Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Miškas reikšmės Apie kaimą Jurbarko rajone žr Miškai Jurbarkas dd Miškas teritorija tankiai apaugusi medž
Miškas (biologija)
- Kitos reikšmės – Miškas (reikšmės).
- Apie kaimą Jurbarko rajone žr. Miškai (Jurbarkas).
Miškas – teritorija, tankiai apaugusi medžiais, sudaranti tam tikrą gyvosios gamtos buveinę. Miškai dengia apie 30 % Žemės sausumos ir yra vienas svariausių biosferos elementų. Jie susidaro teritorijose, kur yra pakankamai kritulių, iškrintančių ištisus metus, ne tik lietinguoju laikotarpiu. Pagrindiniai Žemės miškų masyvai auga vidutinių platumų, tropinėse ir subtropinėse klimato juostose. Miškų nėra arktiniuose, antarktiniuose regionuose. Miškai taip pat auga įvairių pasaulio regionų kalnuose, o jų augimo viršutinė riba vadinama medžių linija.
Dėl klimatinių sąlygų skirtumų miškų įvairovė didelė. Žemiau pateikti pagrindiniai Žemėje augančių miškų tipai:
- taiga – spygliuočių miškai, būdingi atšiauriems šiaurės regionams;
- mišrieji ir plačialapiai miškai – būdingi vidutinių platumų juostoje, kur pakankamai švelnios temperatūros ir užtektinai kritulių;
- musoniniai miškai (arba sausieji tropikų ir subtropikų miškai) – miškai, augantys musonų įtakojamose srityse, kurių augalija ištveria sausros laikotarpius;
- drėgnieji atogrąžų miškai – paplitę tropikuose, kur krituliai gausūs ir pastovūs.
Miškai, augantys itin lietingose vietose vadinami drėgnaisiais, o miškai, kuriuose dažnai tvyro rūkas – rūko miškais.
Apibrėžimas
Kokia medžiais apaugusi vieta bus vadinama mišku, o kokia – ne, priklauso nuo kiekvienos valstybės. Pasaulinius duomenis renkanti Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) mišką apibrėžia kaip didesnę nei 0,5 ha teritoriją, kurioje augančių medžių laja dengia daugiau nei 10% jos ploto, o medžiai brandos amžiuje turi siekti ne mažesni kaip 5 metrų aukštį. Kaip miškai vertinami tiek natūralūs, tiek žmonių apsodinti plotai, jaunuolynai, tačiau neįtraukiami žemės ūkio plotai, kaip kad sodai.
Lietuvoje pagal mišku yra laikomas ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse bei kapinėse esančios medžių grupės, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai bei krūmai ir miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku.
Miško žeme yra laikomas apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įsiveisti.
Pasaulio miškai
- Taip pat žiūrėkite: Šalys pagal miškų plotą.
Anot FAO, pasaulyje 2010 metais buvo 40,3 mln. km² miškų, jie dengia 31 % sausumos ploto. 42 % visų miškų yra drėgnieji atogrąžų, 33 % – taigos, 14 % – musoniniai ir 11 % – mišrieji ir plačialapiai. Apie trečdalis esamų miškų yra girios (intensyvios žmogaus veiklos nepaliesti miškai). Dvi trečiosios miškų plyti dešimtyje valstybių: Rusijoje, Brazilijoje, Kanadoje, JAV, Kinijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Australijoje, Indonezijoje, Sudane ir Indijoje.
Pasaulinis miškų plotų kitimas yra neigiamas, jų nykimo tempas (iš iškirstų plotų atėmus natūraliai ataugusius arba atsodintus plotus) 1990–2010 metų laikotarpiu siekė vidutiniškai 67 660 km² (kiek didesnis plotas nei Lietuva) kasmet, tačiau buvo netolygiai pasiskirstęs tarp valstybių. 10 šalių, kuriuose pastebėtas didžiausias miškų mažėjimas yra Brazilija, Indonezija, Sudanas, Mianmaras, Nigerija, Tanzanija, Meksika, Zimbabvė, Kongo Demokratinė Respublika ir Argentina. Tuo tarpu didžiausia miškų plėtra matoma Kinijoje, JAV, Indijoje, Vietname, Ispanijoje. Didžioji dalis nykstančių miškų yra tropiniai, plytintys Afrikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje bei Pietryčių Azijoje, o besiplečiantys – vidutinių platumų, esantys šiaurės pusrutulyje.
