grupe 3 000 kariu Voluines grupe 4 000 kariu pulkas 1 200 kariu Tutinkos grupe 1 500 kariu 1920 m geguze įpusejus Lenkijos sovietu karui kariuomene vel buvo priversta reorganizuotis nes jos pajegos padidejo daugiau nei dvigubai Naujaja struktura sudare sesios pestininku ir viena kavalerijos divizija Kiekviena pestininku divizija turejo tureti tris brigadas ginkluotas artilerija kavalerijos pulka ir inzinerijos pulka Vienintele kavalerijos divizija turejo sesis raiteliu pulkus Taip pat buvo bandoma suformuoti sesias rezervines brigadas taciau tai pavyko tik is dalies Veliau is sustiprinimo brigadu buvo sudaryta dvieju brigadu kulkosvaidziu divizija Taigi struktura buvo tokia 1 oji pestininku divizija 2 oji pestininku divizija 3 oji pestininku divizija 4 oji pestininku divizija 5 oji pestininku divizija 1 oji kulkosvaidziu divizija 1 oji kavalerijos divizijaPagrindines karines formuotes Ukrainos Liaudies Respublika 2 asis Seces Zaporozes korpusas Seces sauliai Seces sauliu kavalerijos pulkas Chmelnickio kazoku pulkas Polubotkos kazoku pulkas Zaporozes korpusas 1 asis Zaporozes pestininku pulkas 2 asis Zaporozes pestininku pulkas 3 asis Zaporozes pestininku pulkas 3 asis haidamaku pestininku pulkas 1 asis haidamaku kavalerijos Zaporozes pulkas 1 asis Zaporozes inzinerijos pulkas 1 asis Zaporozes artilerijos pulkas 1 oji Zaporozes automatines ginkluotes divizija Kavalerijos ir kalnu artilerijos divizija Zaporozes oro eskadrile Laisvieji kazokai Ukrainos stepiu divizija Antibolsevikinis revoliucinis karinis dalinys Ukrainos juru pestininkai 1 asis huculu juru pestininku pulkas 2 asis huculu juru pestininku pulkas 3 asis juru pestininku pulkas 1 oji sauliu kavalerijos divizija Melynosios divizijos 3 asis Haidamatsko pestininku pulkas 3 oji geleziniu sauliu divizija Seces sauliu lengvosios artilerijos pulkas Dono kazoku pulkas 20 asis Pavlohrado kavalerijos pulkas 6 oji Seces divizija Jurijaus Tiutjuniko Kijevo sukileliu divizija Ukrainos karines juru pajegos Ukrainos Liaudies Respublikos karinis oro laivynasPagrindines karines formuotes Vakaru Ukrainos Liaudies Respublika 1 asis Galicijos korpusas 2 asis Galicijos korpusas 3 asis Galicijos korpusasGenerolaiGenerolas leitenantas Borisas Bobrovskis 1868 1918 Generolas leitenantas Nikolajus Bredovas 1873 1945 Generolas leitenantas Serhijus Diadiusa 1870 1933 Generolas leitenantas Fediras Kolodijus 1872 1920 Generolas leitenantas Pavlas Kudriavcevas 1873 1921 Generolas leitenantas Mykola Koval Medzvecskis 1868 1929 Generolas leitenantas Antinas Maslinis 1865 1929 Generolas leitenantas Oleksandras Mychailivas 1868 Generolas leitenantas Nikolajus Volodcenka 1862 1945 Generolas leitenantas Oleksandras Vysnivskis 1890 1975 Generolas leitenantas Petro Jerosevicius 1870 1945 Generolas pulkininkas Sergejus Delvigas 1866 1944 Generolas pulkininkas Oleksijus Galkinas 1866 1941 Generolas pulkininkas Michailas Omelianovicius Pavlenka 1878 1952 Generolas pulkininkas Pavlas Sandrukas 1889 1979 Generolas pulkininkas Oleksandras Udovicenka 1887 1975 Generolas pulkininkas Andrijus Vovkas 1882 1969 Generolas pulkininkas Mykola Junakivas 1871 1931 Generolas pulkininkas Oleksandras Zahrodskis 1889 1968 Generolas pulkininkas Viktoras Zelinskis 