Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
32 58 š pl 129 48 r ilg 32 967 š pl 129 800 r ilg 32 967 129 800 Tokijo prefektūra東京都 Sostinė TokijasRegionas Kanto regi
Tokijo prefektūra
32°58′ š. pl. 129°48′ r. ilg. / 32.967°š. pl. 129.800°r. ilg.
| Tokijo prefektūra 東京都 | |
|---|---|
| Sostinė | Tokijas |
| Regionas | Kanto regionas |
| Sala | Honšiū |
| Gubernatorius | Juriko Koike |
| Plotas | 2 194,07 km² (45vieta) |
| - % vandens | 1 |
| Gyventojai (2022) | |
| - Gyventojų | 13 988 129 (1vieta) |
| - Tankis | 6 363 žm./km² |
| Apskritys | 1 |
| Savivaldybės | 62 |
| ISO 3166-2 | JP-13 |
| Svetainė | [2] |
| Prefektūros simboliai | |
| - Gėlė | Sakura |
| - Medis | Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba) |
| - Paukštis | Rudagalvis kiras (Larus ridibundus) |
Tokijas (jap. 東京都 = Tōkyō-to) – viena iš Japonijos prefektūrų ir Japonijos sostinė. Didžioji dalis išsidėsčiusi Kanto lygumoje, taip pat – Idzu ir Bonino salos. Nors joje gyvena daugiausiai gyventojų, pagal plotą ji yra viena mažiausių prefektūrų. 2014 m. duomenimis, Didžiojo Tokijo megapolis gyventojų skaičiumi buvo didžiausia aglomeracija pasaulyje.
Kadangi čia įsikūrę Japonijos vyriausybė ir imperatoriškieji rūmai, Tokijas nuo 1869 m. faktiškai yra Japonijos sostinė.
Tokijo regione gyvena 38 mln. gyventojų, miesto BVP siekia 2,5 trilijonus JAV dolerių – jei Tokijas taptų nepriklausoma, atskira valstybe, jo ekonomika būtų aštunta pagal dydį ekonomika pasaulyje. Tokijas konstituciškai vadinamas Tokijo miestu. Nepaisant dydžio, Tokijas neviršija šalies žemo nusikalstamumo lygio ir 2017 m. saugaus miesto reitinge įvertintas kaip pats saugiausias iš 60-ies vertintų didmiesčių.
Tokijuje vyko 1964 m. vasaros olimpinės žaidynės, 1979, 1986 ir 1993 m. Didžiojo aštuoneto susitikimai ir rengiamos 2020 m. vasaros olimpinės ir žaidynės.
Istorija
Tokijas senovėje buvo mažas žvejų kaimas, vadintas Edo. Manoma, kad miestas įkurtas apie XV a. vid. Edo pavadinimu. 1457 m. čia pastatė Edo pilį. 1590 m., Tokugava Iejasu padarė Edo savo rezidencija ir, jam tapus šiogūnu 1603 m., miestas tapo visą šalį apimančios karinės vyriausybės centru. Vėlesniu Edo laikotarpiu, Edo miestas išaugo į vieną didžiausių pasaulio miestų, kuriame gyveno daugiau nei milijonas gyventojų. Jis tapo de facto Japonijos sostine nepaisant to, kad imperatorius gyveno Kiote. 1869 m. iš Kioto į Edą buvo perkelta Japonijos imperatoriaus rezidencija ir miestas pervadintas Tokijumi (Rytų sostine, t. y. esančia į rytus nuo ankstesnės sostinės – Kioto).
XX a. Tokijų sukrėtė dvi katastrofos: 1923 m. Didysis Kanto žemės drebėjimas ir bombardavimai Antrojo pasaulinio karo metais. Pirmosios atveju žuvusių ar dingusių be žinios skaičius siekė 140 000, antrojo – 100 000, sugriauta daug pastatų (antruoju atveju – maždaug pusė). Tokijo bombardavimas Antrojo pasaulinio karo metais aukų skaičiumi yra pats pragaištingiausias bombardavimas žmonijos istorijoje.
Vis dėlto po karo Tokijas buvo greitai atstatytas ir 1964 m. jau surengė vasaros olimpines žaidynes.
2011 m. Sendajaus žemės drebėjimas buvo jaučiamas ir Tokijuje, tačiau prefektūroje padarė mažai nuostolių. Dėl radiacinio nuotėkio Tokijuje kelis kartus buvo užfiksuotas didesnis nei įprastai radiacijos lygis.
Geografija ir administracinis suskirstymas
Tokijo teritorija tęsiasi 90 km iš rytų į vakarus ir 25 km iš šiaurės į pietus, rytuose ribodamasi su Čibos prefektūra, vakaruose – su Jamanašio prefektūra, pietuose – su Kanagavos prefektūra ir šiaurėje – su Saitamos prefektūra.