Beveik 13% pasaulio miškų yra įtraukti į saugomas teritorijas, jų plotai kasmet didėja. Daugelis valstybių saugo bent 10% savo turimų miškų.
Lietuvos miškai
Lietuvoje yra ~18 000 miškų. Devynių masyvų plotai didesni nei 20 000 ha. Dažnai miškų masyvai turi savus pavadinimus (dažnai pagal aplinkinius kaimus, upes, ežerus). Lietuvoje didžiausi miškų masyvai auga nederlingose vietose, nes derlingose buvo iškirsti ir paversti dirbamąja žeme. Dėl to būdingiausi Lietuvos miškai – pušynai (~38 %), toliau pagal gausą rikiuojasi beržynai (22 %), eglynai (20 %), baltalksnynai (8 %), juodalknsnynai (6 %), yra drebulynų, ąžuolynų, uosynų, maumedynų. Dėl intensyvaus miškų kirtimo vyrauja jaunuolynai, pusamžiai miškai. Brandūs medynai sudaro tik 5 % šalies miškų. Lietuvos miškuose gyvena briedžiai, šernai, muflonai, stumbrai, kiškiai, lapės, miškinės kiaunės, taurieji elniai, vilkai, lūšys, usūriniai šunys, stirnos, barsukai, bebrai, kurtiniai, tetervinai – dauguma stambesnių gyvūnų. Miškuose įrengta nemažai draustinių, rezervatų, kuriais saugomos retų gyvūnų ir augalų buveinės.
Istorija
Senovėje praktiškai visą Lietuvos teritoriją dengė miškai. Daugėjant gyventojų pirmiausia iškirsti paupių miškai. Tačiau didelis šalies miškingumas išliko gan ilgai – I tūkstantmečio pabaigoje jie dengė du trečdalius ploto, didelių kirtimų nevyko iki pat XVI a. Tuometį miškų išsaugojimą lėmė sakralinė miško reikšmė (žr. šventoji giraitė), nedidelis gyventojų skaičius, gynybinė miško reikšmė (krašto miškingumas buvo vienas iš veiksnių, efektyviai stabdžiusių slavų, kryžiuočių antpuolius). Po Lietuvos krikšto miškai prarado sakralią reikšmę, be to, Vakarų Europoje anksti iškirtus miškus pradėjo augti medienos paklausa, todėl pradėtas spartus miškų kirtimas. 1741–1914 m. Suvalkų, Vilniaus, Gardino ir Kauno gubernijose miškų sumažėjo net 56 %. Daug miškų iškirsta kaizerinės okupacijos metu. Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės metais pradėti taikyti miškų kirtimo apribojimai, po dalis miškų nusavinta. Tačiau iš tikro klestėjo nelegalus miškų kirtimas, tarp 1920–1937 m. vien privačiuose miškuose iškirsta 252,5 tūkst. m³ medienos. 1938 m. miškingumas siekė ~17 %. Daug miškų iškirsta karo metais, esami suniokoti bunkerių, artilerinių sprogmenų, vėliau sovietinių karinių bazių. Palaipsniui miškų plotai ataugo, dabar miškai užima ~31 % šalies ploto. Visgi, tebeklesti neteisėti miškų kirtimai, lyginant su kitomis šalimis ženkliai sumažėjo. Per metus savavališkai iškertamų miškų plotas nuosekliai mažėja, 2012 metais buvo 8,5 tūkst. kubinių metrų (6 tūkst. privačiuose miškuose), kadangi miškų pareigūnams suteikta daugiau teisių, šis skaičius turėtų mažėti.
Lietuvos miškų tipologinė klasifikacija
- Kerpšilis. Dažniausiai užima pakilias ar smulkiai kalvotas vietas, kur dirvožemiai yra jauriniai smėliniai. Toks miškas beveik neturi humusingo sluoksnio, paklotė tik apie 2–3 cm storio, šiurkšti. Medynai neproduktyvūs arba mažai produktyvūs, jį sudaro dažnai retoki pušynai, o trake auga reti kadagiai. Žolinė danga gana reta, kartais nemažus plotus užima samanos, tačiau vyrauja ir foną sudaro kerpės. Toks miško tipas būdingas pajūrio kopoms ir pietų Lietuvos lygumoms.
