Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ugandos Respublika suah Jamhuri ya Uganda angl Republic of UgandaVėliava HerbasHimnas O Uganda grožio žeme Uganda žemėla
Ugandos Respublika
| Ugandos Respublika | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „O Uganda, grožio žeme“ | |||||
Uganda žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | anglų, suahilių | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | Kampala | ||||
| Valstybės vadovai • prezidentas • premjeras ministras • - | Yoweri Museveni - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 236 040 km2 (80) 15,39 % | ||||
| Gyventojų • 2017 • Tankis | 41 652 938 (34) 137,1 žm./km2 (61) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2011 (progn.) 46,36 mlrd. $ (78) 1 341 $ (153) | ||||
| Valiuta | Ugandos šilingas (UGX) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC +3 UTC +3 | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta | nuo Jungtinės Karalystės 1962 m. spalio 9 d. | ||||
| Interneto kodas | .ug | ||||
| Telefono kodas | +256 | ||||
Ugandos Respublika (Uganda) – valstybė Centrinėje Afrikoje. Ribojasi su Kenija rytuose, Pietų Sudanu šiaurėje, Kongo Demokratine Respublika vakaruose, Ruanda pietvakariuose ir Tanzanija pietuose.
Istorija
Ilgą laiką Ugandos teritorijoje gyveno įvairios medžiotojų-rankiotojų gentys. Žemdirbystė, metalo apdirbimas ir pirmieji valstybiniai dariniai siejami su bantų migracija į pietines Ugandos dalis. XIV-XVI a. kraštas pateko į Kitaros imperiją. Dėl nilotų įsiveržimo ši bantų valstybė žlugo. Vėliau Ugandoje susidarė keletas valstybių – Bunjoro, Bugandos, Ankolės ir kt. karalystės. Palaipsniui nuo jų atsiskyrė dar keletas karalysčių – Busogos, Toro ir kt.
Nuo XIX a. vid. Ugandoje pradėjo lankytis arabų vergų pirkliai ir britų keliautojai, ieškoję Nilo ištakų. 1877 m. pradėtos steigti krikščioniškos misijos, o 1888 m. Uganda paskirta Britų Rytų Afrikos kompanijai. Nuo 1894 m. sudarytas Ugandos protektoriatas su sostine Entebėje. XIX a. pab. į kraštą atgabenta daug indų, kurie vykdė geležinkelio statybas. Britai palaipsniui inkorporavo visas vietines karalystes ir 1914 m. Uganda įgavo dabartinius kontūrus.
1962 m. Uganda tapo nepriklausoma valstybe, bet liko Britų Sandraugoje. Bugandos karalius paskirtas šalies prezidentu, tačiau iš tikro šalį valdė premjeras Milton Obote. Dėl politinės trinties 1967 m. Obotė pakeitė konstituciją, kuria panaikino monarchiją, ir pasiskelbė prezidentu. 1971 m. generolas Idi Aminas įvykdė karinį perversmą ir įvedė diktatūrą. Jo valdymo metai pasižymėjo nuožmiu susidorojimu su bet kokia opozicija, konfrontacija su Vakarų šalimis, terorizmo parama (Entebės operacija), prievartiniu azijiečių iškeldinimu. 1978–1979 m. Aminas įvėlė šalį į karą su Tanzanija. Dėl karo Uganda patyrė didelių nuostolių, o pats Aminas buvo priverstas pasitraukti iš šalies.
Vėliau iki pat 1985 m. šalyje vyko , tarp vėl prezidentu tapusio Obotės šalininkų ir Nacionalinės pasipriešinimo armijos. Vėliau pastaroji organizacija įvykdė perversmą ir užėmė valdžią. Nuo 1986 m. Ugandą valdo šios jėgos remiamas prezidentas Yoweri Museveni. Jo valdymo metais šalis įsivėlė į Antrąjį Kongo karą bei iki dabar besitęsiantį konfliktą su Viešpaties pasipriešinimo armija.
