Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Trebušetas trebušė pranc trébuchet permetinėti viduramžių gravitacinio veikimo karo mašina daugiausiai naudota miestų ap
Trebušetas
Trebušetas (trebušė; pranc. trébuchet – permetinėti) – viduramžių gravitacinio veikimo karo mašina, daugiausiai naudota miestų apgulties metu.
Bendri duomenys
Pirmi duomenys apie mėtymo mechanizmą, panašų į trebušetą, randami V a. pr. m. e. senovės Kinijos filosofo Mo Di darbuose, bet negalima užtikrintai pasakyti, kad aprašyta konstrukcija atkartoja klasikinį trebušetą.
Tiksliai nežinoma, kada trebušetai atsirado Europoje. Pirmą kartą Bizantijos šaltiniuose jie paminėti vyskupo Jono 597 m. aprašant avarais apgultą Fesaloniką „Pasakojimuose apie šv. Dmitrijaus stebuklus“. Anot Jono, avarai naudojo tokius ginklus: ilga kartis, padėta ant trikampio, prie vieno karties galo pritvirtintas samtis, prie kito galo – virvės. Patraukus trumpesnį karties galą, ilgesnis karties galas juda greičiau ir išsviedžia samtyje padėtą vieną ar kelis akmenis. Virves traukia žmonės, apsaugoti medinėmis lentomis. Mechanizuotas samtis galėjo mėtyti „akmenis, ir didelius ir daug, taip, kad nei žemė negalėjo atlaikyti jų pataikymo, nei žmonių statiniai“. Bizantijos gyventojus, turinčius balistas, nustebino paprastas ir efektyvus barbarų ginklas. Panašus trebušeto prototipas kartais vadinamas perjeru (pranc. perrière – akmenų svaidyklė). Perjere aptarnaujančių žmonių raumenų jėga mechanizmo pagalba pereina į metamo daikto (dažniausiai akmens) kinetinę energiją.
Arabų-persų VIII a. šaltiniuose panašus akmenų svaidymo mechanizmas įprastai vadinamas mandžaniku. Arabų IX a. rašytojas Al-Džahizas savo traktate „Apie turkų pranašumus“ mandžaniko išradimą priskiria graikams. 709 m. arabams apgulus Daibulą (dabartinis Karačis Pakistane) buvo pastatytas mandžanikas, pavadintas al-Arusu (arabiškai „nuotaka“). Al-Arusą aptarnavo 500 žmonių, bet tai greičiausiai išimtis, nes įprastai virves traukė nuo kelių dešimčių iki šimto žmonių. Tokiu pačiu principu dirbo viduramžių Kinijos akmenų mėtymo aparatai.
Pirmą kartą apgulties mašinos šturmuojant Europos miestus paminėtos IX a., greičiausiai nuo to laiko priešiškos pusės naudojo primityvius mechanizmus akmenims mėtyti, panašius į perjerus. Prancūzai mėgėjai rekonstravo perjerą – jį aptarnauja komanda iš 8–16 žmonių, jis gali mėtyti 3–12 kg svorio akmenis 40–60 m. atstumu 1 šūvio per minutę greičiu.
Galingi trebušetai, galintis nuversti miestų sienas, išsivystė iš perjerų vystantis karo technikai Europoje. Vietoj didelio kiekio aptarnaujančio personalo, traukiančio akmenų mėtyklę, už virvučių buvo pradėtas naudoti didelis svoris. Padidėjo šaudymo nuotolis ir akmenų dydis. Nuo XII a. trebušetai buvo plačiai naudojami feodalinėse armijose iki pasirodant šaunamiesiems ginklams. Paskutinis trebušeto panaudojimas minimas 1521 m., kai Kortesas, kariaudamas su actekais, dėl parako trūkumo įsakė pastatyti trebušetą mėtyti akmenis, kurių svoris buvo apie 11 kg. Bet trebušetas nepavyko, ir akmenys krito visai netoli, tad Kortesas įsakė išardyti mechanizmą (Bernardas Kastilijo, „Teisinga naujosios Ispanijos nukariavimo istorija“).
Veikimo principas
Trebušetą sudaro ilga kartis, padėta ant trikampio, prie vieno tos karties galo pritvirtintas samtis, prie kito galo – virvės, vėliau buvo naudojami svoriai. Patraukus trumpesnį karties galą, ilgesnis karties galas juda greičiau ir išsviedžia samtyje padėtą krovinį.
Trebušetą pagaminti paprasta, bet vis tiek juos gaminti reikėjo kvalifikuotų stalių manufaktūros, specialių medžių ir paprastų mechanikos žinių. Trebušetai išstūmė daug sudėtingesnes techniniu atžvilgiu balistas.
Paprastuose trebušetuose svoris buvo pakabintas ant trumpojo galo ir judėjo lanku, sudėtingesniuose – vertikaliai, taip efektyviau panaudojama gravitacinė energija. Trumpojo ir ilgojo karties galų santykis turi būti 1:6 (pagal XIV a. nurodymus). Bendras karties ilgis priklauso nuo medienos ir sudaro 10–13 metrų. Kartis buvo daroma iš vieno medžio ar kelių medžių, sujungtu metaliniais žiedais.