- Brukniašilis. Tokiame miške dirvožemiai silpnai ir vidutiniškai nujaurėję smėliniai. Gruntinis vanduo slūgso daugiau kaip 2 m gylyje. Paklotė nestora, žolių nedaug. Iš žolių vyrauja bruknės ir arkliauogės, kirtavietėse gausu viržių, o pajūryje – šluotsmilgių. Visur daug samanų, iš kurių vyrauja paprastoji šilsamanė, įvairios dvyndantės ir kt. Brukniašiliai paplitę lygumose ir nežymiai iškiliose vietose. Čia auga gryni pušynai, kartais jie susimaišę su beržais. Trakas retas.
- Žaliašilis. Toks miškas auga fliuvioglacialinių deltų ir limnoglacialinių lygumų smėlynuose bei kalvoto moreninio reljefo rajonuose. Čia dirvožemiai būna jauriniai smėliniai, pasitaiko ir su smėlio tarpsluoksniais arba žvyringi. Gruntinis vanduo slūgso giliai. Miško paklotė apie 2–7 cm storio, bet humusingasis sluoksnis plonas. Žolinė danga ir puskrūmiai užima apie 20-30 proc., iš žolių daugiausiai auga mėlynės, bruknės, kriaušlapės, kiškiagrikiai, šakiai ir kt. Gana gausi samanų paklotė. Žaliašilyje gerai veši pušynai, dažnai su beržų ir eglių priemaiša, pasitaiko ir drebulių. Tačiau trakas retokas, ir vyrauja šermukšniai, o pomiškyje auga neaukštos eglaitės.
- Mėlynšilis. Auga visoje Lietuvos teritorijoje, tačiau nėra dažnas. Dažniausiai užima žemesnes ir lygias reljefo vietas, kur ryškūs gūbriai ar smulkūs kupstai. Tokiame miške dirvožemiai jauriniai glėjiški arba glėjiniai smėliniai. Čia gruntinis vanduo slūgso 1-2,5 m gylyje. Žemaitijoje kai kur mėlynšiliai auga priemolio dirvožemiuose. Paklotė storoka. Humusingas horizontas plonas. Samanų danga gausi, iš žolių vyrauja mėlynės, pomišky gausu eglaičių, o kirtavietėse auga jauni beržai ir drebulės. Mėlynšilio trake daugiau aptinkami šaltekšniai, o iš medynų – pušynai, eglynai, beržynai, drebulynai. Šio tipo miškai dažnai būna mišrūs.
- Šilabalis. Tokio tipo miškai paplitę Lietuvos kalvotose vietose ir užima žemesnes reljefo vietas, aukštapelkių pakraščius, kur gruntinis vanduo aptinkamas 0,5-1,5 m gylyje. Šiuose miškuose dirvožemiai – durpiniai. Paklotę sudaro tanki samanų danga, iš jų vyrauja kiminai. Iš žolių ir puskrūmių vyrauja mėlynės, taip pat gausiai auga gailiai, vaivorai, viržiai. Trako beveik nėra, o medynus sudaro pušynai, kurie neretai būna su beržų ir eglių priemaiša.
- Šilaraistis. Šio tipo miškuose auga skurdūs pušynai ir beržynai, nes dirvožemis sudurpėjęs, o gruntinis vanduo labai negiliai, 0,3-0,6 m gylyje. Iš samanų čia daug kiminų, iš žolių ir puskrūmių – viksvų, vaivorų, mėlynių, gailių; augalinė danga vešlesnė ir įvairesnė. Pomiškis ir trakas retas.
- Tyrašilis. Dar jis vadinamas gailiašiliu. Tokie miškai paplitę visoje Lietuvos teritorijoje, bet daugiausiai smėlingose lygumose. Tai mišku apaugusios aukštapelkės, kurių ištisinę dangą sudaro kiminai. Gruntinis vanduo slūgso beveik paviršiuje. Durpių sluoksnis storas ir susideda iš beveik nesuirusių kiminų. Tyrašilyje auga skurdūs medynai. Trako nėra, o pomiškis retas. Iš puskrūmių vyrauja vaivorai ir gailiai.
- Šilagiris. Tokio miško paklotę sudaro beveik ištisinė samanų danga: spygliuočių miškuose danga tankesnė, lapuočių – retesnė. Vyrauja įvairių rūšių samanos: gūžtvė, šilsamanė, gražiasnapė ir kt. Žolinė danga užima apie 30-50 proc., daugiausiai kiškiakopūstis, kartais gausu mėlynių. Pomiškyje gausu eglaičių, trakas įvairaus tankumo. Šio tipo miškus sudaro brandžios eglės ir pušys, rečiau drebulės, beržai ir ąžuolai. Šilagiriai auga kalvotame reljefe, dažniausia užima pakilias vietas. Čia dirvožemis yra velėninis jaurinis priesmėlio ar smėlio, gana pralaidus vandeniui.