Tokijas suskirstytas į 3 pagrindines dalis: 23 Tokijo seniūnijas ir Tama sritį (jap. 多摩地域), esančias žemyninėje Tokijo teritorijoje, ir salas. Tamos srityje įsikūrę miestai ir mažesnės gyvenvietės. Čia yra 2 salų grandinės: Idzu salos ir Ogasavaros salos, kai kurios nutolusios iki 1850 km nuo žemyninės Tokijo dalies.
23 specialiosios Tokijo seniūnijos
Specialiosios Tokijo seniūnijos įsikūrusios teritorijoje, kurioje seniau buvo senasis . 1943 m. liepos 1 d. Tokijas buvo prijungtas prie Tokijo prefektūros, taip suformuojant dabartinę „metropolitinę prefektūrą“.
Kiekviena seniūnija yra savivaldybė, kurioje renkamas meras ir taryba (asamblėja), kaip ir kiti miestai Japonijoje. Specialiosios seniūnijos nuo kitų miestų skiriasi tuo, kad tam tikros vyriausybinės funkcijos yra valdomos Tokijo metropolijos vyriausybės.
Specialiosios Tokijo seniūnijos:
|
|
|
Miestai
Tokijo Metropolijoje yra 26 gyvenvietės, turinčios miesto statusą:
|
|
Miesteliai ir kaimai
Tokijo metropolijos kalnuotoje vietoje įsikūrusi viena vienintelė apskritis – Nišitama, kuriai priklauso 4 savivaldybės:
- Hinohara
Salos
Idzu salos
Idzu salos – grupė vulkaninės kilmės salų, priklausančios Fudžio-Hakonės-Idzu nacionaliniam parkui. Jose įsikūrę 2 miesteliai ir 6 kaimai. Salos pateiktos nuo artimiausios Tokijo centrui iki labiausiai nutolusios:
- Idzu Ošima
- Mijakedžima
Idzu Ošimoje ir Hačidžiodžimoje įsikūrę miesteliai. Likusiose šešiose salose įsikūrę kaimai (Niidžima ir Šikinedžima sudaro 1 kaimą). Hačidžiodžimos saloje vartojama Hačidžio tarmė dėl skyrimosi nuo bendrinės japonų kalbos neretai laikoma atskira kalba.
Ogasavaros salos
Ogasavaros saloms priklauso Čičidžima, , Hahadžima, Šiaurės Ivo sala, Ivo sala ir Pietų Ivo sala, taip pat joms priklauso labiausiai į rytus Japonijoje ir nuo Tokijo centro (1850 km) nutolęs taškas – bei piečiausias Japonijos taškas – Okinotorišima.
Nacionaliniai parkai
2008 m. kovo 31 d. duomenimis, 36 % visos prefektūros teritorijos sudaro nacionaliniai parkai, o tai antras didžiausias rodiklis tarp prefektūrų po Šigos. Įsikūrę šie nacionaliniai parkai:
Tokijuje įsikūrę keletas nacionalinių parkų, tarp jų:
- ;
- dalis Fudžio-Hakonės-Idzu;
- (jap. 明治の森高尾国定公園), šalia ;
- Ogasavaros nacionalinis parkas.
Tokijo miesto yra įsikūrę daug muziejų, tarp kurių , , Šitamači muziejus bei Vakarų meno muziejus.
Klimatas
| Klimato diagrama Tokijo | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| S | V | K | B | G | B | L | R | R | S | L | G |
52 10 3 | 56 10 3 | 118 13 6 | 125 19 11 | 138 23 15 | 168 26 19 | 154 29 23 | 168 31 25 | 210 27 21 | 198 22 15 | 93 17 10 | 51 12 5 |
| temperatūra °C skalėje kritulių kiekis mm šaltinis: climate-charts.com | |||||||||||
| Farenheito skalėje | |||||||||||
Tokijui būdingas šiltas ir drėgnas subtropinis klimatas: karštos ir drėgnos vasaros ir švelnios sausesnės žiemos. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 1 380 mm. Nors sniego Tokijas sulaukia kone kasmet, jo iškrinta labai maži kiekiai. Tokijas yra puikus pavyzdys, kaip auganti miesto populiacija veikia klimatą. Čia kasmet sulaukiama taifūnų, nors tik dalis jų būna stiprūs. Paskutinis stipresnis buvo 2007 m. .
Tokijas patyrė pragaištingus žemės drebėjimus 1703, 1782, 1812, 1855, 1923 ir 2011 m. 1923 m. įvykusio 8,3 balo stiprumo pagal Richterio skalę žemės drebėjimo metu žuvo 142 000 žmonės.
Ekonomika
Didelis finansų ir prekybos centras, pagamina apie 20 proc. visos Japonijos produkcijos. Išplėtota tiksliųjų mašinų ir prietaisų, elektrotechnikos ir elektronikos įrenginių gamyba, taip pat automobilių, lėktuvų, geležinkelio įrengimų gamyba, laivų statyba, tekstilės ir chemijos pramonė.
