Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Hačidžio tarmė 島言葉 sima kotoba Kalbamapietinės Idzu salos ir Daito salos Japonija Kalbančiųjų skaičius lt 1000 2011 m Ki
Hačidžio tarmė
| Hačidžio tarmė 島言葉 (sima kotoba) | |
| Kalbama | pietinės Idzu salos ir Daito salos (Japonija) |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | < 1000 (2011 m.) |
| Kilmė | Japonų kalbos Hačidžio tarmė |
Hačidžio tarmė, vietinių vadinama jap. 島言葉 = shima kotoba (ɕima kotoba), salos kalba – labiausiai nuo norminės japonų kalbos nutolusi , kartais išskiriama į atskirą japonų kalbų atšaką kartu su bendrine japonų kalba. Šiuo metu Hačidžio šnekama dviejose Idzu salyno salose, esančiose į pietus nuo Tokijo, – ir mažesniojoje , bei Okinavos prefektūrai priklausančiose Daito salose, kurios Meidži laikotarpiu buvo apgyvendintos naujakurių iš Hačidžiošimos. Šia tarme anksčiau taip pat buvo šnekama , kurioje dabar nėra likę pastovių gyventojų.
Hačidžio išsivystė iš ir dėl to yra išsaugojusi kai kurias gramatines ir fonetines ypatybes, aptinkamas ir , užrašytas VIII a. tarmėmis. Hačidžio turi leksinių panašumų su Kiūšiū salos tarmėmis ir net Riūkiū kalbomis. Tai galėtų reikšti, kad arba pietinės Idzu salos buvo apgyvendintos šio regiono gyventojų, arba panašumų atsirado tarp dažnų jūreivių kontaktų, arba tai gali būti kalbose užsilikę senosios japonų kalbos bruožai. Hačidžio yra sparčiai nykstanti. Ja kalbančiųjų skaičius nuolatos mažėja ir ją moką beveik išimtinai tik vyresnio amžiaus vietiniai gyventojai. Maždaug nuo 2009 m. ėmėsi iniciatyvos supažindinti jauniausios kartos salos gyventojus su savo kalba per žaidimus ir teatralizuotus vaidinimus. Nepaisant to, kalbančiųjų Hačidžio tarme nuolatos mažėja ir jaunoji karta jos namuose nevartoja. Hačidžio, kaip savarankiška kalba, yra įtraukta į UNESCO Nykstančių kalbų atlasą. Remiantis šiuo atlasu, Hačidžio būklė kelią susirūpinimą.
Patarmių klasifikacija
Idzu salų Hačidžio patarmės skirstomos į aštuonas grupes pagal seniau buvusius kaimus. Hačidžiošimoje tai yra Okago, Micunės, Nakanogo, Kašitatės ir Suejošio kaimai, Hačidžiokošimoje tai buvo Ucukio ir Toriučio kaimai, Aogašimoje – tokio paties pavadinimo įsikūrusi . Okago ir Micunės patarmės, kaip ir Nakanogo ir Kašitatės patarmės labai panašios, o Aogašimos ir Suejošio patarmės nuo kitų grupių skiriasi reikšmingiau. Ucukio ir Toriučio tarmės nėra kategorizuotos. Toriučio patarmė fonologiškai labia panaši į Okago patarmę. Savo ruožtu Daito salų patarmės taip pat nėra smulkiau kategorizuotos. Hačidžio tarmė (ar kalba) ir jos patarmės (ar tarmės) Džono Kupčiko ir klasifikuojamos taip:
- Japoninės kalbos
- Japoniškosios kalbos
-
- Hačidžio kalba
- Okago ir Micunės tarmės (Nuokalnės dialektai)
- Nakanogo ir Kašitatės tarmės (Įkalnės dialektai)
- Suejošio tarmė
- Aogašimos tarmė
- Hačidžio kalba
-
- Riūkiū kalbos
- Japoniškosios kalbos
