Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Trastamarų šeima Pirėnų pusiasalio karalių dinastija kuri iš pradžių valdė Kastiliją nuo 1369 m o po to valdžią išplėtė
Trastamarų šeima
Trastamarų šeima – Pirėnų pusiasalio karalių dinastija, kuri iš pradžių valdė Kastiliją nuo 1369 m., o po to valdžią išplėtė į Aragoną, Navarą ir Neapolį. Tai dinastijos neteisėta atšaka.
Trastamarų šeima valdė Kastiliją, kai šis kovojo su Aragonu. Dėl painių giminystės ryšių dažnai kildavo kovos dėl teisės į karaliaus sostą. Dinastija valdė nuo Henriko II laikų iki sostų sujungimo valdant Izabelei Kastilietei ir Ferdinandui Aragoniečiui.
Istorija
Mirus Kastilijos karaliui Alfonsui XI 1350 m., karaliumi tapo jo vyriausias sūnus Petras. Jo tėvas buvo vedęs Mariją Portugalę, bet turėjo viešą meilės romaną su Eleonorą Guzmaniete. Alfonso XI nesantuokiniai vaikai su Eleonora, vadinami Trastamarais, tapo Petro varžovais dėl sosto. Dėl asmeninės istorijos, kurią sudarė ir politinių priešų žudymas, Petras jo priešų buvo pramintas Žiauriuoju. Įtampą padidino tai, kad Petro motina suėmė ir nužudė Eleonorą Guzmanietę.
Petras nugalėjo Henriko Trastamaros vadovaujamą koaliciją 1356 m. Po to jis savo varžovus nugalėjo Nájeroje 1360 m. ir įvykdė netikriems broliams Chuanui ir Pedrui mirties bausmes. Henrikas turėjo bėgti iš Aragono į Prancūziją, kai šis pasirašė taikos sutartį su Kastilija 1360 m.
Įgijęs Kastilijoje rėmėjų dėl ryšių su Alfonsu XI ir Petro karinių išsišokimų, Henrikas sudarė sąjungą su Aragonu ir Prancūzija, gavo konsteblio Bertrand du Guesclin vadovaujamų samdinių ir pasikėsino į Kastilijos sostą 1365 m. Petras gavo Edvardo, Juodojo princo, Anglijos karaliaus Eduardo III sūnaus paramą apginti sostą mainais į kai kurias žemes. 1367 m. balandžio 13 d. Petro ir Edvardo kariai nugalėjo jungtinę Henriko armiją, paėmė į nelaisvę Bertrand du Guesclin. Edvardas susirgo, o Petras nedavė žadėtų žemių, tad Anglija nustojo tiekti paramą. 1369 m. kovą su Aragono ir Prancūzijos parama bei remiamas svarbiausių Kastilijos miestų Henrikas nugalėjo Petro armiją. Henrikas buvo pats asmeniškai atsakingas už brolio mirtį.
Henrikui įžengus į sostą atsirado nauja aukštuomenė, kai jis padalino žemes ir privilegijas. Naujųjų didikų atsiradimas sukėlė nepasitenkinimą ir nestabilumą šalyje. Daug kilmingųjų bandė atgauti prarastas žemes. Tačiau Henrikas atmušė Portugalijos, Granados ir Navaros įsiveržimus.
Henrikas buvo susitaręs su Aragono karaliumi Petru IV dėl vaikų vestuvių. Henriko sūnus vedė Petro dukrą Eleonorą 1375 m. birželio 18 d. Pagimdžiusi tris vaikus Eleonora mirė 1382 m. po septynerių santuokos metų.
1379 m. mirus Henrikui karaliumi tapo Jonas I. Jis vedė Portugalijos karaliaus Ferdinando I Portugalo dukrą Beatričę. Todėl jis bandė nesėkmingai užimti Portugalijos sostą po Ferdinando mirties 1383 m. Jonas mirė netikėtai 1390 m.
Dėl netikėtos Jono mirties karaliumi tapo dvylikos metų Henrikas. 1393 m. palaukęs tik dvejus metus Henrikas pradėjo valdyti savarankiškai, kai Kastilijoje vyko prieš žydus nukreipti smurto protrūkiai. Vienas svarbiausių jaunojo karaliaus nuopelnų buvo Kanarų salų užėmimas. 1406 m. Granadai įsiveržus į Murkiją, Henrikas mirė turėdamas 27 metus.