Labai išvystyta transporto infrastruktūra, yra greitieji traukiniai, metropolitenas, du tarptautiniai oro uostai (Haneda ir Narita), jūrų uosto metinė krovinių apyvarta virš 70 mln. tonų.
Gyventojai
Virš 8 mln. žmonių gyvena 23 Tokijo seniūnijose. Dienos metu, į miestą atvykus kitose zonose gyvenantiems studentams ir darbininkams, šis skaičius padidėja iki daugiau kaip 2,5 mln. Didžiausia dienos ir nakties gyventojų skaičiaus amplitudė pastebima centrinėse Čijodos, Čiūo ir Minato seniūnijose, kur naktį bendras gyventojų skaičius nesiekia 300 tūkst., bet dieną viršija 2 mln. 2008 m. liepos 1 d. prefektūroje gyveno 12 886 838 gyventojų, iš jų beveik 8,7 mln. – seniūnijose. Žmonės sparčiai keliasi gyventi į Tokijo centrą dėl dramatiškai kritusių būsto kainų.
2018 m. duomenimis, neįskaitant Japonijos pilietybę turinčių tautinių mažumų, didžiausios registruotų užsieniečių bendruomenės buvo: kinai (199 949), Pietų Korėjos piliečiai (90 438), vietnamiečiai (32 334), filipiniečiai (32 089), nepaliečiai (26 157), (18 568), amerikiečiai (17 578).
1889 m. gyventojų surašymo duomenimis gyveno 1 389 600 gyventojų.
Transportas
Tokijuje labai gerai išvystytas transporto tinklas. Veikia metropolitenas, daug geležinkelių, kelių, oro uostų. Prefektūroje gausiausiai keliaujama traukiniais (geležinkeliu ir metropolitenu). Pagrindinės milžiniškos traukinių stotys – , ir .
Įvairiose Tokijui priklausančiose salose yra įvairių oro uostų: – , Mijakedžimoje – , Idzu Ošimoje – . Pagrindinę miesto dalį aptarnauja už prefektūros ribų esantis tarptautinis ir Oitoje įsikūręs oro uostai.
Švietimas
Tokijuje daug universitetų, koledžų ir profesinių mokyklų. Būtent čia įsikūrę daugiausiai prestižiškiausių Japonijos universitetų, jų tarpe – prestižiškiausiu Japonijos universitetu laikomas Tokijo universitetas. Čia įsikūrę ir kiti nacionaliniai universitetai: , , , , . Čia tėra vienas ne nacionalinis viešasis universitetas: . Taip pat Tokijuje įsikūrę Kejo universitetas ir Vasedos universitetas laikomi geriausiais privačiais universitetais Japonijoje. Tokijuje yra ir keli universitetai, kuriuose paskaitos vyksta anglų kalba. Tai Tarptautinis krikščioniškas, , Vasedos, ir universitetai.
Aukštesniojo ir aukštojo švietimo įstaigos
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – išorinės nuorodos straipsnyje Jei galite, sutvarkykite. |
Valstybiniai universitetai
Viešieji universitetai
Privatūs universitetai
Tokijuje yra 56 privatūs universitetai.
|
Aukštesniosios mokyklos
Tokijuje yra 34 kolegijos.
|
|
|
Profesinės kolegijos
|
|
|
Kultūra
Tokijas – svarbus kultūros centras, kuriame yra universitetai, mokslų akademija, menų akademija, daug teatrų, virš 30 muziejų (tarp jų – Tenri galerija, Bridžstono dailės muziejus, nacionalinis šiuolaikinio meno muziejus, ). Daug paminklų: imperatoriaus rūmai, Rikušeno peizažų parkas, su medine varpine (XVII a.), 1479 šintoistų šventyklos (tarp jų iš XVII a., iš XIX a. pab.), (1919 m.), 2872 budistų šventyklos. Tokijuje taip pat yra 2448 įvairių konfesijų krikščioniškos bažnyčios (tarp jų katalikiška , stačiatikių , anglikonų katedra), bent keturios mečetės.
Sportas
Tokijuje veikia didelė įvairovė sportinių komandų. Čia įsikūrę 2 profesionalūs beisbolo klubai, ir , bei 2 profesionalios futbolo komandos, FC Tokyo ir Tokyo Verdy. Tokijuje yra ir būstinė. Čia 1964 m. vyko XVIII vasaros olimpinės žaidynės (ta proga pastatytas Jojošo sporto kompleksas). Nacionaliniame stadione, dar žinomame kaip , vyksta daugybė svarbių tarptautinių sporto renginių, tokių kaip plaukimo varžybos, maratonai, teniso, dziudo, karate turnyrai ir kt. Tokijas buvo vienas iš pretendentų į 2016 m. vasaros olimpinių žaidynių miestus šeimininkus.