Po šūvio trebušetą aptarnaujantys žmonės virvėmis pritraukdavo ilgąjį trebušeto galą apačion. Trebušetas šaudyti galėjo viskuo, kas tilpdavo į kaušą – nuo akmenų ir puodų su nafta iki nukirstų galvų ar gyvų žmonių.
Rekonstrukcijos
Teoriniai apskaičiavimai ir metraščiai liudija, kad trebušetai gali mėtyti sunkius svorius gana toli. Bet ne visada pasisekdavo įgyvendinti teorinius skaičiavimus, todėl bandymų rezultatai leidžia realiai įvertinti trebušetų galimybes.
- 1850 m. įsakius Napoleonui Bonapartui III kapitonas Fabre pagamino trebušetą, kurio karties ilgis buvo 10,3 m, o pakabinamas svoris 4.5 t, iš kurio 1,5 t buvo kietai pririšta prie karties, o likę 3 t pakrautos į judančią dėžę, trumpojo galo ilgis buvo 5 metrai. Prieš sugriūdamas jis iššovė 5 kartus. Patrankos sviedinys, sveriantis 11 kg, skrido 175 metrus, o 32 cm skersmens maišas su smėliu (apie 30-35 kg) skrido 120 metrų.
- 1989 m. Danijos tyrėjai Middelaldercentret centro vardu pastatė ir išbandė trebušetą. Mašina mėtė 15 kg svorio sviedinius 160–180 metrų atstumu į 5x5 metrų aikštelę, jei nebuvo keičiama šaudymo kryptis. Buvo naudojamas 2 t svoris. Tas pats trebušetas numetė 47 kg svorį 85 metrus. Middelaldercentret taip pat pastatė beveik 21 t svorio (iš kurių 15 t buvo kabinamas svoris) trebušetą, apskaičiuotą 300 kg sviediniams, bet apie realius šito monstro bandymus duomenų nėra.
- Škotijoje pastatytas trebušetas su 12 m kartimi ir 6 t kabinamu svoriu (Caerlaverock Castle). Skelbiama, kad mašina mėto 100 kg akmenis 140 metrų, bet ar buvo vykdomi bandymai, neaišku, o trebušetas naudojamas tik turistams vilioti.
Nuorodos
- Trebušetas xlegio.ru svetainėje
- Viduramžių vakarų Eurazijos svaidomosios mašinos, xlegio.ru svetainėje
- Vidurio Azijos apgulties mašinos, xlegio.ru svetainėje
- Trebušeto rekonstravimas Archyvuota kopija 2007-04-03 iš Wayback Machine projekto.
- PBS NOVA: Secrets of Lost Empires: Medieval Siege (building of and history of trebuchets)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Trebušetas, Kas yra Trebušetas? Ką reiškia Trebušetas?
Trebusetas trebuse pranc trebuchet permetineti viduramziu gravitacinio veikimo karo masina daugiausiai naudota miestu apgulties metu Trebusetas prie de Bo pilies Prancuzijoje rekonstrukcija Bendri duomenysIliustracija is 1250 m knygos rodanti perjera trebuseto protevį valdoma virvemis Pirmi duomenys apie metymo mechanizma panasu į trebuseta randami V a pr m e senoves Kinijos filosofo Mo Di darbuose bet negalima uztikrintai pasakyti kad aprasyta konstrukcija atkartoja klasikinį trebuseta Tiksliai nezinoma kada trebusetai atsirado Europoje Pirma karta Bizantijos saltiniuose jie pamineti vyskupo Jono 597 m aprasant avarais apgulta Fesalonika Pasakojimuose apie sv Dmitrijaus stebuklus Anot Jono avarai naudojo tokius ginklus ilga kartis padeta ant trikampio prie vieno karties galo pritvirtintas samtis prie kito galo virves Patraukus trumpesnį karties gala ilgesnis karties galas juda greiciau ir issviedzia samtyje padeta viena ar kelis akmenis Virves traukia zmones apsaugoti medinemis lentomis Mechanizuotas samtis galejo metyti akmenis ir didelius ir daug taip kad nei zeme negalejo atlaikyti ju pataikymo nei zmoniu statiniai Bizantijos gyventojus turincius balistas nustebino paprastas ir efektyvus barbaru ginklas Panasus trebuseto prototipas kartais vadinamas perjeru pranc perriere akmenu svaidykle Perjere aptarnaujanciu zmoniu raumenu jega mechanizmo pagalba pereina į metamo daikto dazniausiai akmens kinetine energija Perjeras vaizduojamas bajerlefe Sen Nazero baznycioje Korsikoje Prancuzijoje XIII a Arabu persu VIII a saltiniuose panasus akmenu svaidymo mechanizmas įprastai vadinamas mandzaniku Arabu IX a rasytojas Al Dzahizas savo traktate Apie turku pranasumus mandzaniko isradima priskiria graikams 709 m arabams apgulus Daibula dabartinis Karacis Pakistane buvo pastatytas mandzanikas pavadintas al Arusu arabiskai nuotaka Al Arusa aptarnavo 500 zmoniu bet tai greiciausiai isimtis nes įprastai virves trauke