Jonas II, Henriko sūnus, tapo karaliumi tik dvejų metų amžiaus. Henriko brolis Ferdinandas I ir Jono motina Katerina Lankasterė buvo regentais.
Jam būnant regentu, Ferdinandas buvo išrinktas Aragono karaliumi Kaspės kompromisu 1412 m. Trastamarai tapo Aragono ir Kastilijos karaliais.
Jonas II pradėjo valdyti savarankiškai po motinos mirties 1418 m. Jis buvo Aragono karaliaus Alfonso, kuris valdė po Ferdinando mirties, pusbrolis. Jonas vedė Alfonso seserį Mariją, o Alfonsas vedė Jono seserį Mariją. Jonas II Ferdinando I vaikams suteikė daug žemių Kastilijoje atsidėkodamas už jo regentavimo metus.
Jonas II neturėjo visuotinai pripažinto autoriteto, tad Kastilijoje vyko didikų kovos dėl žemių ir valdžios. 1420 m. Joną II pagrobė jo pusbrolis Henrikas. Jis valdė Jono II vardu beveik metus, kol šis pabėgo padedamas draugo ir būsimo rūmų favorito Álvaro de Luna, kuris buvo pramintas Don Alvaru.
1429 m. Alfonsas V liepė savo giminaičiams bendrai pulti Kastiliją. Naujasis Jono konsteblis Don Alvaro pasiekė paliaubas ir pašalino visas Aragono atšakos Trastamaras iš Kastilijos. Jono II autoritetas tuo metu smuko ir jis galiausiai atidavė visą valdžią Don Alvarui, kuris sukūrė kilmingųjų oligarchiją. 1439 m. Don Alvaras pralaimėjo kilmingiesiems, kurie susidėjo su Alfonsu V ir 1443 m. Jonas II pateko į kito pusbrolio Jono nelaisvę, o Kastilijoje kilo anarchija. Ji baigėsi 1445 m., kai Don Alvaras nugalėjo Olmedo mūšyje, o Jono II pusbrolis Henrikas žuvo jame.
1453 m. Don Alvarui viešai įvykdyta mirties bausmė apkaltinus tironija. Kitų metų liepą mirė Jonas II ir karaliumi tapo jo sūnus Henrikas IV.
Henrikas IV buvo nepopuliarus valdovas daugiausiai dėl to, kad mėgo maurų madą ir priešinosi Granados puolimui. 1440 m. jis, būdamas 15 metų, vedė Ferdinando I anūkę Blanšą. Vedybos nepavyko, nes Henrikas nesugebėjo jų užtvirtinti vestuvine naktim. 1455 m. jis vedė antrąkart Joaną Portugalę. 1462 m. ji pagimdė princesę Joaną, kuri kortesų buvo pripažinta įpėdine. 1464 m. kelios kilmingos šeimos pareiškė, kad princesės Joanos tikrasis tėvas yra Henriko IV favoritas Beltran de la Cueva.
Kilmingieji privertė Henriką perleisti valdžią Alfonsui 1465 m., bet šis po mėnesio mirė. Per kovas dėl sosto karalienė Joana pastojo, kai buvo laikoma įkaite. Ši nuodėmė dar labiau susilpnino jos dukros šansus tapti karaliene ir atvėrė kelią Jono II dukrai Izabelei.
Pagal Toros de Guisando paktą Izabelė tapo Henriko IV įpėdine, o kilmingieji atnaujino priesaiką jam. Greitos Izabelės vedybos buvo viena iš sutarties sąlygų, bet Henrikas priešinosi jos ir Ferdinando, kuris buvo Sicilijos karalius ir Aragono sosto įpėdinis, sąjungai 1469 m. ir pažeidė sutartį. Jis įpėdine vėl paskelbė savo dukrą Joaną ir prasidėjo dešimtmetį trukęs pilietinis karas. Izabelės rėmėjai laimėjo su Aragono pagalba.
Taip pat skaitykite
- Aragono karaliai
- Kastilijos karaliai
- Navaros karaliai
- Leono karaliai
- Ispanijos istorija
Išnašos
- Reilly, Bernard (1993). The Medieval Spain. Cambridge: Cambridge University Press. ISBN 0-521-39436-8.