Tokijuje 2020 m. įvyko XXXII vasaros olimpinės žaidynės.
Miestai partneriai
Miestai, su kuriais Tokijas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
|
|
Be to, daugelis Tokijo seniūnijų ir miestų taip pat bendradarbiauja su kitais miestais.
Išnašos
- „Tokyo Loses Population for First Time in 26 Years Amid Pandemic“. Bloomberg.com (anglų). 2022-01-31. Nuoroda tikrinta 2022-05-17.
- Žr. Japonijos sostinė dėl debatų, ar Tokijas yra ir de jure Japonijos sostinė.
- [1] Archyvuota kopija 2018-10-22 iš Wayback Machine projekto.
- McClain, James (1994). Edo ir Paryžius: miestiškas gyvenimas ir valstybė ankstyvojoje moderniojoje eroje
(Edo and Paris: Urban Life and the State in the Early Modern Era). Kornelio universiteto spaustuvė. p. 13. ISBN 080148183X. - Sorensen, Andre (2004). The Making of Urban Japan: Cities and Planning from Edo to the Twenty First Century. RoutledgeCurzon. p. 16. ISBN 0415354226.
- LEAD: Tokyo observes latest ever 1st snowfall
- Barry, Roger Graham & Richard J. Chorley. Atmosfera, oras ir klimatas. Routledge (2003), p344. ISBN 0-415-27170-3.
- Toshiaki Ichinose, Kazuhiro Shimodozono, and Keisuke Hanaki. Impact of anthropogenic heat on urban climate in Tokyo. Atmospheric Environment 33 (1999): 3897-3909.
- „A New 1649-1884 Catalog of Destructive Earthquakes near Tokyo and Implications for the Long-term Seismic Process“ (PDF). U.S. Geological Survey. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2007-10-25. Nuoroda tikrinta 2007-10-14.
- „A new probabilistic seismic hazard assessment for greater Tokyo“ (PDF). U.S. Geological Survey. Nuoroda tikrinta 2007-10-14.
- „Tokyo Statistical Yearbook 2018“ (Excel 97). Generalinių reikalų biuras, Tokijo Metropolijos vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2018 m. spalio 15 d..
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|access-date=() - Knafelc, Kara (2004). Tokijas, miesto gidas. Lonely Planet. p. 76. ISBN 1740594509.
- „The Causal Effect of Graduating from a Top University on Promotion: Evidence from the University of Tokyo’s Admission Freeze in 1969“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2012-04-17. Nuoroda tikrinta 2008-08-01.
- Tokijo miestai partneriai – Tokijo Metropolijos vyriausybė Archyvuota kopija 2010-02-05 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Oficiali Tokijo svetainė
- Tokijaus dangoraižių diagrama
| Tokijo metropolija | ||
|---|---|---|
| Seniūnijos: Adačis | Arakava | Bunkijas | Čijoda | Čiūo | Edogava | Itabašis | Kacušika | Kita | Kotas | Meguras | Minatas | Nakanas | Nerima | Ota | Setagaja | Suginamis | Sumida | Šibuja | Šinagava | Šindžiuku | Taitas | Tošima | ||
| Miestai: Akirunas | Akišima | Čiofu | Fučiū | Fusa | Hačiodžis | Hamura | Higašikurumė | Higašimurajama | Higašijamatas | Hinas | Inagis | Kijosė | Kodaira | Koganėjus | Kokubundžis | Komajė | Kunitačis | Mačida | Mitaka | Musašimurajama | Musašinas | Nišitokijas | Omė | Tačikava | Tama | ||
| Apskritys ir subprefektūros: Nišitamos apskritis | | | Ogasavaros subprefektūra | Ošimos subprefektūra | ||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tokijo prefektūra, Kas yra Tokijo prefektūra? Ką reiškia Tokijo prefektūra?
