Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tongos Karalystė tong Puleʻanga Fakatuʻi ʻo Tonga angl Kingdom of TongaVėliava HerbasHimnas Tongos salų karaliaus daina
Tongos Karalystė
| Tongos Karalystė | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Tongos salų karaliaus daina“ | |||||
Tonga žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | tongos (tongiečių), anglų | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | Nukualofa | ||||
| Valstybės vadovai • Karalius • Ministras pirmininkas • Garsiakalbis | |||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 748 km2 (172) 4 % | ||||
| Gyventojų • 2021 • Tankis | 100 209 (199) 139 žm./km2 (46) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2019 (progn.) 0,655 mlrd. $ (655) 6 496 $ (142) | ||||
| Valiuta | Paanga (TOP) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC +13 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė | nuo Britų protektorato 1970 m. birželio 4 d. | ||||
| Interneto kodas | .to | ||||
| Telefono kodas | +676 | ||||
Tongos Karalystė (Tonga) – salų valstybė Ramiajame vandenyne, pietų pusrutulyje, tarp Samoa ir Fidžio. Šalis priklauso Polinezijos salų grupei. Tongos salyną sudaro 169 salos, 36 yra apgyvendintos. Salų bendras plotas yra apie 750 kv. km.
Istorija
Pirmieji Lapita kultūros žmonės į salas atkeliavo iš Santa Kruzo salų (Saliamono salos) maždaug prieš 6000 metų. Tonga – viena iš ankstyvųjų Polinezijos kultūros židinių. I mūsų eros tūkstantmetyje čia reiškėsi įtakos iš Fidžio ir Samoa salynų, o X a. Tongatapu saloje valdžią konsolidavo Tui Tonga tituluojami valdovai.
XII a. sala, jos gyventojai ir valdovas Tu’i Tonga buvo plačiai žinomi Okeanijoje – nuo Niue iki Saliamono salų, ir sukūrė savotišką talasokratiją – Tongos imperiją. XV a. ir XVII a. salose kilo vidiniai karai tarp kelių lygiagrečiai valdžiusių dinastinių linijų – Tui Tonga, Tui Haatakalaua ir Tui Kanokupolu. Apie XVIII a. dabartinės Tongos šiaurinėse dalyse įsitvirtino vietos vadai , Tamaha ir kitos vietos dinastijos.
Europiečiai salas atrado 1616 m. (olandai Willem Schouten ir Jacob Le Maire), bet svarbesnės buvo Džeimso Kuko bei misionierių ekspedicijos XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje.
Tongą į karalystę 1845 m. suvienijo jaunas ambicingas karys ir oratorius Taufa’ahau, pagal salos tradicijas pasivadinęs Tu’i Kanokupolu, pakrikštytas karaliumi Jurgiu (George Tupou I). 1875 m., padedant misionieriui Shirley Baker, šis karalius Tongą paskelbė konstitucine monarchija (išleido pagrindinius įstatymus dėl vergų, žemės valdymo, spaudos laisvės, apribojo valdovų funkcijas). 1900 m. Tonga pasirašė draugystės sutartį su Britanija ir faktiškai tapo britų protektoratu. Sutartis baigė galioti 1970 m. birželio 4 d. 1971 m. tapo Ramiojo vanenyno salų forumo nare. Nuo 1999 m. – JT narė.
Tonga – vienintelė Okeanijos valstybė, faktiškai niekada nepraradusi valstybingumo.
Politinė sistema
Tonga – konstitucinė monarchija. Konstitucija, su šiokiais tokiais pakeitimais, galioja nuo 1875 m. Valstybės vadovas yra karalius. Jis skiria valdžią ir pagrindinius vykdymosios valdžios organus, sušaukia parlamento sesijas, gali tenkinti malonės prašymus. Sostas paveldimas. Vykdomoji valdžia susideda iš ministro pirmininko ir jo patarėjo, kurie skiriami karaliaus iki gyvenimo pabaigos, ir kabineto. Įstatymų leidžiamoji valdžia susideda iš parlamento, kuris dirba 3 metus. Jame yra 30 narių, iš kurių 9 išrenkami gyventojų, 9 – karalystės didikų, taip pat jam priklauso 10 patarėjų tarybos narių ir 2 gubernatoriai. Balsavimo teisę turi visi suaugusieji gyventojai (moterys nuo 1960 m.). Nuo 1970 m. sukurti teisinės valdžia. Ji susideda iš Apeliacinio, Aukščiausiojo, žemesnių teismo instancijų bei Žemės teismų. Teisėjus skiria monarchas. Dabartinis valstybės karalius ʻAhoʻeitu Tupou VI.