1864 1940 Generolas Oleksandras Rohoza 1858 1919 Paminejimas2015 m Ukrainos liaudies armijos garbei viena gatve Brovaruose buvo pavadinta Armiiy UNR ukr Armiyi UNR IsnasosLev Shankovsky Danylo Husar Struk Army of the Ukrainian National Republic Encyclopedia of Ukraine Nuoroda tikrinta 2007 12 20 From Bogdanivtsi to the Rebel Army A brief history of the Ukrainian armed forces in 1917 1921 Ukrayinska Pravda 2018 12 06 Ukrainian Soviet War 1917 21 Encyclopedia of Ukraine Nuoroda tikrinta 2008 01 30 Ukraine World War I and the struggle for independence Encyclopaedia Britannica Nuoroda tikrinta 2008 01 30 100 years ago Bakhmut and the rest of Donbass liberated Ukrayinska Pravda 2018 04 18 Tynchenko Yaros 2018 03 23 The Ukrainian Navy and the Crimean Issue in 1917 18 Nuoroda tikrinta 14 spalio 2018 Germany Takes Control of Crimea New York Herald 1918 05 18 War Without Fronts Atamans and Commissars in Ukraine 1917 1919 by Mikhail Akulov Harvard University 2013 08 Dovidniki Dovidnik z istoriyi Ukrayini Virtualna Rus Suarchyvuotas originalas 2008 01 17 Nuoroda tikrinta 2008 01 30 The Army and Independence The Ukrainian Week 2013 04 12 Abbott p 19 Abbott p 18 Davies White Eagle p 99 103 Abbott p 20 Abbott p 19 20 Isformuotu Seces sauliu garbei Propoziciyi shodo perejmenuvannya vulic u Brovarah vineseno na gromadske obgovorennya Archyvuota kopija 2018 06 27 is Wayback Machine projekto Mayesh pravo znati 2015 06 26 Rishennya vid 25 12 2015 52 04 07 Pro perejmenuvannya vulic ta provulkiv m Brovari 1 Archyvuota kopija 2016 01 25 is Wayback Machine projekto 2 Archyvuota kopija 2016 01 27 is Wayback Machine projekto Brovarska miska rada 2015 12 28SaltiniaiA O Buravchenkov Zbrojni Sili Ukrayinskoyi Derzhavi 1918 Archyvuota kopija 2016 08 06 is Wayback Machine projekto Docenko O Zimovij Pohid 6 12 1919 6 5 1920 Varshava 1932 398 s Praci Ukrayinskogo Naukovogo Institutu t 13 Archyvuota kopija 2016 02 02 is Wayback Machine projekto Gromenko S Zabuta peremoga Krimska operaciya Petra Bolbochana 1918 roku Archyvuota kopija 2018 08 01 is Wayback Machine projekto K K I S 2018 266 s il ISBN 978 617 684 204 0 Omelyanovich Pavlenko M Spogadi komandarma 1917 1920 Dokumentalno hudozhnye vidannya Uporyad M Kovalchuk K Tempora 2007 608 s il ISBN 966 8201 24 8 Omelyanovich Pavlenko M Na Ukrayini 1919 Peregovori j vijna z rosijskoyu dobrovolchoyu armiyeyu Praga Nakladom Komitetu Stilus 1940 97 s Enciklopediya istoriyi Ukrayini U 10 t Redkol V A Smolij golova ta in K Nauk dumka 2003 ISBN 966 00 0632 2 Stefaniv Z Ukrayinski zbrojni sili v 1917 1921 rr Voyenno istorichnij naris Kolomiya 1935 Istoriya ukrayinskogo vijska Lviv 1992 Udovichenko O I Ukrayina u vijni za derzhavnist Istoriya organizaciyi i bojovih dij Ukrayinskih Zbrojnih Sil 1917 1921 K 1995 Sribnyak I Obezzbroyena ale neskorena Internovana Armiya UNR u taborah Polshi j Rumuniyi 1921 1924 rr Kiyiv Filyadelfiya 1997 187 s Archyvuota kopija 2017 08 08 is Wayback Machine projekto Tinchenko Ya Oficerskij korpus Armiyi Ukrayinskoyi Narodnoyi Respubliki 1917 1921 Kniga II Naukove vidannya K Tempora 2011 424 s il ISBN 978 617 569 041 3 Tinchenko Ya Geroyi Ukrayinskogo neba naukovo populyarne vidannya K Tempora 2010 200 s il ISBN 978 966 8201 94 3