Aogašimos ir Ucukio tarmės (patarmės) yra tarpusavyje ir nuo kitų patarmių ganėtinai besiskiriančios. Aogašimos patarmė, lyginant su kitomis, turi nereikšmingų skirtumų gramatikoje, ir reikšmingesnių skirtumų leksikoje. Ucukio patarmė leksiškai panaši į Toriučio patarmę ir Hačidžiošimoje sutinkamas tarmes, tačiau fonetiškai ypatinga tuo, kad yra pradadusi /s/ ir /ɾ/ fonemas. Hačidžiošimos patarmės, kaip ir istoriškai ten buvę kaimai, skirstomi į įkalnės (jap. 坂上 = sakaue) ir nuokalnės (jap. 坂下 = sakašita) patarmes. Šiaurės vakaruose esantys Okago ir Micunės kaimai priskiriami nuokalnės, o Nakanogo, Kašitatės ir Suejošio kalnai pietuose – įkalnės kaimams. Vis dėlto reikėtų pastebėti, kad Suejošio patarmė nėra itin gimininga kituose “įkalnės” kaimuose vartojamoms patarmėms, todėl dažniausiai iš šios patarmių grupės yra išskiriama.1969 m. gyventojams išsikrausčius iš Hačidžiokodžimos, kai kurie Ucukio ir Toriučio patarmių kalbėtojai persikėlė į Hačidžiošimą, kur toliau vartojo Hačidžio tarmę, tačiau jų patarmė laikui bėgant supanašėjo su „nuokalnės“ patarmėmis. 2009 metais Toriučio tarmė dar turėjo bent vieną ja kalbėjusį gyventoją, Ucukio tarmė – bent penkis.
| Įprastinė Hačidžio | Tarimas Micunės patarme | Tarimas Ucukio patarme | Reikšmė |
|---|---|---|---|
| ozjarijare | od͡ʑaɾʲijaɾe | od͡ʑɐijɐe | "sveiki atvykę!" |
Gramatika
Kaip ir bendrinei japonų kalbai ar Riūkiū kalboms, Hačidžio tarmei būdinga žodžių tvarka sakinyje. Daiktavardžiai neturi giminių ir paprastai nenurodo skaičius (daugiskaita ar vienaskaita). Hačidžio yra išlaikiusi keletą senosios japonų kalbos, ypač rytinės jos tarmės bruožų, kurių nėra šiuolaikinėje japonų kalboje. Keletas pavyzdžių:
- Būdvardžiai turi išlaikę būdvardinę priesagą -ke, paveldėtą iš senosios japonų k. rytinės tarmės. Palyginimui – senosios japonų k. vakarinėje tarmėje tai -ki1, šiuolaikinėje japonų kalboje – sunykęs į ～い -i.
- Veiksmažodžių priesaga -o ~ -ro, paveldėta iš senosios japonų k. rytinės tarmės. Tuo tarpu vakarinėje senosios japonų kalbos tarmėje ir šiuolaikinėje jaoonų kalboje tai priesagos -u ~ -ru.
- Būtojo laiko veiksmažodžiams būdingos priesagos -ci ~ -zi. Atitikmuo senojoje japonų kalboje –-si (atributyvinė -ki1 forma). Ši priesaga šiuolaikinėje japonų kalboje nebesutinkama.
- Veiksmažodis arowa vartojamas tiek kalbant apie gyvus, tiek apie negyvus objektus. Tai skiriasi nuo šiuolaikinės japonų kalbos, kur, priklausomai nuo to, ar objektas yra gyvas ar ne, vartojami du skirtingi veiksmažodžiai (iru–aru).
- Veiksmažodis irowa (dabartinės japonų k. iru kognatas) yra išlaikęs tik pirminę žodžio reikšmę "sėdėti"
- Tiek dalelytės ga, tiek no vartojamos ir vardininko, ir kilmininko laipsniui žymėti.
- Daugeliu atveju, kur japonų prokalbėje buvo *e ir *o, Hačidžio tarmėje yra pakitę į e ir o, taip pat kaip ir rytinėje senosios japonų kalbos tarmėje. Tuo tarpu vakarinės senosios japonų kalbos tarmės atveju, šie balsiai paprastai buvo sujungti į i1 ir u.
Kita vertus, Hačidžio tarmėje yra ir kalbinių inovacijų, lyginant su šių laikų japonų kalba:
- Veiksmažodžių galo priesaga -u ~ -ru daugeliu atveju išvirto į -owa ~ -rowa.