Administracinis suskirstymas
Geografiškai Tonga sudaryta iš 169 salų (iš kurių 36 yra negyvenamos), kurios administraciškai skirstomos į tris grupes:
- Ha'apai
- Tongatapu
- Vava'u
Geografija
Tongą sudaro apie 170 salų. Geografiškai salos dalinamos į tris grupes: Vava’u, Ha’apai ir Tongatapu. Didžiausia sala – Tongatapa. Salų kilmė dvejopa – vienos vulkaninės, kitos – koralinės.
Klimatas – subtropinis. Karštasis periodas trunka gruodžio – balandžio mėn. (temperatūra pakyla virš 32 °C), likusiu metų laiku temperatūra iki 27 °C. Kritulių: 170–300 mm per metus.
Ekonomika
Tongos ekonomikai būdingas didelis nemonetarinis sektorius ir didelė priklausomybė nuo pinigų pervedimų iš emigravusių šalies gyventojų, dažniausiai iš Australijos, Naujosios Zelandijos ir JAV. Monetarinis sektorius daugiausia priklauso karališkajai šeimai ir didikams. Tai ypač pasireiškia telekomunikacijų ir palydovinio ryšio paslaugose. Smulkiame versle dominuoja imigrantai iš Kinijos, atvykę pagal vadinamąją pinigai už pasą schemą, kuri baigė galioti 1998 m.
Gamybos pramonė susideda iš amatų ir keleto kitų labai smulkių pramonės šakų. Jie visi sudaro tik 3 % BVP. Verslas taip pat nelabai pastebimas, jame dominuoja tos pačios didelės kompanijos kaip ir visame pietų Ramiojo vandenyno regione. 1974 m. rugsėjį atidarė pirmas komercinis bankas – Tongos bankas.
Žemės ūkis remiasi plantacijose auginamomis vietinėmis kultūromis. Pagrindiniai auginami augalai yra kokosai, vanilė ir bananai. Kokosų branduolių džiovinimas (kopra) ir pačių kokosų džiovinimas yra vienintelė žymesnė pramonės šaka. Daugiausia auginamos kiaulės, taip pat naminiai paukščiai. Arkliai paprastai laikomi atrankai. Daugumos galvijų skaičius yra didinimas, todėl jautienos importas mažėja.
Tongos vystymo plane pabrėžiamas privataus sektoriaus didinimas, žemdirbystės produktyvumo didinimas, moliūgų ir vanilės pramonės atgaivinimas, turizmo skatinimas ir salų komunikacijų ir susisiekimo gerinimas. Vystomas nedidelis statybos sektorius iš pinigų, siunčiamų užsienyje gyvenančių tongiečių. Kopros pramonė kamuojama ilgai krintančių jos kainų visame pasaulyje.
Buvo mėginama praplėsti pramonės šakų asortimentą. Viena iš vilčių yra žvejyba, bandymai parodė, kad yra nemažai pelamidžių, praplaukiančių pro Tongos vandenis. Kita sritis – miškų eksplotavimas, kurie užima 35 % teritorijos, tačiau šis skaičius mažėja.
Turizmas yra menkai išvystytas, tačiau dedamos pastangos jį skatinti. Kruiziniai laivai dažnai sustoja ties Nuku’alofa ir Vava'u.
2005 m. šalis tapo Pasaulinės prekybos organizacijos nare.
Demografija
Apie du trečdalius visų šalies gyventojų gyvena Tongatapu saloje. 98 proc. gyventojų – tongiečiai, yra nedidelės europiečių ir kinų bendruomenės. Didelė emigracija, ypač į JAV.
Religija – krikščionybė, persipynusi su polineziečių tradicijomis.
Kultūra
Kita informacija
Savo kelionių metu Džeimsas Kukas 1773 m. ar 1777 m. padovanojo Tongos karaliui vėžlį (biol. Astrochelys radiata, saloje vadinamas Tu’i Malila), kuris išgyveno iki 1965 m. – šis faktas užfiksuotas Gineso rekordų knygoje kaip seniausias gyvūnas pasaulyje (išgyveno 188 ar 192 metus).