- Mėlyngiris. Būdingas žemesniam reljefui, todėl pasitaiko visoje Lietuvos teritorijoje. Miško paklotė būna 6–12 cm storio. Humusingas horizontas iki 15 cm storio, dirvožemis gerai pralaidus gruntiniams vandenims. Šio tipo miškuose vyraujantys medynai yra eglės, beržai, drebulės, trakas retokas, bet pomiškyje auga daug eglių. Iš puskrūmių vyrauja mėlynės, bet gausu ir aviečių, kupstinių šluotsmilgių. Samanų danga vešli, jos sudaro apie 30 proc. paklotės.
- Žaliagiris. Šiuose miškuose medynus sudaro eglės, beržai, drebulės, ąžuolai, uosiai ir kt. Žolinė danga labai įvairi, tačiau čia auga daugiau higrofitų, t. y. šlapias vietas mėgstantys augalai. Pavasarį gausu plukių. Samanų danga negausi. Žaliagiriai būna lygumų rajonuose, kur dirvožemiai velėniniai glėjiški priemoliai bei moliai, nelaidūs vandeniui.
- Paraistis. Tokio tipo miškai auga reljefo įdubimuose, žemapelkių pakraščiais. Čia dirvožemiai – velėniniai ir puveniniai jauriniai glėjiniai. Paklotėje žolinė danga sudaro 20-60 proc. Vyrauja siauralapis lendrūnas, gausu paparčių, asiūklių, viksvų ir kt. augalų. Samanų rūšinė sudėtis nedidelė. Trake auga šaltekšniai, karklai, šermukšniai, pomiškyje vyrauja eglaitės.
- Palieknis
- Šlapgiris
- Baltmiškis
- Juodgiris.
- Lieknas.
- Raistas. Dirvožemis – pelkinis durpinis, tik durpės mažiau suirusios. Raiste auga skurdūs medynai, dažniausiai juodalksnis ir plaukuotasis beržas. Traką užima karklai, šaltekšnis ir kt. Raistuose yra daug kupstų, ant kurių įsikuria mėlynės, samanos, o tarp kupstų – viksvos, žinginiai, , trindažolės ir kiti augalai.
- Durpinis mėlynšilis.
- Durpinis mėlyngiris.
- Durpinis žaliagiris.
- Durpinis juodgiris.
Svarba
Miškų reikšmė:
- Gamina deguonį, sulaiko atmosferos teršalus;
- Sukaupia didelį kiekį ir sumažina šiltnamio efekto poveikį; jokia kita žemės paviršiaus ekosistema netalpina tiek anglies, kaip miškas;
- Sumažina gruntinių ir vandenų taršą;
- Stabdo vėjo ir vandens sukeliamą dirvų eroziją;
- Palaiko biologinę įvairovę;
- Sudaro galimybes poilsiui, turizmui;
- Miškinguose regionuose miškas – svarbus pajamų šaltinis vietos gyventojams;
- Miškų ūkis yra svarbi ūkio šaka.
Miškas folklore
Daugelio pasaulio tautų folklore miškas yra mistinė, šventa vieta, miško dvasių, demonų, trolių namai. Kai kuriuose pagoniškuose tikėjimuose miškas buvo šventų apeigų vieta (šventoji giraitė).
Šaltiniai
- Definitions as in FRA Working Paper 1 and comments, FAO; tikrinta: 2012-07-14
- Miškų įstatymas, LRS, 2011-12-21; tikrinta: 2012-07-14
- William P Cunningham. Environmental Science: A Global Concern. McGraw-Hill Education, 2011, p. 249
- Global Forest Resources Assessment 2010: Global Tables, Global Forest Resources Assessment, FAO; tikrinta: 2012-07-11
- Global Forest Resources Assessment 2010: Main Report, Global Forest Resources Assessment, FAO; tikrinta: 2012-07-12
- Miškas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 107
- http://mkp.emokykla.lt/enciklopedija/lt/straipsniai/zeme/augalijos_ivairove/lietuvos_miskai Archyvuota kopija 2009-04-29 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Lietuvos miško genetiniai ištekliai Archyvuota kopija 2012-08-29 iš Wayback Machine projekto.