32 58 s pl 129 48 r ilg 32 967 s pl 129 800 r ilg 32 967 129 800 Tokijo prefektura東京都 Sostine TokijasRegionas Kanto regionasSala HonsiuGubernatorius Juriko KoikePlotas 2 194 07 km 45vieta vandens 1Gyventojai 2022 Gyventoju 13 988 129 1vieta Tankis 6 363 zm km Apskritys 1Savivaldybes 62ISO 3166 2 JP 13Svetaine 2 Prefekturos simboliai Gele Sakura Medis Dviskiautis ginkmedis Ginkgo biloba Paukstis Rudagalvis kiras Larus ridibundus Tokijas dienaTokijas naktį Tokijas jap 東京都 Tōkyō to viena is Japonijos prefekturu ir Japonijos sostine Didzioji dalis issidesciusi Kanto lygumoje taip pat Idzu ir Bonino salos Nors joje gyvena daugiausiai gyventoju pagal plota ji yra viena maziausiu prefekturu 2014 m duomenimis Didziojo Tokijo megapolis gyventoju skaiciumi buvo didziausia aglomeracija pasaulyje Kadangi cia įsikure Japonijos vyriausybe ir imperatoriskieji rumai Tokijas nuo 1869 m faktiskai yra Japonijos sostine Tokijo regione gyvena 38 mln gyventoju miesto BVP siekia 2 5 trilijonus JAV doleriu jei Tokijas taptu nepriklausoma atskira valstybe jo ekonomika butu astunta pagal dydį ekonomika pasaulyje Tokijas konstituciskai vadinamas Tokijo miestu Nepaisant dydzio Tokijas nevirsija salies zemo nusikalstamumo lygio ir 2017 m saugaus miesto reitinge įvertintas kaip pats saugiausias is 60 ies vertintu didmiesciu Tokijuje vyko 1964 m vasaros olimpines zaidynes 1979 1986 ir 1993 m Didziojo astuoneto susitikimai ir rengiamos 2020 m vasaros olimpines ir zaidynes IstorijaTokijas senoveje buvo mazas zveju kaimas vadintas Edo Manoma kad miestas įkurtas apie XV a vid Edo pavadinimu 1457 m cia pastate Edo pilį 1590 m Tokugava Iejasu padare Edo savo rezidencija ir jam tapus siogunu 1603 m miestas tapo visa salį apimancios karines vyriausybes centru Velesniu Edo laikotarpiu Edo miestas isaugo į viena didziausiu pasaulio miestu kuriame gyveno daugiau nei milijonas gyventoju Jis tapo de facto Japonijos sostine nepaisant to kad imperatorius gyveno Kiote 1869 m is Kioto į Eda buvo perkelta Japonijos imperatoriaus rezidencija ir miestas pervadintas Tokijumi Rytu sostine t y esancia į rytus nuo ankstesnes sostines Kioto XX a Tokiju sukrete dvi katastrofos 1923 m Didysis Kanto zemes drebejimas ir bombardavimai Antrojo pasaulinio karo metais Pirmosios atveju zuvusiu ar dingusiu be zinios skaicius sieke 140 000 antrojo 100 000 sugriauta daug pastatu antruoju atveju mazdaug puse Tokijo bombardavimas Antrojo pasaulinio karo metais auku skaiciumi yra pats pragaistingiausias bombardavimas zmonijos istorijoje Vis delto po karo Tokijas buvo greitai atstatytas ir 1964 m jau surenge vasaros olimpines zaidynes 2011 m Sendajaus zemes drebejimas buvo jauciamas ir Tokijuje taciau prefekturoje padare mazai nuostoliu Del radiacinio nuotekio Tokijuje kelis kartus buvo uzfiksuotas didesnis nei įprastai radiacijos lygis Geografija ir administracinis suskirstymasPagrindinis straipsnis Zemelapis rodantis pagrindines zemynines Tokijo teritorijos subvienetus Tokijo teritorija tesiasi 90 km is rytu į vakarus ir 25 km is siaures į pietus rytuose ribodamasi su Cibos prefektura vakaruose su Jamanasio prefektura pietuose su Kanagavos prefektura ir siaureje su Saitamos prefektura Tokijas suskirstytas į 3 pagrindines dalis 23 Tokijo seniunijas ir Tama sritį jap 多摩地域 esancias zemynineje Tokijo teritorijoje ir salas Tamos srityje įsikure miestai ir mazesnes gyvenvietes Cia yra 2 salu grandines Idzu salos ir Ogasavaros salos kai kurios nutolusios iki 1850 km nuo zemynines Tokijo dalies 23 specialiosios Tokijo seniunijos Specialiosios Tokijo seniunijos įsikurusios teritorijoje kurioje seniau buvo senasis 1943 m liepos 1 d Tokijas buvo prijungtas prie Tokijo prefekturos taip suformuojant dabartine metropolitine prefektura