- Tongos ryšiai
- Tongos transportas
- Tongos šventės
Nuorodos
- Timeline of Major Forum Events
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tongos Karalystė, Kas yra Tongos Karalystė? Ką reiškia Tongos Karalystė?
Tongos Karalyste tong Puleʻanga Fakatuʻi ʻo Tonga angl Kingdom of TongaVeliava HerbasHimnas Tongos salu karaliaus daina Tonga zemelapyjeValstybine kalba tongos tongieciu angluSostine ir didziausias miestas NukualofaValstybes vadovai Karalius Ministras pirmininkas GarsiakalbisPlotas Is viso vandens 748 km2 172 4 Gyventoju 2021 Tankis 100 209 199 139 zm km2 46 BVP Is viso Vienam gyventojui 2019 progn 0 655 mlrd 655 6 496 142 Valiuta Paanga TOP Laiko juosta Vasaros laikas UTC 13 netaikomasNepriklausomybe nuo Britu protektorato 1970 m birzelio 4 d Interneto kodas toTelefono kodas 676 Tongos Karalyste Tonga salu valstybe Ramiajame vandenyne pietu pusrutulyje tarp Samoa ir Fidzio Salis priklauso Polinezijos salu grupei Tongos salyna sudaro 169 salos 36 yra apgyvendintos Salu bendras plotas yra apie 750 kv km IstorijaPagrindinis straipsnis Tongos istorija Pirmieji Lapita kulturos zmones į salas atkeliavo is Santa Kruzo salu Saliamono salos mazdaug pries 6000 metu Tonga viena is ankstyvuju Polinezijos kulturos zidiniu I musu eros tukstantmetyje cia reiskesi įtakos is Fidzio ir Samoa salynu o X a Tongatapu saloje valdzia konsolidavo Tui Tonga tituluojami valdovai XII a sala jos gyventojai ir valdovas Tu i Tonga buvo placiai zinomi Okeanijoje nuo Niue iki Saliamono salu ir sukure savotiska talasokratija Tongos imperija XV a ir XVII a salose kilo vidiniai karai tarp keliu lygiagreciai valdziusiu dinastiniu liniju Tui Tonga Tui Haatakalaua ir Tui Kanokupolu Apie XVIII a dabartines Tongos siaurinese dalyse įsitvirtino vietos vadai Tamaha ir kitos vietos dinastijos Europieciai salas atrado 1616 m olandai Willem Schouten ir Jacob Le Maire bet svarbesnes buvo Dzeimso Kuko bei misionieriu ekspedicijos XVIII a pabaigoje XIX a pradzioje Tonga į karalyste 1845 m suvienijo jaunas ambicingas karys ir oratorius Taufa ahau pagal salos tradicijas pasivadines Tu i Kanokupolu pakrikstytas karaliumi Jurgiu George Tupou I 1875 m padedant misionieriui Shirley Baker sis karalius Tonga paskelbe konstitucine monarchija isleido pagrindinius įstatymus del vergu zemes valdymo spaudos laisves apribojo valdovu funkcijas 1900 m Tonga pasirase draugystes sutartį su Britanija ir faktiskai tapo britu protektoratu Sutartis baige galioti 1970 m birzelio 4 d 1971 m tapo Ramiojo vanenyno salu forumo nare Nuo 1999 m JT nare Tonga vienintele Okeanijos valstybe faktiskai niekada nepraradusi valstybingumo Politine sistemaPagrindinis straipsnis Tongos karaliaus rumai Tonga konstitucine monarchija Konstitucija su siokiais tokiais pakeitimais galioja nuo 1875 m Valstybes vadovas yra karalius Jis skiria valdzia ir pagrindinius vykdymosios valdzios organus susaukia parlamento sesijas gali tenkinti malones prasymus Sostas paveldimas Vykdomoji valdzia susideda is ministro pirmininko ir jo patarejo kurie skiriami karaliaus iki gyvenimo pabaigos ir kabineto Įstatymu leidziamoji valdzia susideda is parlamento kuris dirba 3 metus Jame yra 30 nariu is kuriu 9 isrenkami gyventoju 9 karalystes didiku taip pat jam priklauso 10 patareju tarybos nariu ir 2 gubernatoriai Balsavimo teise turi visi suaugusieji gyventojai moterys nuo 1960 m Nuo 1970 m sukurti teisines valdzia Ji susideda is Apeliacinio Auksciausiojo zemesniu teismo instanciju bei Zemes teismu Teisejus skiria monarchas Dabartinis valstybes karalius