Politinė sistema
Ugandos prezidentas yra valstybės ir vyriausybės galva, ginkluotųjų pajėgų vadas. Jis paskiria ministrą pirmininką, kuris padeda jam valdyti. Visuotiniai prezidento rinkimai vyksta kas penkerius metus, to paties asmens kadencijų skaičius pagal nėra ribojamas. Nuo 1986 m. prezidento pareigas eina Joveri Museveni.
Ugandos parlamentą sudaro Nacionalinė asamblėja, kurioje yra 332 nariai. 228 iš jų renkami visuotiniuose rinkimuose penkerių metų kadencijai. Likusieji nominuojami įvairių interesų grupių (moterų, jaunimo, armijos ir kt.) Iki 2005 m. vykusio referendumo Ugandoje buvo neleidžiama partijų veikla parlamente, visas vietas turėjo prezidento vadovaujamas Nacionalinio pasipriešinimo judėjimas. Šiuo metu susiformavusi daugiapartinė sistema, tačiau daugumą Nacionalinėje asamblėjoje išlaiko Nacionalinis pasipriešinimas.
Pagal 2011 m. Demokratijos indeksą, Uganda priskiriama hibridinių režimų kategorijai.
Administracinis suskirstymas
Uganda suskirstyta į keturis regionus: Šiaurės, Rytų, Vakarų ir Centrinį. Šie – į daugiau nei 100 smulkesnių rajonų.
Geografija
Beveik visą Ugandą sudaro plokščiakalnis pamažu kylantis nuo 900 m šiaurėje iki 1500 m pietuose. Jį supa dideli slėniai arba kalnai. Vakaruose driekiasi kalnų virtinė (Rytų Afrikos lūžių juostos dalis) su aukščiausiomis šalies viršukalnėmis. Čia iškilę Ruvenzorio kalnai (aukštis iki 5109 m, Stenlio k.), užgesęs vulkaninis Virungos masyvas. Kitoje šalies pusėje, Kenijos pasienyje stūkso didelis užgesęs Elgono vulkaninis kūgis (4321 m).
Ugandoje niekada netrūko gėlo vandens. Per šalį teka labai daug upių, beveik penktadalį krašto teritorijos sudaro ežerai, kaip antai Kiogos ežeras šalies centre, Alberto, Edvardo ir Džordžo ežerai Rytų Afrikos lūžių zonoje vakaruose. Ugandai priklauso dalis didžiausio Afrikos ežero – Viktorijos. Šalyje prasideda Nilo upė, į ją suteka daug intakų (didžiausias – Semlikis). Dėl itin didelių aukščio skirtumų gausu krioklių. Iš jų žymiausias – Merčisono krioklys Nilo upėje. Upėse įrengta keletas užtvankų.
Gamta
Ugandos biologinė įvairovė viena iš turtingiausių Afrikos žemyne. Šaliai būdingos aukštažolės, parko pobūdžio (su retmiškiais) savanos. Kalnuose yra išlikę tropinių miškų, aukštikalnių žolynų. Taip pat nemažai šlapynių, gėlo vandens (upių, ežerų) ekosistemų. Iš viso Ugandoje aptinkama 345 žinduolių, 1007 paukščių, 256 roplių, 67 varliagyvių, 350 žuvų, 8999 vabzdžių, daugiau nei 5300 augalų rūšių. Tarp jų beveik visos geriausiai žinomos Afrikos gyvūnų rūšys: drambliai, buivolai, raganosiai, šimpanzės, gorilos, šakalai, gazelės, gepardai, leopardai ir kt.
Miškai Ugandoje užima 15 % sausumos ploto ir sparčiai nyksta dėl žmogaus veiklos. JTO duomenimis, per pastaruosius 20 metų jų sumažėjo daugiau nei trečdaliu, o anot kai kurių kitų šaltinių – ir dar daugiau.
Šalies gamtai apsaugoti įsteigta daug saugomų teritorijų: Ruvenzorio kalnų, Karalienės Elžbietos, , Bvindžio miško ir kt. nacionaliniai parkai, įvairūs draustiniai. Į saugomas teritorijas patenka apie ketvirtadalis Ugandos teritorijos.
