Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Laplandijos karas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Laplandijos karas | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Antrasis Pasaulinis karas | |||||||
Vokiečių pasitraukimas iš Suomijos 1944 m. | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Trečiasis reichas | Suomija | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| 214 000 | 75 000 | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| 1 000 | 774 | ||||||
Laplandijos karu vadinamos kovos tarp Suomijos ir Vokietijos tarp 1944 m. rugsėjo ir 1945 m. balandžio. Karas taip vadinamas dėl to, kad vyko šiauriausioje Suomijos dalyje, Laplandijoje.
Jau nuo 1943 m. vasaros Vokietijos aukščiausia karinė vadovybė ėmė kurti planus tam atvejui, jei Suomija pasirašytų separatinę taikos sutartį su Tarybų Sąjunga. Vokiečiai planavo atitraukti savo pajėgas į šiaurę, siekiant apsaugoti nikelio kasyklas šalia Petsamo. 1943-1944 m. žiemą vokiečiai atnaujino kelius iš pietinės į šiaurinę Suomiją daugiausia naudodamiesi karo belaisvių darbu (daugelis kurių buvo paimti į nelaisvę pietų Europoje ir tebedėvėjo vasarinę uniformą; daugybė belaisvių žuvo) bei sukaupė ten atsargas. 1944 m. rugsėjį, kai Suomija sudarė taiką su Tarybų Sąjunga, vokiečiai jau buvo pasiruošę.
Nors kai kurie vermachto ir Suomijos armijos karininkai stengėsi suorganizuoti taikų pasitraukimą, susidūrimai tarp vokiečių ir suomių pajėgų prasidėjo dar prieš pasirašant preliminarią Tarybų Sąjungos – Suomijos taikos sutartį. Kol vokiečių pajėgos traukėsi į šiaurę, Vokietijos jūrų pajėgos užminavo jūrines Suomijos prieigas. Operacijos Tanne Ost metu vokiečiai pabandė užimti Suursaari salą Suomijos įlankoje. Išsilaipinimas nepavyko ir vokiečiai buvo priversti pasiduoti.
Kovos sustiprėjo, kai suomiai ėmė įgyvendinti Tarybų Sąjungos reikalavimą, kad visos vokiečių pajėgos būtų išvytos iš Suomijos. Taip suomiai pateko į situaciją, panašią į italų bei rumunų, kurie po pasidavimo sąjungininkams turėjo išlaisvinti savo šalis iš vokiečių. Suomių užduotį sunkino tai, kad kartu sovietai reikalavo, jog didžioji dalis Suomijos ginkluotųjų pajėgų būtų demobilizuota tebevykdant kampaniją prieš vokiečius.
Suomių generolas Hjalmar Siilasvuo, Suomussalmi mūšio nugalėtojas, vadovavo operacijoms prieš vokiečius ir 1944 spalį bei lapkritį išstūmė juos iš didžiosios Suomijos dalies. Atsitraukiančios vokiečių pajėgos, vadovaujamos generolo Lothar Rendulic, nusiaubė didžiąją dalį šiaurinės Suomijos naudodami išdegintos žemės taktiką. Šioje teritorijoje buvo sugriauta daugiau nei trečdalis visų pastatų, o provincijos sostinė Rovaniemi sudegintas iki pamatų. Šalia milžiniškų materialinių nuostolių (vertintų 300 mln. dolerių 1945 m. kainomis), apie 100 000 gyventojų tapo pabėgėliais, kas gerokia komplikavo pokarinį šalies atstatymą. Vokiečių generolas Rendulic po karo sąjungininkų buvo nuteistas 20 metų kalėjimo už karinius nusikaltimus. Paskutinės vokiečių pajėgos buvo išstumtos iš Suomijos 1945 m. balandžio mėn.
Kariniai nuostoliai santykinai buvo nedideli: 1000 suomių karių ir apie 2000 vokiečių.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Laplandijos karas, Kas yra Laplandijos karas? Ką reiškia Laplandijos karas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Laplandijos karasPriklauso Antrasis Pasaulinis karasVokieciu pasitraukimas is Suomijos 1944 m Data 1944 m rugsejo 15 d 1945 m balandzio 25 d Vieta Laplandija Suomija Rezultatas Vokieciu atsitraukimasKonflikto salys Treciasis reichas SuomijaPajegos214 000 75 000Nuostoliai1 000 774 Laplandijos karu vadinamos kovos tarp Suomijos ir Vokietijos tarp 1944 m rugsejo ir 1945 m balandzio Karas taip vadinamas del to kad vyko siauriausioje Suomijos dalyje Laplandijoje Suomiu kariai Laplandijos kare Jau nuo 1943 m vasaros Vokietijos auksciausia karine vadovybe eme kurti planus tam atvejui jei Suomija pasirasytu separatine taikos sutartį su Tarybu Sajunga Vokieciai planavo atitraukti savo pajegas į siaure siekiant apsaugoti nikelio kasyklas salia Petsamo 1943 1944 m ziema vokieciai atnaujino kelius is pietines į siaurine Suomija daugiausia naudodamiesi karo belaisviu darbu daugelis kuriu buvo paimti į nelaisve pietu Europoje ir tebedevejo vasarine uniforma daugybe belaisviu zuvo bei sukaupe ten atsargas 1944 m rugsejį kai Suomija sudare taika su Tarybu Sajunga vokieciai jau buvo pasiruose Nors kai kurie vermachto ir Suomijos armijos karininkai stengesi suorganizuoti taiku pasitraukima susidurimai tarp vokieciu ir suomiu pajegu prasidejo dar pries pasirasant preliminaria Tarybu Sajungos Suomijos taikos sutartį Kol vokieciu pajegos traukesi į siaure Vokietijos juru pajegos uzminavo jurines Suomijos prieigas Operacijos Tanne Ost metu vokieciai pabande uzimti Suursaari sala Suomijos įlankoje Issilaipinimas nepavyko ir vokieciai buvo priversti pasiduoti Kovos sustiprejo kai suomiai eme įgyvendinti Tarybu Sajungos reikalavima kad visos vokieciu pajegos butu isvytos is Suomijos Taip suomiai pateko į situacija panasia į italu bei rumunu kurie po pasidavimo sajungininkams turejo islaisvinti savo salis is vokieciu Suomiu uzduotį sunkino tai kad kartu sovietai reikalavo jog didzioji dalis Suomijos ginkluotuju pajegu butu demobilizuota tebevykdant kampanija pries vokiecius Suomiu generolas Hjalmar Siilasvuo Suomussalmi musio nugaletojas vadovavo operacijoms pries vokiecius ir 1944 spalį bei lapkritį isstume juos is didziosios Suomijos dalies Atsitraukiancios vokieciu pajegos vadovaujamos generolo Lothar Rendulic nusiaube didziaja dalį siaurines Suomijos naudodami isdegintos zemes taktika Sioje teritorijoje buvo sugriauta daugiau nei trecdalis visu pastatu o provincijos sostine Rovaniemi sudegintas iki pamatu Salia milzinisku materialiniu nuostoliu vertintu 300 mln doleriu 1945 m kainomis apie 100 000 gyventoju tapo pabegeliais kas gerokia komplikavo pokarinį salies atstatyma Vokieciu generolas Rendulic po karo sajungininku buvo nuteistas 20 metu kalejimo uz karinius nusikaltimus Paskutines vokieciu pajegos buvo isstumtos is Suomijos 1945 m balandzio men Kariniai nuostoliai santykinai buvo nedideli 1000 suomiu kariu ir apie 2000 vokieciu