ʻAhoʻeitu Tupou VI Administracinis suskirstymasTongos zemelapisPagrindinis straipsnis Geografiskai Tonga sudaryta is 169 salu is kuriu 36 yra negyvenamos kurios administraciskai skirstomos į tris grupes Ha apai Tongatapu Vava uGeografijaPagrindinis straipsnis Tongos geografija 2022 m sausio 15 d vienoje is Tongos salu issiverze Hunga Tongos ugnikalnis Sia akimirka uzfiksavo oru palydovas Vava u salosEua salos miskas Tonga sudaro apie 170 salu Geografiskai salos dalinamos į tris grupes Vava u Ha apai ir Tongatapu Didziausia sala Tongatapa Salu kilme dvejopa vienos vulkanines kitos koralines Klimatas subtropinis Karstasis periodas trunka gruodzio balandzio men temperatura pakyla virs 32 C likusiu metu laiku temperatura iki 27 C Krituliu 170 300 mm per metus EkonomikaPagrindinis straipsnis Tongos ekonomika Tongos ekonomikai budingas didelis nemonetarinis sektorius ir didele priklausomybe nuo pinigu pervedimu is emigravusiu salies gyventoju dazniausiai is Australijos Naujosios Zelandijos ir JAV Monetarinis sektorius daugiausia priklauso karaliskajai seimai ir didikams Tai ypac pasireiskia telekomunikaciju ir palydovinio rysio paslaugose Smulkiame versle dominuoja imigrantai is Kinijos atvyke pagal vadinamaja pinigai uz pasa schema kuri baige galioti 1998 m Gamybos pramone susideda is amatu ir keleto kitu labai smulkiu pramones saku Jie visi sudaro tik 3 BVP Verslas taip pat nelabai pastebimas jame dominuoja tos pacios dideles kompanijos kaip ir visame pietu Ramiojo vandenyno regione 1974 m rugsejį atidare pirmas komercinis bankas Tongos bankas Zemes ukis remiasi plantacijose auginamomis vietinemis kulturomis Pagrindiniai auginami augalai yra kokosai vanile ir bananai Kokosu branduoliu dziovinimas kopra ir paciu kokosu dziovinimas yra vienintele zymesne pramones saka Daugiausia auginamos kiaules taip pat naminiai pauksciai Arkliai paprastai laikomi atrankai Daugumos galviju skaicius yra didinimas todel jautienos importas mazeja Tongos vystymo plane pabreziamas privataus sektoriaus didinimas zemdirbystes produktyvumo didinimas moliugu ir vaniles pramones atgaivinimas turizmo skatinimas ir salu komunikaciju ir susisiekimo gerinimas Vystomas nedidelis statybos sektorius is pinigu siunciamu uzsienyje gyvenanciu tongieciu Kopros pramone kamuojama ilgai krintanciu jos kainu visame pasaulyje Buvo meginama praplesti pramones saku asortimenta Viena is vilciu yra zvejyba bandymai parode kad yra nemazai pelamidziu praplaukianciu pro Tongos vandenis Kita sritis misku eksplotavimas kurie uzima 35 teritorijos taciau sis skaicius mazeja Turizmas yra menkai isvystytas taciau dedamos pastangos jį skatinti Kruiziniai laivai daznai sustoja ties Nuku alofa ir Vava u 2005 m salis tapo Pasaulines prekybos organizacijos nare DemografijaTongieciaiPagrindinis straipsnis Tongos demografija Apie du trecdalius visu salies gyventoju gyvena Tongatapu saloje 98 proc gyventoju tongieciai yra nedideles europieciu ir kinu bendruomenes Didele emigracija ypac į JAV Religija krikscionybe persipynusi su polinezieciu tradicijomis KulturaPagrindinis straipsnis Tongos kultura Kita informacijaSavo kelioniu metu Dzeimsas Kukas 1773 m ar 1777 m padovanojo Tongos karaliui vezlį biol Astrochelys radiata saloje vadinamas Tu i Malila kuris isgyveno iki 1965 m sis faktas uzfiksuotas Gineso rekordu knygoje kaip seniausias gyvunas pasaulyje isgyveno 188 ar 192 metus Tongos rysiai Tongos transportas Tongos sventesNuorodosVikiteka Tonga vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Tonga Timeline of Major Forum Events