Klimatas
Klimatas šalyje iš esmės tropinis, bet mėnesių vidutinė temperatūra dėl palyginti didelio aukščio virš jūros lygio svyruoja tarp 18-25 °C. Kritulių kiekis įvairiose vietose skirtingas: drėgniausiose pietų srityse kritulių per metus iškrenta apie 1500 mm, o sausiausiose šiaurės rytų srityse – 750–1000 mm.
| Entebės klimatas | |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
| Vid. temperatūra °C | 22 | 22 | 23 | 22 | 22 | 21 | 21 | 20,5 | 21 | 22 | 22 | 21,5 | 21,5 |
| Krituliai mm | 79 | 85 | 170 | 278 | 279 | 113 | 73 | 84 | 77 | 84 | 137 | 115 | 1 574 |
| Duomenys: climatemaps.com 2013 03 29 | |||||||||||||
Ekonomika
Ugandos ekonomika buvo nustekenta per Idi Amino režimą 1970 m., ir vėliau pilietinio karo, padarė didelį šuolį 8-ajame dešimtmetyje, kai buvo padarytos ekonominės reformos.
Šalies žemės ūkyje dirba 80 % visos darbo jėgos. Dauguma ūkių yra maži. Pagrindiniai maisto produktai yra manijokai, saldžiosios bulvės, bananai, soros, sorgai, kukurūzai, ankštiniai augalai. Pagrindiniai žemės ūkio pelno produktai yra kava, medvilnė, arbata, tabakas, gėlės, cukranendrės. Auginami dideli kiekiai naminių paukščių, galvijų, ožkų, avių. Yra žvejybos pramonė. Kertama daugiausia raudonmedžio mediena.
Vario rūdos atsargos, kurių Ugandoje buvo daug, senka. Tokie mineralai kaip alavo, geležies rūdos, berilas, volframas, auksas yra kasami mažais kiekiais.
Ugandos gamintojai daugiausia gamina žemės ūkio produktus, tekstilę, trąšas, cementą.
Ugandos eksportas viršija importą. Pagrindiniai eksporto produktai yra auksas, kava, arbata, medvilnė. Importo produktai yra transporto įranga, įvairūs mechanizmai, chemikalai, degalai, maisto produktai, plataus vartojimo prekės. Šalies mainų partneriai yra Europos Sąjungos šalys, Kenija, Japonija.
Demografija
Ugandoje yra daug etninių grupių ir nei viena iš jų nesudaro daugumos. Šalyje reguliariai kalbama apie 40 skirtingų kalbų. Oficiali šalies kalba yra anglų, nors daug žmonių angliškai nemoka. Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo: 52,72 metų (51,66 vyrams, 53,81 moterims). Raštingumas: 66,8 % (76,8 % vyrams, 57,7 % moterims). Pasak 2008 m. apskaičiavimų, amžiaus mediana Ugandoje yra tik 15 m – pati mažiausia pasaulyje. Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apskaičiavimai) :
- 0-14 metų: 50 % (8 152 830 berniukų ir 8 034 366 mergaičių)
- 15-64 metų: 47,9 % (7 789 209 vyrų ir 7 703 143 moterų)
- virš 65 metų: 2,1 % (286 693 vyrų ir 403 317 moterų)
Pasiskirstymas pagal religiją (2002 m.):
- Romos katalikai – 41,9 %
- anglikonai – 35,9 %
- musulmonai – 12,1 %
- sekmininkai – 4,6 %
- septintosios dienos adventistai – 1,5 %
- kitų religijų atstovai – 3,1 %
- netikintys – 0,9 %
Uganda buvo viena iš nedaugelio Afrikos valstybių, kurios sėkmingai kovojo su AIDS. Nepaisant to, pasak 2007 m. apskaičiavimų, AIDS serga 5,4 % Ugandos gyventojų ir per metus nuo šios ligos šalyje miršta maždaug 77 000 žmonių. Ugandos šiaurėje gyvena Ačioliai.