- Generalinė miškų urėdija Archyvuota kopija 2011-09-02 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos miško savininkų asociacija
- Miško savininko elementorius, LR AM Archyvuota kopija 2014-02-22 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Miškas (biologija), Kas yra Miškas (biologija)? Ką reiškia Miškas (biologija)?
Kitos reiksmes Miskas reiksmes Apie kaima Jurbarko rajone zr Miskai Jurbarkas dd Miskas teritorija tankiai apaugusi medziais sudaranti tam tikra gyvosios gamtos buveine Miskai dengia apie 30 Zemes sausumos ir yra vienas svariausiu biosferos elementu Jie susidaro teritorijose kur yra pakankamai krituliu iskrintanciu istisus metus ne tik lietinguoju laikotarpiu Pagrindiniai Zemes misku masyvai auga vidutiniu platumu tropinese ir subtropinese klimato juostose Misku nera arktiniuose antarktiniuose regionuose Miskai taip pat auga įvairiu pasaulio regionu kalnuose o ju augimo virsutine riba vadinama medziu linija Misko takasAtograzu miskas Malaizijoje Del klimatiniu salygu skirtumu misku įvairove didele Zemiau pateikti pagrindiniai Zemeje auganciu misku tipai taiga spygliuociu miskai budingi atsiauriems siaures regionams misrieji ir placialapiai miskai budingi vidutiniu platumu juostoje kur pakankamai svelnios temperaturos ir uztektinai krituliu musoniniai miskai arba sausieji tropiku ir subtropiku miskai miskai augantys musonu įtakojamose srityse kuriu augalija istveria sausros laikotarpius dregnieji atograzu miskai paplite tropikuose kur krituliai gausus ir pastovus Miskai augantys itin lietingose vietose vadinami dregnaisiais o miskai kuriuose daznai tvyro rukas ruko miskais ApibrezimasKokia medziais apaugusi vieta bus vadinama misku o kokia ne priklauso nuo kiekvienos valstybes Pasaulinius duomenis renkanti Jungtiniu Tautu maisto ir zemes ukio organizacija FAO miska apibrezia kaip didesne nei 0 5 ha teritorija kurioje auganciu medziu laja dengia daugiau nei 10 jos ploto o medziai brandos amziuje turi siekti ne mazesni kaip 5 metru aukstį Kaip miskai vertinami tiek naturalus tiek zmoniu apsodinti plotai jaunuolynai taciau neįtraukiami zemes ukio plotai kaip kad sodai Lietuvoje pagal misku yra laikomas ne mazesnis kaip 0 1 hektaro zemes plotas apauges medziais kuriu aukstis naturalioje brandos amziuje siekia ne maziau kaip 5 metrus kita misko augalija taip pat isretejes ar del zmogaus veiklos bei gamtiniu veiksniu netekes augalijos kirtavietes degavietes aikstes Laukuose pakelese prie vandens telkiniu gyvenamosiose vietovese bei kapinese esancios medziu grupes siauros iki 10 metru plocio medziu juostos gyvatvores pavieniai medziai bei krumai ir miestuose bei kaimo vietovese esantys zmogaus įveisti parkai nelaikomi misku Misko zeme yra laikomas apauges misku medynai ir neapauges misku kirtavietes zuve medynai misko aikstes medelynai daigynai misko seklines plantacijos ir zaliaviniai krumynai bei plantacijos plotas Misko zemei taip pat priskiriami tame paciame plote esantys misko keliai kvartalu technologines ir priesgaisrines linijos medienos sandeliu bei kitu su misku susijusiu įrenginiu uzimti plotai poilsio aiksteles zveriu pasaru aiksteles taip pat zeme skirta miskui įsiveisti Pasaulio miskaiPasaulio misku zemelapis Tamsesnis zalios spalvos atspalvis zymi aukstesnį misko skliauta Pasaulio miskas 2012 m hektarais salies gyventojuiPagrindinis straipsnis Pasaulio miskai Taip pat ziurekite Salys pagal misku plota Anot FAO pasaulyje 2010 metais buvo 40 3 mln km misku jie dengia 31 sausumos ploto 42 visu misku yra dregnieji atograzu 33 taigos 14 musoniniai ir 11 misrieji ir placialapiai Apie trecdalis esamu