- Ruiz, Teofilo (2007). Spain's Centuries of Crisis: 1300-1474. Malden, MA: Blackwell Publishing. ISBN 978-1-4051-2789-9.
- Prescott, William (1842). History of Ferdinand and Isabella. London: Richard Bentley. pp. 22–23.
- Elliot, J.H. (1963). Imperial Spain: 1469–1716. New York: Penguin Books. p. 15. ISBN 978-0-14-100703-8.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Trastamarų šeima, Kas yra Trastamarų šeima? Ką reiškia Trastamarų šeima?
Trastamaru seima Pirenu pusiasalio karaliu dinastija kuri is pradziu valde Kastilija nuo 1369 m o po to valdzia isplete į Aragona Navara ir Neapolį Tai dinastijos neteiseta atsaka Trastamaru gimines herbas Trastamaru seima valde Kastilija kai sis kovojo su Aragonu Del painiu giminystes rysiu daznai kildavo kovos del teises į karaliaus sosta Dinastija valde nuo Henriko II laiku iki sostu sujungimo valdant Izabelei Kastilietei ir Ferdinandui Aragonieciui IstorijaMirus Kastilijos karaliui Alfonsui XI 1350 m karaliumi tapo jo vyriausias sunus Petras Jo tevas buvo vedes Marija Portugale bet turejo viesa meiles romana su Eleonora Guzmaniete Alfonso XI nesantuokiniai vaikai su Eleonora vadinami Trastamarais tapo Petro varzovais del sosto Del asmenines istorijos kuria sudare ir politiniu priesu zudymas Petras jo priesu buvo pramintas Ziauriuoju Įtampa padidino tai kad Petro motina sueme ir nuzude Eleonora Guzmaniete Petras nugalejo Henriko Trastamaros vadovaujama koalicija 1356 m Po to jis savo varzovus nugalejo Najeroje 1360 m ir įvykde netikriems broliams Chuanui ir Pedrui mirties bausmes Henrikas turejo begti is Aragono į Prancuzija kai sis pasirase taikos sutartį su Kastilija 1360 m Henrikas stebi mirties bausmes įvykdima Petrui Grandes Chroniques de France Įgijes Kastilijoje remeju del rysiu su Alfonsu XI ir Petro kariniu issisokimu Henrikas sudare sajunga su Aragonu ir Prancuzija gavo konsteblio Bertrand du Guesclin vadovaujamu samdiniu ir pasikesino į Kastilijos sosta 1365 m Petras gavo Edvardo Juodojo princo Anglijos karaliaus Eduardo III sunaus parama apginti sosta mainais į kai kurias zemes 1367 m balandzio 13 d Petro ir Edvardo kariai nugalejo jungtine Henriko armija paeme į nelaisve Bertrand du Guesclin Edvardas susirgo o Petras nedave zadetu zemiu tad Anglija nustojo tiekti parama 1369 m kova su Aragono ir Prancuzijos parama bei remiamas svarbiausiu Kastilijos miestu Henrikas nugalejo Petro armija Henrikas buvo pats asmeniskai atsakingas uz brolio mirtį Henrikui įzengus į sosta atsirado nauja aukstuomene kai jis padalino zemes ir privilegijas Naujuju didiku atsiradimas sukele nepasitenkinima ir nestabiluma salyje Daug kilminguju bande atgauti prarastas zemes Taciau Henrikas atmuse Portugalijos Granados ir Navaros įsiverzimus Henrikas buvo susitares su Aragono karaliumi Petru IV del vaiku vestuviu Henriko sunus vede Petro dukra Eleonora 1375 m birzelio 18 d Pagimdziusi tris vaikus Eleonora mire 1382 m po septyneriu santuokos metu 1379 m mirus Henrikui karaliumi tapo Jonas I Jis vede Portugalijos karaliaus Ferdinando I Portugalo dukra Beatrice Todel jis bande nesekmingai uzimti Portugalijos sosta po Ferdinando mirties 1383 m Jonas mire netiketai 1390 m Del netiketos Jono mirties karaliumi tapo dvylikos metu Henrikas 1393 m palaukes tik dvejus metus Henrikas pradejo valdyti savarankiskai kai Kastilijoje vyko pries zydus nukreipti smurto protrukiai Vienas svarbiausiu jaunojo karaliaus nuopelnu buvo