Kultūra
Kita informacija
Šaltiniai
- Democracy Index 2011, The Economist Intelligence Unit
- Uganda – Convention on Biological Diversity
- Global Forest Resources Assessment 2010: Global Tables, FOA; tikrinta: 2012-07-12
- Uganda 'at risk' of losing all its forests, The Guardian, 25 June 2009
- Uganda Environmental profile, Mongabay.com
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 442
- Uganda, Climatemps.com; tikrinta: 2013-03-29
- CŽV faktų knyga: Uganda Archyvuota kopija 2015-10-18 iš Wayback Machine projekto.
- Šalių sąrašas pagal vidutinį amžių
Nuorodos
- East Africa Living Encyclopedia. Uganda – History (anglų k.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ugandos Respublika, Kas yra Ugandos Respublika? Ką reiškia Ugandos Respublika?
Ugandos Respublika suah Jamhuri ya Uganda angl Republic of UgandaVeliava HerbasHimnas O Uganda grozio zeme Uganda zemelapyjeValstybine kalba anglu suahiliuSostine ir didziausias miestas KampalaValstybes vadovai prezidentas premjeras ministras Yoweri Museveni Plotas Is viso vandens 236 040 km2 80 15 39 Gyventoju 2017 Tankis 41 652 938 34 137 1 zm km2 61 BVP Is viso Vienam gyventojui 2011 progn 46 36 mlrd 78 1 341 153 Valiuta Ugandos silingas UGX Laiko juosta Vasaros laikas UTC 3 UTC 3Nepriklausomybe Paskelbta Pripazinta nuo Jungtines Karalystes 1962 m spalio 9 d Interneto kodas ugTelefono kodas 256 Ugandos Respublika Uganda valstybe Centrineje Afrikoje Ribojasi su Kenija rytuose Pietu Sudanu siaureje Kongo Demokratine Respublika vakaruose Ruanda pietvakariuose ir Tanzanija pietuose IstorijaPagrindinis straipsnis Ugandos istorija Ilga laika Ugandos teritorijoje gyveno įvairios medziotoju rankiotoju gentys Zemdirbyste metalo apdirbimas ir pirmieji valstybiniai dariniai siejami su bantu migracija į pietines Ugandos dalis XIV XVI a krastas pateko į Kitaros imperija Del nilotu įsiverzimo si bantu valstybe zlugo Veliau Ugandoje susidare keletas valstybiu Bunjoro Bugandos Ankoles ir kt karalystes Palaipsniui nuo ju atsiskyre dar keletas karalysciu Busogos Toro ir kt Nuo XIX a vid Ugandoje pradejo lankytis arabu vergu pirkliai ir britu keliautojai ieskoje Nilo istaku 1877 m pradetos steigti krikscioniskos misijos o 1888 m Uganda paskirta Britu Rytu Afrikos kompanijai Nuo 1894 m sudarytas Ugandos protektoriatas su sostine Entebeje XIX a pab į krasta atgabenta daug indu kurie vykde gelezinkelio statybas Britai palaipsniui inkorporavo visas vietines karalystes ir 1914 m Uganda įgavo dabartinius konturus 1962 m Uganda tapo nepriklausoma valstybe bet liko Britu Sandraugoje Bugandos karalius paskirtas salies prezidentu taciau is tikro salį valde premjeras Milton Obote Del politines trinties 1967 m Obote pakeite konstitucija kuria panaikino monarchija ir pasiskelbe prezidentu 1971 m generolas Idi Aminas įvykde karinį perversma ir įvede diktatura Jo valdymo metai pasizymejo nuozmiu susidorojimu su bet kokia opozicija konfrontacija su Vakaru salimis terorizmo parama Entebes operacija prievartiniu azijieciu iskeldinimu 1978 1979 m Aminas įvele salį į kara su Tanzanija Del karo Uganda patyre dideliu nuostoliu o pats Aminas buvo priverstas pasitraukti is salies Veliau iki pat 1985 m salyje vyko tarp vel prezidentu tapusio Obotes salininku ir Nacionalines pasipriesinimo armijos Veliau pastaroji organizacija įvykde perversma ir uzeme valdzia Nuo 1986 m Uganda valdo sios