misku yra girios intensyvios zmogaus veiklos nepaliesti miskai Dvi treciosios misku plyti desimtyje valstybiu Rusijoje Brazilijoje Kanadoje JAV Kinijoje Kongo Demokratineje Respublikoje Australijoje Indonezijoje Sudane ir Indijoje Pasaulinis misku plotu kitimas yra neigiamas ju nykimo tempas is iskirstu plotu atemus naturaliai ataugusius arba atsodintus plotus 1990 2010 metu laikotarpiu sieke vidutiniskai 67 660 km kiek didesnis plotas nei Lietuva kasmet taciau buvo netolygiai pasiskirstes tarp valstybiu 10 saliu kuriuose pastebetas didziausias misku mazejimas yra Brazilija Indonezija Sudanas Mianmaras Nigerija Tanzanija Meksika Zimbabve Kongo Demokratine Respublika ir Argentina Tuo tarpu didziausia misku pletra matoma Kinijoje JAV Indijoje Vietname Ispanijoje Didzioji dalis nykstanciu misku yra tropiniai plytintys Afrikoje Centrineje ir Pietu Amerikoje bei Pietryciu Azijoje o besipleciantys vidutiniu platumu esantys siaures pusrutulyje Beveik 13 pasaulio misku yra įtraukti į saugomas teritorijas ju plotai kasmet dideja Daugelis valstybiu saugo bent 10 savo turimu misku Lietuvos miskaiPagrindinis straipsnis Lietuvos miskai Eglynas Zemaitijoje Lietuvoje yra 18 000 misku Devyniu masyvu plotai didesni nei 20 000 ha Daznai misku masyvai turi savus pavadinimus daznai pagal aplinkinius kaimus upes ezerus Lietuvoje didziausi misku masyvai auga nederlingose vietose nes derlingose buvo iskirsti ir paversti dirbamaja zeme Del to budingiausi Lietuvos miskai pusynai 38 toliau pagal gausa rikiuojasi berzynai 22 eglynai 20 baltalksnynai 8 juodalknsnynai 6 yra drebulynu azuolynu uosynu maumedynu Del intensyvaus misku kirtimo vyrauja jaunuolynai pusamziai miskai Brandus medynai sudaro tik 5 salies misku Lietuvos miskuose gyvena briedziai sernai muflonai stumbrai kiskiai lapes miskines kiaunes taurieji elniai vilkai lusys usuriniai sunys stirnos barsukai bebrai kurtiniai tetervinai dauguma stambesniu gyvunu Miskuose įrengta nemazai draustiniu rezervatu kuriais saugomos retu gyvunu ir augalu buveines Istorija Senoveje praktiskai visa Lietuvos teritorija denge miskai Daugejant gyventoju pirmiausia iskirsti paupiu miskai Taciau didelis salies miskingumas isliko gan ilgai I tukstantmecio pabaigoje jie denge du trecdalius ploto dideliu kirtimu nevyko iki pat XVI a Tuometį misku issaugojima leme sakraline misko reiksme zr sventoji giraite nedidelis gyventoju skaicius gynybine misko reiksme krasto miskingumas buvo vienas is veiksniu efektyviai stabdziusiu slavu kryziuociu antpuolius Po Lietuvos kriksto miskai prarado sakralia reiksme be to Vakaru Europoje anksti iskirtus miskus pradejo augti medienos paklausa todel pradetas spartus misku kirtimas 1741 1914 m Suvalku Vilniaus Gardino ir Kauno gubernijose misku sumazejo net 56 Daug misku iskirsta kaizerines okupacijos metu Pirmosios Lietuvos nepriklausomybes metais pradeti taikyti misku kirtimo apribojimai po dalis misku nusavinta Taciau is tikro klestejo nelegalus misku kirtimas tarp 1920 1937 m vien privaciuose miskuose iskirsta 252 5 tukst m medienos 1938 m miskingumas sieke 17 Daug misku iskirsta karo metais esami suniokoti bunkeriu artileriniu sprogmenu veliau sovietiniu kariniu baziu Palaipsniui misku plotai ataugo dabar miskai uzima 31 salies ploto Visgi tebeklesti neteiseti misku kirtimai lyginant su kitomis salimis zenkliai sumazejo Per metus savavaliskai iskertamu misku plotas nuosekliai mazeja 2012 metais buvo 8 5 tukst kubiniu metru 6 tukst privaciuose miskuose kadangi misku pareigunams suteikta daugiau teisiu sis skaicius turetu mazeti Lietuvos misku tipologine klasifikacija Dainavos girios