Kiekviena seniunija yra savivaldybe kurioje renkamas meras ir taryba asambleja kaip ir kiti miestai Japonijoje Specialiosios seniunijos nuo kitu miestu skiriasi tuo kad tam tikros vyriausybines funkcijos yra valdomos Tokijo metropolijos vyriausybes Specialiosios Tokijo seniunijos Adacis Arakava Bunkijas Cijoda Ciuo Edogava Itabasis Kacusika Kita Kotas Meguras Minatas Nakanas Nerima Ota Setagaja Sibuja Sinagava Sindziuku Suginamis Sumidos seniunija Taitas Tosimos seniunijaMiestai Tokijo Metropolijoje yra 26 gyvenvietes turincios miesto statusa Akirunas Akisima Ciofu Fuciu Fusa Haciodzis Hamura Higasikurume Higasimurajama Higasijamatas Hinas Inagis Kijose Kodaira Koganejus Kokubundzis Komaje Kunitacis Macida Mitaka Musasimurajama Musasinas Nisitokijas Ome Tacikava TamaMiesteliai ir kaimai Tokijo metropolijos kalnuotoje vietoje įsikurusi viena vienintele apskritis Nisitama kuriai priklauso 4 savivaldybes HinoharaSalos Idzu salos Tokijo prefekturai priklausancios Idzu salos Idzu salos grupe vulkanines kilmes salu priklausancios Fudzio Hakones Idzu nacionaliniam parkui Jose įsikure 2 miesteliai ir 6 kaimai Salos pateiktos nuo artimiausios Tokijo centrui iki labiausiai nutolusios Idzu Osima Mijakedzima Idzu Osimoje ir Hacidziodzimoje įsikure miesteliai Likusiose sesiose salose įsikure kaimai Niidzima ir Sikinedzima sudaro 1 kaima Hacidziodzimos saloje vartojama Hacidzio tarme del skyrimosi nuo bendrines japonu kalbos neretai laikoma atskira kalba Ogasavaros salos Ogasavaros saloms priklauso Cicidzima Hahadzima Siaures Ivo sala Ivo sala ir Pietu Ivo sala taip pat joms priklauso labiausiai į rytus Japonijoje ir nuo Tokijo centro 1850 km nutoles taskas bei pieciausias Japonijos taskas Okinotorisima Nacionaliniai parkai 2008 m kovo 31 d duomenimis 36 visos prefekturos teritorijos sudaro nacionaliniai parkai o tai antras didziausias rodiklis tarp prefekturu po Sigos Įsikure sie nacionaliniai parkai Tokijuje įsikure keletas nacionaliniu parku tarp ju dalis Fudzio Hakones Idzu jap 明治の森高尾国定公園 salia Ogasavaros nacionalinis parkas Tokijo miesto yra įsikure daug muzieju tarp kuriu Sitamaci muziejus bei Vakaru meno muziejus KlimatasKlimato diagrama TokijoSVKBGBLRRSLG 52 10 3 56 10 3 118 13 6 125 19 11 138 23 15 168 26 19 154 29 23 168 31 25 210 27 21 198 22 15 93 17 10 51 12 5temperatura C skaleje krituliu kiekis mm saltinis climate charts comFarenheito skaleje SVKBGBLRRSLG 2 50 37 2 2 51 37 4 6 56 42 4 9 66 51 5 4 73 60 6 6 78 66 6 1 85 73 6 6 88 76 8 3 81 70 7 8 71 60 3 7 62 50 2 54 41temperatura F krituliu kiekis coliais Tokijui budingas siltas ir dregnas subtropinis klimatas karstos ir dregnos vasaros ir svelnios sausesnes ziemos Vidutinis metinis krituliu kiekis 1 380 mm Nors sniego Tokijas sulaukia kone kasmet jo iskrinta labai mazi kiekiai Tokijas yra puikus pavyzdys kaip auganti miesto populiacija veikia klimata Cia kasmet sulaukiama taifunu nors tik dalis ju buna stiprus Paskutinis stipresnis buvo 2007 m Tokijas patyre pragaistingus zemes drebejimus 1703 1782 1812 1855 1923 ir 2011 m 1923 m įvykusio 8 3 balo stiprumo pagal Richterio skale zemes drebejimo metu zuvo 142 000 zmones EkonomikaDidelis finansu ir prekybos centras pagamina apie 20 proc visos Japonijos produkcijos Ispletota tiksliuju masinu ir prietaisu elektrotechnikos ir elektronikos įrenginiu gamyba taip pat automobiliu lektuvu gelezinkelio įrengimu gamyba laivu statyba tekstiles ir chemijos pramone Labai isvystyta transporto infrastruktura yra greitieji traukiniai metropolitenas du tarptautiniai oro uostai Haneda ir Narita juru uosto metine kroviniu apyvarta virs 70 mln tonu GyventojaiVirs 8 mln zmoniu gyvena 23 Tokijo seniunijose Dienos metu į miesta atvykus kitose zonose gyvenantiems studentams ir