jegos remiamas prezidentas Yoweri Museveni Jo valdymo metais salis įsivele į Antrajį Kongo kara bei iki dabar besitesiantį konflikta su Viespaties pasipriesinimo armija Politine sistemaPagrindinis straipsnis Ugandos prezidentas yra valstybes ir vyriausybes galva ginkluotuju pajegu vadas Jis paskiria ministra pirmininka kuris padeda jam valdyti Visuotiniai prezidento rinkimai vyksta kas penkerius metus to paties asmens kadenciju skaicius pagal nera ribojamas Nuo 1986 m prezidento pareigas eina Joveri Museveni Ugandos parlamenta sudaro Nacionaline asambleja kurioje yra 332 nariai 228 is ju renkami visuotiniuose rinkimuose penkeriu metu kadencijai Likusieji nominuojami įvairiu interesu grupiu moteru jaunimo armijos ir kt Iki 2005 m vykusio referendumo Ugandoje buvo neleidziama partiju veikla parlamente visas vietas turejo prezidento vadovaujamas Nacionalinio pasipriesinimo judejimas Siuo metu susiformavusi daugiapartine sistema taciau dauguma Nacionalineje asamblejoje islaiko Nacionalinis pasipriesinimas Pagal 2011 m Demokratijos indeksa Uganda priskiriama hibridiniu rezimu kategorijai Administracinis suskirstymasPagrindinis straipsnis Ugandos administracinis suskirstymas Uganda suskirstyta į keturis regionus Siaures Rytu Vakaru ir Centrinį Sie į daugiau nei 100 smulkesniu rajonu GeografijaUgandos topografinis zemelapis Pagrindinis straipsnis Beveik visa Uganda sudaro ploksciakalnis pamazu kylantis nuo 900 m siaureje iki 1500 m pietuose Jį supa dideli sleniai arba kalnai Vakaruose driekiasi kalnu virtine Rytu Afrikos luziu juostos dalis su auksciausiomis salies virsukalnemis Cia iskile Ruvenzorio kalnai aukstis iki 5109 m Stenlio k uzgeses vulkaninis Virungos masyvas Kitoje salies puseje Kenijos pasienyje stukso didelis uzgeses Elgono vulkaninis kugis 4321 m Ugandoje niekada netruko gelo vandens Per salį teka labai daug upiu beveik penktadalį krasto teritorijos sudaro ezerai kaip antai Kiogos ezeras salies centre Alberto Edvardo ir Dzordzo ezerai Rytu Afrikos luziu zonoje vakaruose Ugandai priklauso dalis didziausio Afrikos ezero Viktorijos Salyje prasideda Nilo upe į ja suteka daug intaku didziausias Semlikis Del itin dideliu aukscio skirtumu gausu kriokliu Is ju zymiausias Mercisono krioklys Nilo upeje Upese įrengta keletas uztvanku Gamta Ugandos biologine įvairove viena is turtingiausiu Afrikos zemyne Saliai budingos aukstazoles parko pobudzio su retmiskiais savanos Kalnuose yra islike tropiniu misku aukstikalniu zolynu Taip pat nemazai slapyniu gelo vandens upiu ezeru ekosistemu Is viso Ugandoje aptinkama 345 zinduoliu 1007 pauksciu 256 ropliu 67 varliagyviu 350 zuvu 8999 vabzdziu daugiau nei 5300 augalu rusiu Tarp ju beveik visos geriausiai zinomos Afrikos gyvunu rusys drambliai buivolai raganosiai simpanzes gorilos sakalai gazeles gepardai leopardai ir kt Miskai Ugandoje uzima 15 sausumos ploto ir sparciai nyksta del zmogaus veiklos JTO duomenimis per pastaruosius 20 metu ju sumazejo daugiau nei trecdaliu o anot kai kuriu kitu saltiniu ir dar daugiau Salies gamtai apsaugoti įsteigta daug saugomu teritoriju Ruvenzorio kalnu Karalienes Elzbietos Bvindzio misko ir kt nacionaliniai parkai įvairus draustiniai Į saugomas teritorijas patenka apie ketvirtadalis Ugandos teritorijos Klimatas Klimatas salyje is esmes tropinis bet menesiu vidutine temperatura del palyginti didelio aukscio virs juros lygio