kerpsilisKerpsilis Dazniausiai uzima pakilias ar smulkiai kalvotas vietas kur dirvozemiai yra jauriniai smeliniai Toks miskas beveik neturi humusingo sluoksnio paklote tik apie 2 3 cm storio siurksti Medynai neproduktyvus arba mazai produktyvus jį sudaro daznai retoki pusynai o trake auga reti kadagiai Zoline danga gana reta kartais nemazus plotus uzima samanos taciau vyrauja ir fona sudaro kerpes Toks misko tipas budingas pajurio kopoms ir pietu Lietuvos lygumoms Brukniasilis Tokiame miske dirvozemiai silpnai ir vidutiniskai nujaureje smeliniai Gruntinis vanduo slugso daugiau kaip 2 m gylyje Paklote nestora zoliu nedaug Is zoliu vyrauja bruknes ir arkliauoges kirtavietese gausu virziu o pajuryje sluotsmilgiu Visur daug samanu is kuriu vyrauja paprastoji silsamane įvairios dvyndantes ir kt Brukniasiliai paplite lygumose ir nezymiai iskiliose vietose Cia auga gryni pusynai kartais jie susimaise su berzais Trakas retas Zaliasilis Toks miskas auga fliuvioglacialiniu deltu ir limnoglacialiniu lygumu smelynuose bei kalvoto moreninio reljefo rajonuose Cia dirvozemiai buna jauriniai smeliniai pasitaiko ir su smelio tarpsluoksniais arba zvyringi Gruntinis vanduo slugso giliai Misko paklote apie 2 7 cm storio bet humusingasis sluoksnis plonas Zoline danga ir puskrumiai uzima apie 20 30 proc is zoliu daugiausiai auga melynes bruknes kriauslapes kiskiagrikiai sakiai ir kt Gana gausi samanu paklote Zaliasilyje gerai vesi pusynai daznai su berzu ir egliu priemaisa pasitaiko ir drebuliu Taciau trakas retokas ir vyrauja sermuksniai o pomiskyje auga neaukstos eglaites Melynsilis Auga visoje Lietuvos teritorijoje taciau nera daznas Dazniausiai uzima zemesnes ir lygias reljefo vietas kur ryskus gubriai ar smulkus kupstai Tokiame miske dirvozemiai jauriniai glejiski arba glejiniai smeliniai Cia gruntinis vanduo slugso 1 2 5 m gylyje Zemaitijoje kai kur melynsiliai auga priemolio dirvozemiuose Paklote storoka Humusingas horizontas plonas Samanu danga gausi is zoliu vyrauja melynes pomisky gausu eglaiciu o kirtavietese auga jauni berzai ir drebules Melynsilio trake daugiau aptinkami salteksniai o is medynu pusynai eglynai berzynai drebulynai Sio tipo miskai daznai buna misrus Uzpelkejusi misko vieta viksvine pelkeSilabalis Tokio tipo miskai paplite Lietuvos kalvotose vietose ir uzima zemesnes reljefo vietas aukstapelkiu pakrascius kur gruntinis vanduo aptinkamas 0 5 1 5 m gylyje Siuose miskuose dirvozemiai durpiniai Paklote sudaro tanki samanu danga is ju vyrauja kiminai Is zoliu ir puskrumiu vyrauja melynes taip pat gausiai auga gailiai vaivorai virziai Trako beveik nera o medynus sudaro pusynai kurie neretai buna su berzu ir egliu priemaisa Silaraistis Sio tipo miskuose auga skurdus pusynai ir berzynai nes dirvozemis sudurpejes o gruntinis vanduo labai negiliai 0 3 0 6 m gylyje Is samanu cia daug kiminu is zoliu ir puskrumiu viksvu vaivoru melyniu gailiu augaline danga veslesne ir įvairesne Pomiskis ir trakas retas Tyrasilis Dar jis vadinamas gailiasiliu Tokie miskai paplite visoje Lietuvos teritorijoje bet daugiausiai smelingose lygumose Tai misku apaugusios aukstapelkes kuriu istisine danga sudaro kiminai Gruntinis vanduo slugso beveik pavirsiuje Durpiu sluoksnis storas ir susideda is beveik nesuirusiu kiminu Tyrasilyje auga skurdus medynai Trako nera o pomiskis retas Is puskrumiu vyrauja vaivorai ir gailiai Silagiris Tokio misko paklote sudaro beveik istisine samanu danga spygliuociu miskuose danga tankesne lapuociu retesne Vyrauja įvairiu rusiu samanos guztve silsamane graziasnape ir kt Zoline danga uzima apie 30 50 proc daugiausiai kiskiakopustis