darbininkams sis skaicius padideja iki daugiau kaip 2 5 mln Didziausia dienos ir nakties gyventoju skaiciaus amplitude pastebima centrinese Cijodos Ciuo ir Minato seniunijose kur naktį bendras gyventoju skaicius nesiekia 300 tukst bet diena virsija 2 mln 2008 m liepos 1 d prefekturoje gyveno 12 886 838 gyventoju is ju beveik 8 7 mln seniunijose Zmones sparciai keliasi gyventi į Tokijo centra del dramatiskai kritusiu busto kainu 2018 m duomenimis neįskaitant Japonijos pilietybe turinciu tautiniu mazumu didziausios registruotu uzsienieciu bendruomenes buvo kinai 199 949 Pietu Korejos pilieciai 90 438 vietnamieciai 32 334 filipinieciai 32 089 nepalieciai 26 157 18 568 amerikieciai 17 578 1889 m gyventoju surasymo duomenimis gyveno 1 389 600 gyventoju TransportasJR Japonijos gelezinkeliu Tokijuje labai gerai isvystytas transporto tinklas Veikia metropolitenas daug gelezinkeliu keliu oro uostu Prefekturoje gausiausiai keliaujama traukiniais gelezinkeliu ir metropolitenu Pagrindines milziniskos traukiniu stotys ir Įvairiose Tokijui priklausanciose salose yra įvairiu oro uostu Mijakedzimoje Idzu Osimoje Pagrindine miesto dalį aptarnauja uz prefekturos ribu esantis tarptautinis ir Oitoje įsikures oro uostai SvietimasPagrindinis straipsnis Tokijo universitetas Tokijuje daug universitetu koledzu ir profesiniu mokyklu Butent cia įsikure daugiausiai prestiziskiausiu Japonijos universitetu ju tarpe prestiziskiausiu Japonijos universitetu laikomas Tokijo universitetas Cia įsikure ir kiti nacionaliniai universitetai Cia tera vienas ne nacionalinis viesasis universitetas Taip pat Tokijuje įsikure Kejo universitetas ir Vasedos universitetas laikomi geriausiais privaciais universitetais Japonijoje Tokijuje yra ir keli universitetai kuriuose paskaitos vyksta anglu kalba Tai Tarptautinis krikscioniskas Vasedos ir universitetai Aukstesniojo ir aukstojo svietimo įstaigos Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus isorines nuorodos straipsnyje Jei galite sutvarkykite Valstybiniai universitetai jap お茶の水女子大学 jap 電気通信大学 jap 東京医科歯科大学 jap 東京外国語大学 jap 東京学芸大学 jap 東京海洋大学 jap 東京藝術大学 jap 東京工業大学 Tokijo universitetas jap 東京大学 jap 東京農工大学 jap 一橋大学 Viesieji universitetai jap 首都大学東京 įkurtas 2005 m jap 産業技術大学院大学 įkurtas 2006 m Privatus universitetai Tokijuje yra 56 privatus universitetai jap 青山学院大学 jap 亜細亜大学 jap 桜美林大学 jap 学習院大学 jap 共立女子大学 jap 杏林大学 Keio universitetas jap 慶應義塾大学 jap 工学院大学 jap 國學院大學 Tarptautinis krikscioniskas universitetas jap 国際基督教大学 jap 国士舘大学 jap 駒澤大学 芝浦工業大学 jap 上智大学 jap 昭和大学 jap 成蹊大学 jap 成城大学 jap 聖心女子大学 jap 専修大学 jap 創価大学 jap 大正大学 jap 大東文化大学 jap 高千穂大学 jap 拓殖大学 jap 多摩大学 jap 多摩美術大学 jap 玉川大学 jap 中央大学 jap 津田塾大学 jap 帝京大学 jap 東京家政学院大学 jap 東京経済大学 jap 東京工科大学 jap 東京純心女子大学 jap 東京女子大学 jap 東京造形大学 jap 東京電機大学 jap 東京農業大学 jap 東京薬科大学 jap 東京理科大学 jap 東邦大学 jap 東洋大学 jap 二松学舎大学 jap 日本大学 jap 日本文化大学 jap 法政大学 jap 武蔵大学 jap 武蔵工業大学 jap 武蔵野美術大学 jap 明治大学 jap 明治学院大学 jap 明星大学 jap 目白大学 jap 立教大学 jap 立正大学 Vasedos universitetas jap 早稲田大学 Aukstesniosios mokyklos Tokijuje yra 34 kolegijos 淑徳短期大学 星美学園短期大学 東京成徳短期大学 攻玉社工科短期大学 青山学院女子短期大学 東京田中短期大学 東京立正短期大学 立教女学院短期大学 青葉学園短期大学 駒澤短期大学 産能短期大学 東横学園女子短期大学 共立女子短期大学 ヤマザキ動物看護短期大学 山野美容芸術短期大学 実践女子短期大学 東京田中短期大学 日本赤十字武蔵野短期大学 東京交通短期大学 国際短期大学 東京文化短期大学 宝仙学園短期大学 東邦音楽短期大学 東洋女子短期大学 文京学院短期大学 戸板女子短期大学 山脇学園短期大学 駒沢女子短期大学 東京女子体育短期大学 白梅学園短期大学 桐朋学園芸術短期大学 創価女子短期大学 帝京大学短期大学 鶴川女子短期大学 Profesines kolegijos jap 東京工業高等専門学校 jap 産業技術高等専門学校 jap サレジオ工業高等専門学校 KulturaTokijas svarbus kulturos centras kuriame yra universitetai mokslu akademija menu akademija daug teatru virs 30 muzieju tarp ju Tenri galerija Bridzstono dailes muziejus nacionalinis siuolaikinio meno muziejus Daug paminklu imperatoriaus rumai Rikuseno peizazu parkas su medine varpine XVII a 1479 sintoistu sventyklos tarp ju is XVII