svyruoja tarp 18 25 C Krituliu kiekis įvairiose vietose skirtingas dregniausiose pietu srityse krituliu per metus iskrenta apie 1500 mm o sausiausiose siaures rytu srityse 750 1000 mm Entebes klimatas Menuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru MetinisVid temperatura C 22 22 23 22 22 21 21 20 5 21 22 22 21 5 21 5Krituliai mm 79 85 170 278 279 113 73 84 77 84 137 115 1 574Duomenys climatemaps com 2013 03 29EkonomikaPagrindinis straipsnis Ugandos ekonomika buvo nustekenta per Idi Amino rezima 1970 m ir veliau pilietinio karo padare didelį suolį 8 ajame desimtmetyje kai buvo padarytos ekonomines reformos Salies zemes ukyje dirba 80 visos darbo jegos Dauguma ukiu yra mazi Pagrindiniai maisto produktai yra manijokai saldziosios bulves bananai soros sorgai kukuruzai ankstiniai augalai Pagrindiniai zemes ukio pelno produktai yra kava medvilne arbata tabakas geles cukranendres Auginami dideli kiekiai naminiu pauksciu galviju ozku aviu Yra zvejybos pramone Kertama daugiausia raudonmedzio mediena Vario rudos atsargos kuriu Ugandoje buvo daug senka Tokie mineralai kaip alavo gelezies rudos berilas volframas auksas yra kasami mazais kiekiais Ugandos gamintojai daugiausia gamina zemes ukio produktus tekstile trasas cementa Ugandos eksportas virsija importa Pagrindiniai eksporto produktai yra auksas kava arbata medvilne Importo produktai yra transporto įranga įvairus mechanizmai chemikalai degalai maisto produktai plataus vartojimo prekes Salies mainu partneriai yra Europos Sajungos salys Kenija Japonija DemografijaPagrindinis straipsnis Ugandos demografija Ugandiete Ugandoje yra daug etniniu grupiu ir nei viena is ju nesudaro daugumos Salyje reguliariai kalbama apie 40 skirtingu kalbu Oficiali salies kalba yra anglu nors daug zmoniu angliskai nemoka Vidutine numatomo gyvenimo trukme skaiciuojant nuo gimimo 52 72 metu 51 66 vyrams 53 81 moterims Rastingumas 66 8 76 8 vyrams 57 7 moterims Pasak 2008 m apskaiciavimu amziaus mediana Ugandoje yra tik 15 m pati maziausia pasaulyje Gyventoju amziaus struktura 2009 m apskaiciavimai 0 14 metu 50 8 152 830 berniuku ir 8 034 366 mergaiciu 15 64 metu 47 9 7 789 209 vyru ir 7 703 143 moteru virs 65 metu 2 1 286 693 vyru ir 403 317 moteru Pasiskirstymas pagal religija 2002 m Romos katalikai 41 9 anglikonai 35 9 musulmonai 12 1 sekmininkai 4 6 septintosios dienos adventistai 1 5 kitu religiju atstovai 3 1 netikintys 0 9 Uganda buvo viena is nedaugelio Afrikos valstybiu kurios sekmingai kovojo su AIDS Nepaisant to pasak 2007 m apskaiciavimu AIDS serga 5 4 Ugandos gyventoju ir per metus nuo sios ligos salyje mirsta mazdaug 77 000 zmoniu Ugandos siaureje gyvena Acioliai KulturaPagrindinis straipsnis Kita informacijaUgandos karines pajegosSaltiniaiDemocracy Index 2011 The Economist Intelligence Unit Uganda Convention on Biological Diversity Global Forest Resources Assessment 2010 Global Tables FOA tikrinta 2012 07 12 Uganda at risk of losing all its forests The Guardian 25 June 2009 Uganda Environmental profile Mongabay com Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 442 Uganda Climatemps com tikrinta 2013 03 29 CZV faktu knyga Uganda Archyvuota kopija 2015 10 18 is Wayback Machine projekto Saliu sarasas pagal vidutinį amziuNuorodosVikiteka Uganda vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Uganda East Africa Living Encyclopedia Uganda History anglu k