nuo keliu desimciu iki simto zmoniu Tokiu paciu principu dirbo viduramziu Kinijos akmenu metymo aparatai Pirma karta apgulties masinos sturmuojant Europos miestus paminetos IX a greiciausiai nuo to laiko priesiskos puses naudojo primityvius mechanizmus akmenims metyti panasius į perjerus Prancuzai megejai rekonstravo perjera jį aptarnauja komanda is 8 16 zmoniu jis gali metyti 3 12 kg svorio akmenis 40 60 m atstumu 1 suvio per minute greiciu Galingi trebusetai galintis nuversti miestu sienas issivyste is perjeru vystantis karo technikai Europoje Vietoj didelio kiekio aptarnaujancio personalo traukiancio akmenu metykle uz virvuciu buvo pradetas naudoti didelis svoris Padidejo saudymo nuotolis ir akmenu dydis Nuo XII a trebusetai buvo placiai naudojami feodalinese armijose iki pasirodant saunamiesiems ginklams Paskutinis trebuseto panaudojimas minimas 1521 m kai Kortesas kariaudamas su actekais del parako trukumo įsake pastatyti trebuseta metyti akmenis kuriu svoris buvo apie 11 kg Bet trebusetas nepavyko ir akmenys krito visai netoli tad Kortesas įsake isardyti mechanizma Bernardas Kastilijo Teisinga naujosios Ispanijos nukariavimo istorija Veikimo principasTrebuseto piesinysTrebuseto pastatymas Trebuseta sudaro ilga kartis padeta ant trikampio prie vieno tos karties galo pritvirtintas samtis prie kito galo virves veliau buvo naudojami svoriai Patraukus trumpesnį karties gala ilgesnis karties galas juda greiciau ir issviedzia samtyje padeta krovinį Trebuseta pagaminti paprasta bet vis tiek juos gaminti reikejo kvalifikuotu staliu manufakturos specialiu medziu ir paprastu mechanikos ziniu Trebusetai isstume daug sudetingesnes techniniu atzvilgiu balistas Paprastuose trebusetuose svoris buvo pakabintas ant trumpojo galo ir judejo lanku sudetingesniuose vertikaliai taip efektyviau panaudojama gravitacine energija Trumpojo ir ilgojo karties galu santykis turi buti 1 6 pagal XIV a nurodymus Bendras karties ilgis priklauso nuo medienos ir sudaro 10 13 metru Kartis buvo daroma is vieno medzio ar keliu medziu sujungtu metaliniais ziedais Po suvio trebuseta aptarnaujantys zmones virvemis pritraukdavo ilgajį trebuseto gala apacion Trebusetas saudyti galejo viskuo kas tilpdavo į kausa nuo akmenu ir puodu su nafta iki nukirstu galvu ar gyvu zmoniu RekonstrukcijosTeoriniai apskaiciavimai ir metrasciai liudija kad trebusetai gali metyti sunkius svorius gana toli Bet ne visada pasisekdavo įgyvendinti teorinius skaiciavimus todel bandymu rezultatai leidzia realiai įvertinti trebusetu galimybes 1850 m įsakius Napoleonui Bonapartui III kapitonas Fabre pagamino trebuseta kurio karties ilgis buvo 10 3 m o pakabinamas svoris 4 5 t is kurio 1 5 t buvo kietai prirista prie karties o like 3 t pakrautos į judancia deze trumpojo galo ilgis buvo 5 metrai Pries sugriudamas jis issove 5 kartus Patrankos sviedinys sveriantis 11 kg skrido 175 metrus o 32 cm skersmens maisas su smeliu apie 30 35 kg skrido 120 metru 1989 m Danijos tyrejai Middelaldercentret centro vardu pastate ir isbande trebuseta Masina mete 15 kg svorio sviedinius 160 180 metru atstumu į 5x5 metru aikstele jei nebuvo keiciama saudymo kryptis Buvo naudojamas 2 t svoris Tas pats trebusetas numete 47 kg svorį 85 metrus Middelaldercentret taip pat pastate beveik 21 t svorio is kuriu 15 t buvo kabinamas svoris trebuseta apskaiciuota 300 kg sviediniams bet apie realius sito monstro bandymus duomenu nera Skotijoje pastatytas trebusetas su 12 m kartimi ir 6 t kabinamu svoriu Caerlaverock Castle Skelbiama kad masina meto 100 kg akmenis 140 metru bet ar buvo vykdomi bandymai neaisku o trebusetas naudojamas tik turistams vilioti NuorodosVikiteka Trebusetas vaizdine ir garsine medziagaTrebusetas xlegio ru svetaineje Viduramziu vakaru Eurazijos svaidomosios masinos xlegio ru svetaineje Vidurio Azijos apgulties masinos xlegio ru svetaineje Trebuseto rekonstravimas Archyvuota kopija 2007 04 03 is Wayback Machine projekto PBS NOVA Secrets of Lost Empires Medieval Siege building of and history of trebuchets