Transaralo geležinkelisGeležinkelis Sagarčino apylinkėse Orenburgo sritis Rusija InformacijaTipaskeleivinis krovininisSt
Transaralo geležinkelis

Transaralo geležinkelis | |
Geležinkelis Sagarčino apylinkėse (Orenburgo sritis, Rusija) | |
Informacija | |
---|---|
Tipas | keleivinis/krovininis |
Statusas | veikiantis |
Šalis | Rusija Kazachstanas Uzbekija |
Pirmas reisas | 1905 m. |
Maršrutas | |
Pradžia | Orenburgas |
Pabaiga | Taškentas |
Ilgis | 2420 km |
Techniniai duomenys | |
Vėžė | 1520 mm vėžė |
Transaralo geležinkelis arba Taškento geležinkelis (rus. Ташкентская железная дорога, uzb. Toshkent temir yoʻli), Orenburgo–Taškento geležinkelis (kaz. Орынбор-Ташкент темір жолы) – geležinkelis Vidurinėje Azijoje, Rusijos, Kazachstano ir Uzbekistano teritorijose, jungią Taškentą su Orenburgu.
Statybos pradėtos 1899 m. Ruožas Orenburgas–Kubekas atidarytas 1905 m., likusi dalis – 1906 m. Geležinkelio statybos kainavo 1222 milijonus rublių. 1905 m. prie Transaralo geležinkelio prijungta atkarpa Orenburgas–Kinelis, sujungusi šią liniją su Samaros–Zlatousto geležinkeliu. 1913 m. geležinkelio ilgis siekė 2234 km, juo važinėjo 552 garvežiai, 7853 prekiniai ir 655 keleiviniai vagonai. Nuo Aryso nutiesta atšaka į Biškeką ir Almatą. XX a. vid. linijoje paleisti šilumvežiai , gabenta medvilnė, anglis, nafta, rūdos, mašinos, statybinės medžiagos, pramoninės prekės.
Pagrindinės stotys: Orenburgas, , Aktiobė, Baikonyras, Kyzylorda, Turkistanas, Arysas, Saryagašas, Taškentas.
- Taškento geležinkelio stotis 1903 m.
- Traukiniai Kandyagašo stotyje
- Kyzylordos geležinkelio stoties platforma
Šaltiniai
- Ташкентская_железная_дорога. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 32 (63) : Судоходные сборы — Таицы. С.-Петербургъ, 1901. (rus.)
- Железнодорожный транспорт: Энциклопедия / Гл. ред. Н. С. Конарев. – М.: Большая Российская энциклопедия, 1994. – 559 с.: ил.
- Большая советская энциклопедия. Гл. ред. Б. А. Введенский, 2-е изд. Т. 42. Татары – Топрик. 1956. 668 стр., илл.: 49 л. илл. и карт.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Transaralo geležinkelis, Kas yra Transaralo geležinkelis? Ką reiškia Transaralo geležinkelis?
Transaralo gelezinkelisGelezinkelis Sagarcino apylinkese Orenburgo sritis Rusija InformacijaTipaskeleivinis krovininisStatusasveikiantisSalis Rusija Kazachstanas UzbekijaPirmas reisas1905 m MarsrutasPradziaOrenburgasPabaigaTaskentasIlgis2420 kmTechniniai duomenysVeze1520 mm veze Transaralo gelezinkelis arba Taskento gelezinkelis rus Tashkentskaya zheleznaya doroga uzb Toshkent temir yoʻli Orenburgo Taskento gelezinkelis kaz Orynbor Tashkent temir zholy gelezinkelis Vidurineje Azijoje Rusijos Kazachstano ir Uzbekistano teritorijose jungia Taskenta su Orenburgu Statybos pradetos 1899 m Ruozas Orenburgas Kubekas atidarytas 1905 m likusi dalis 1906 m Gelezinkelio statybos kainavo 1222 milijonus rubliu 1905 m prie Transaralo gelezinkelio prijungta atkarpa Orenburgas Kinelis sujungusi sia linija su Samaros Zlatousto gelezinkeliu 1913 m gelezinkelio ilgis sieke 2234 km juo vazinejo 552 garveziai 7853 prekiniai ir 655 keleiviniai vagonai Nuo Aryso nutiesta atsaka į Biskeka ir Almata XX a vid linijoje paleisti silumveziai gabenta medvilne anglis nafta rudos masinos statybines medziagos pramonines prekes Pagrindines stotys Orenburgas Aktiobe Baikonyras Kyzylorda Turkistanas Arysas Saryagasas Taskentas Taskento gelezinkelio stotis 1903 m Traukiniai Kandyagaso stotyje Kyzylordos gelezinkelio stoties platformaSaltiniaiTashkentskaya zheleznaya doroga Enciklopedicheskij slovar Brokgauza i Efrona T 32 63 Sudohodnye sbory Taicy S Peterburg 1901 rus Zheleznodorozhnyj transport Enciklopediya Gl red N S Konarev M Bolshaya Rossijskaya enciklopediya 1994 559 s il Bolshaya sovetskaya enciklopediya Gl red B A Vvedenskij 2 e izd T 42 Tatary Toprik 1956 668 str ill 49 l ill i kart