a is XIX a pab 1919 m 2872 budistu sventyklos Tokijuje taip pat yra 2448 įvairiu konfesiju krikscioniskos baznycios tarp ju katalikiska staciatikiu anglikonu katedra bent keturios mecetes SportasTokijuje veikia didele įvairove sportiniu komandu Cia įsikure 2 profesionalus beisbolo klubai ir bei 2 profesionalios futbolo komandos FC Tokyo ir Tokyo Verdy Tokijuje yra ir bustine Cia 1964 m vyko XVIII vasaros olimpines zaidynes ta proga pastatytas Jojoso sporto kompleksas Nacionaliniame stadione dar zinomame kaip vyksta daugybe svarbiu tarptautiniu sporto renginiu tokiu kaip plaukimo varzybos maratonai teniso dziudo karate turnyrai ir kt Tokijas buvo vienas is pretendentu į 2016 m vasaros olimpiniu zaidyniu miestus seimininkus Tokijuje 2020 m įvyko XXXII vasaros olimpines zaidynes Miestai partneriaiMiestai su kuriais Tokijas yra uzmezges partnerystes rysius Pekinas Kinija Berlynas Vokietija Kairas Egiptas Dzakarta Indonezija Maskva Rusija Naujasis Pietu Velsas Australija Niujorkas JAV Paris Prancuzija Roma Italija San Paulas Brazilija Seulas Pietu Koreja Be to daugelis Tokijo seniuniju ir miestu taip pat bendradarbiauja su kitais miestais Isnasos Tokyo Loses Population for First Time in 26 Years Amid Pandemic Bloomberg com anglu 2022 01 31 Nuoroda tikrinta 2022 05 17 Zr Japonijos sostine del debatu ar Tokijas yra ir de jure Japonijos sostine 1 Archyvuota kopija 2018 10 22 is Wayback Machine projekto McClain James 1994 Edo ir Paryzius miestiskas gyvenimas ir valstybe ankstyvojoje moderniojoje eroje Edo and Paris Urban Life and the State in the Early Modern Era Kornelio universiteto spaustuve p 13 ISBN 080148183X Sorensen Andre 2004 The Making of Urban Japan Cities and Planning from Edo to the Twenty First Century RoutledgeCurzon p 16 ISBN 0415354226 LEAD Tokyo observes latest ever 1st snowfall Barry Roger Graham amp Richard J Chorley Atmosfera oras ir klimatas Routledge 2003 p344 ISBN 0 415 27170 3 Toshiaki Ichinose Kazuhiro Shimodozono and Keisuke Hanaki Impact of anthropogenic heat on urban climate in Tokyo Atmospheric Environment 33 1999 3897 3909 A New 1649 1884 Catalog of Destructive Earthquakes near Tokyo and Implications for the Long term Seismic Process PDF U S Geological Survey Suarchyvuotas originalas PDF 2007 10 25 Nuoroda tikrinta 2007 10 14 A new probabilistic seismic hazard assessment for greater Tokyo PDF U S Geological Survey Nuoroda tikrinta 2007 10 14 Tokyo Statistical Yearbook 2018 Excel 97 Generaliniu reikalu biuras Tokijo Metropolijos vyriausybe Nuoroda tikrinta 2018 m spalio 15 d a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a Patikrinkite date reiksmes access date Knafelc Kara 2004 Tokijas miesto gidas Lonely Planet p 76 ISBN 1740594509 The Causal Effect of Graduating from a Top University on Promotion Evidence from the University of Tokyo s Admission Freeze in 1969 PDF Suarchyvuotas originalas PDF 2012 04 17 Nuoroda tikrinta 2008 08 01 Tokijo miestai partneriai Tokijo Metropolijos vyriausybe Archyvuota kopija 2010 02 05 is Wayback Machine projekto NuorodosVikiteka Tokijas vaizdine ir garsine medziagaOficiali Tokijo svetaineTokijas kelioniu gidai susije su straipsniuTokijaus dangoraiziu diagrama Tokijo metropolijaSeniunijos Adacis Arakava Bunkijas Cijoda Ciuo Edogava Itabasis Kacusika Kita Kotas Meguras Minatas Nakanas Nerima Ota Setagaja Suginamis Sumida Sibuja Sinagava Sindziuku Taitas TosimaMiestai Akirunas Akisima Ciofu Fuciu Fusa Haciodzis Hamura Higasikurume Higasimurajama Higasijamatas Hinas Inagis Kijose Kodaira Koganejus Kokubundzis Komaje Kunitacis Macida Mitaka Musasimurajama Musasinas Nisitokijas Ome Tacikava TamaApskritys ir subprefekturos Nisitamos apskritis Ogasavaros subprefektura Osimos subprefekturaVikizodynas