Kanaru salu uzemimas 1406 m Granadai įsiverzus į Murkija Henrikas mire turedamas 27 metus Jonas II Henriko sunus tapo karaliumi tik dveju metu amziaus Henriko brolis Ferdinandas I ir Jono motina Katerina Lankastere buvo regentais Jam bunant regentu Ferdinandas buvo isrinktas Aragono karaliumi Kaspes kompromisu 1412 m Trastamarai tapo Aragono ir Kastilijos karaliais Alvaro de Luna statula Kaneteje Jonas II pradejo valdyti savarankiskai po motinos mirties 1418 m Jis buvo Aragono karaliaus Alfonso kuris valde po Ferdinando mirties pusbrolis Jonas vede Alfonso seserį Marija o Alfonsas vede Jono seserį Marija Jonas II Ferdinando I vaikams suteike daug zemiu Kastilijoje atsidekodamas uz jo regentavimo metus Jonas II neturejo visuotinai pripazinto autoriteto tad Kastilijoje vyko didiku kovos del zemiu ir valdzios 1420 m Jona II pagrobe jo pusbrolis Henrikas Jis valde Jono II vardu beveik metus kol sis pabego padedamas draugo ir busimo rumu favorito Alvaro de Luna kuris buvo pramintas Don Alvaru 1429 m Alfonsas V liepe savo giminaiciams bendrai pulti Kastilija Naujasis Jono konsteblis Don Alvaro pasieke paliaubas ir pasalino visas Aragono atsakos Trastamaras is Kastilijos Jono II autoritetas tuo metu smuko ir jis galiausiai atidave visa valdzia Don Alvarui kuris sukure kilminguju oligarchija 1439 m Don Alvaras pralaimejo kilmingiesiems kurie susidejo su Alfonsu V ir 1443 m Jonas II pateko į kito pusbrolio Jono nelaisve o Kastilijoje kilo anarchija Ji baigesi 1445 m kai Don Alvaras nugalejo Olmedo musyje o Jono II pusbrolis Henrikas zuvo jame 1453 m Don Alvarui viesai įvykdyta mirties bausme apkaltinus tironija Kitu metu liepa mire Jonas II ir karaliumi tapo jo sunus Henrikas IV Henrikas IV buvo nepopuliarus valdovas daugiausiai del to kad mego mauru mada ir priesinosi Granados puolimui 1440 m jis budamas 15 metu vede Ferdinando I anuke Blansa Vedybos nepavyko nes Henrikas nesugebejo ju uztvirtinti vestuvine naktim 1455 m jis vede antrakart Joana Portugale 1462 m ji pagimde princese Joana kuri kortesu buvo pripazinta įpedine 1464 m kelios kilmingos seimos pareiske kad princeses Joanos tikrasis tevas yra Henriko IV favoritas Beltran de la Cueva Kilmingieji priverte Henrika perleisti valdzia Alfonsui 1465 m bet sis po menesio mire Per kovas del sosto karaliene Joana pastojo kai buvo laikoma įkaite Si nuodeme dar labiau susilpnino jos dukros sansus tapti karaliene ir atvere kelia Jono II dukrai Izabelei Pagal Toros de Guisando pakta Izabele tapo Henriko IV įpedine o kilmingieji atnaujino priesaika jam Greitos Izabeles vedybos buvo viena is sutarties salygu bet Henrikas priesinosi jos ir Ferdinando kuris buvo Sicilijos karalius ir Aragono sosto įpedinis sajungai 1469 m ir pazeide sutartį Jis įpedine vel paskelbe savo dukra Joana ir prasidejo desimtmetį trukes pilietinis karas Izabeles remejai laimejo su Aragono pagalba Taip pat skaitykiteAragono karaliai Kastilijos karaliai Navaros karaliai Leono karaliai Ispanijos istorijaVikiteka Trastamaru seima vaizdine ir garsine medziagaIsnasosReilly Bernard 1993 The Medieval Spain Cambridge Cambridge University Press ISBN 0 521 39436 8 Ruiz Teofilo 2007 Spain s Centuries of Crisis 1300 1474 Malden MA Blackwell Publishing ISBN 978 1 4051 2789 9 Prescott William 1842 History of Ferdinand and Isabella London Richard Bentley pp 22 23 Elliot J H 1963 Imperial Spain 1469 1716 New York Penguin Books p 15 ISBN 978 0 14 100703 8