kartais gausu melyniu Pomiskyje gausu eglaiciu trakas įvairaus tankumo Sio tipo miskus sudaro brandzios egles ir pusys reciau drebules berzai ir azuolai Silagiriai auga kalvotame reljefe dazniausia uzima pakilias vietas Cia dirvozemis yra veleninis jaurinis priesmelio ar smelio gana pralaidus vandeniui Melyngiris Budingas zemesniam reljefui todel pasitaiko visoje Lietuvos teritorijoje Misko paklote buna 6 12 cm storio Humusingas horizontas iki 15 cm storio dirvozemis gerai pralaidus gruntiniams vandenims Sio tipo miskuose vyraujantys medynai yra egles berzai drebules trakas retokas bet pomiskyje auga daug egliu Is puskrumiu vyrauja melynes bet gausu ir avieciu kupstiniu sluotsmilgiu Samanu danga vesli jos sudaro apie 30 proc paklotes Zaliagiris Siuose miskuose medynus sudaro egles berzai drebules azuolai uosiai ir kt Zoline danga labai įvairi taciau cia auga daugiau higrofitu t y slapias vietas megstantys augalai Pavasarį gausu plukiu Samanu danga negausi Zaliagiriai buna lygumu rajonuose kur dirvozemiai veleniniai glejiski priemoliai bei moliai nelaidus vandeniui Paraistis Tokio tipo miskai auga reljefo įdubimuose zemapelkiu pakrasciais Cia dirvozemiai veleniniai ir puveniniai jauriniai glejiniai Pakloteje zoline danga sudaro 20 60 proc Vyrauja siauralapis lendrunas gausu paparciu asiukliu viksvu ir kt augalu Samanu rusine sudetis nedidele Trake auga salteksniai karklai sermuksniai pomiskyje vyrauja eglaites Palieknis Slapgiris Baltmiskis Juodgiris Lieknas Raistas Dirvozemis pelkinis durpinis tik durpes maziau suirusios Raiste auga skurdus medynai dazniausiai juodalksnis ir plaukuotasis berzas Traka uzima karklai salteksnis ir kt Raistuose yra daug kupstu ant kuriu įsikuria melynes samanos o tarp kupstu viksvos zinginiai trindazoles ir kiti augalai Durpinis melynsilis Durpinis melyngiris Durpinis zaliagiris Durpinis juodgiris SvarbaMiskas ziema Misku reiksme Gamina deguonį sulaiko atmosferos tersalus Sukaupia didelį kiekį ir sumazina siltnamio efekto poveikį jokia kita zemes pavirsiaus ekosistema netalpina tiek anglies kaip miskas Sumazina gruntiniu ir vandenu tarsa Stabdo vejo ir vandens sukeliama dirvu erozija Palaiko biologine įvairove Sudaro galimybes poilsiui turizmui Miskinguose regionuose miskas svarbus pajamu saltinis vietos gyventojams Misku ukis yra svarbi ukio saka Miskas folkloreDaugelio pasaulio tautu folklore miskas yra mistine sventa vieta misko dvasiu demonu troliu namai Kai kuriuose pagoniskuose tikejimuose miskas buvo sventu apeigu vieta sventoji giraite SaltiniaiDefinitions as in FRA Working Paper 1 and comments FAO tikrinta 2012 07 14 Misku įstatymas LRS 2011 12 21 tikrinta 2012 07 14 William P Cunningham Environmental Science A Global Concern McGraw Hill Education 2011 p 249 Global Forest Resources Assessment 2010 Global Tables Global Forest Resources Assessment FAO tikrinta 2012 07 11 Global Forest Resources Assessment 2010 Main Report Global Forest Resources Assessment FAO tikrinta 2012 07 12 Miskas Tarybu Lietuvos enciklopedija T 3 Masaitis Simno Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1987 psl 107 http mkp emokykla lt enciklopedija lt straipsniai zeme augalijos ivairove lietuvos miskai Archyvuota kopija 2009 04 29 is Wayback Machine projekto NuorodosVikiteka Miskas vaizdine ir garsine medziagaLietuvos misko genetiniai istekliai Archyvuota kopija 2012 08 29 is Wayback Machine projekto Generaline misku uredija Archyvuota kopija 2011 09 02 is Wayback Machine projekto Lietuvos misko savininku asociacija Misko savininko elementorius LR AM Archyvuota kopija 2014 02 22 is Wayback Machine projekto