- k ir g kamiene turinčių veiksmažodžių dalyvio forma (te-forma ) išvirto į -Qte ir -Nde. Tuo tarpu daugelyje japonų tarmių ši dalyvių forma skamba -ite ir -ide.
- Kai kurių veiksmažodžių priesagos išsivystė iš podėlio -oosi. To ištakomis gali būti vidurinės japonų kalbos optatyvas ～ま欲し -(a)maosi.
Žodynas
Kadangi Hačidžio tarmė vystėsi iš senosios japonų kalbos rytinės, o ne vakarinės tarmės (iš pastarosios vystėsi šiuolaikinė japonų kalba), Hačidžio tarmėje yra leksinių ir fonetinių išskirtinumų. Tarp įdomesnių atvejų – pakitusios žodžio reikšmės:
| Hačidžio | Kognatas japonų k. |
|---|---|
| jama "laukas" | 山 jama "kalnas" |
| gomi "malkos" | ゴミ gomi "šiukšlės" |
| oyako "giminaičiai" | 親子 oyako "tėvai ir vaikai" |
| kowakja "pavargęs, pervargęs" | 怖い kowai "baisus, išsigandęs" |
| nikukja "bjaurus (apie vaizdą)" | 憎い nikui "nekenčiamas" |
| kamowa "valgyti" | 噛む kamu "kąsti, kramtyti" |
| izimerowa "barti" | 苛める ijimeru "tyčiotis, erzinti" |
| heirowa "šaukti, rėkti" | 吠える hoeru "loti, staugti" |
| jadorowa "miegoti (pagarbi forma)" | 宿る yadoru "pernakvoti" |
| marubowa "mirti" | 転ぶ marobu "nuvirsti" |
Taipogi Hačidžio tarmėje sutinkama žodžių, kurių santykis ne tik su japonų kalba, bet ir su japonų kalbomis apskritai lieka neaiškus: togirowa („kviesti“), kasurowa („pamiršti“), deecikja („švarus“), kucukawasime („cikada“), keebjoome („driežas“), hjoura („pietūs, pietų meto maistas“), cube („stogas“), zokume („jautis“), abi („braškė, avietė“).
Taip pat skaitykite
Išnašos
- Kaneda (2001),3–14 psl.
- Iannucci (2019), 13-14 psl.
- Thomas Pellard. The comparative study of the Japonic languages. Approaches to endangered kalbos in Japan and Northeast Asia: Description, documentation and revitalization, National Institute for Japanese Kalba and Linguistics, 2018 m. rugpjūtis, Tačikava, Japonija. ffhal-01856152
- Masayoshi Shibatani, 1990. The Languages of Japan, p. 207.
- Vovin (2017)
- Iannucci (2019), 13–15 psl.
- Moseley, Christopher (ed.). 2010. Atlas of the World’s Languages in Danger, 3rd edn. Paris, UNESCO Publishing. Versija internete: http://www.unesco.org/culture/en/endangeredlanguages/atlas
- NINJAL, 196–198 psl.
- Kupchik (2011), 7 psl.
- NINJAL, 162–166 psl.
- Kibe (2013), 9 psl.)
- Kaneda (2001), 39 psl.
- NINJAL, 191–201 psl.
- Iannucci (2019), 95–96 psl.
- Iannucci (2019), 95–96 psl.)
- 山田平右エ門 (Yamada Heiuemon), 2010. 消えていく島言葉～八丈語の継承と存続を願って～ (Išnykstanti salos kalba. Viliantis, kad Hačidžio kalba bus perduota ir išliks), pp. 181–182. ISBN 978-4-87302-477-6
- Kaneda (2001) 3–14, 35–38 ir 109–120 psl.
- Iannucci (2019), 147–269 psl.
- Iannucci (2019), 71–92 psl.
Literatūra
- Iannucci, David J. (2019), The Hachijō Language of Japan: Phonology and Historical Development, Havajų Universitetas Manojoje
- Kaneda Akihiro (2001), 八丈方言動詞の基礎研究 (Fundamentalus Hačidžio tarmės veiksmažodžių tyrimas), 笠間書院 (Kasama Shoin Co., Ltd.)
- Kibe Nobuko, ed. (2013), 八丈方言調査報告書 (Research Report on Hachijo Dialect), Tarpuniversitetinė tyrimų instituto korporacija
- Kupchik, John E. (2011), A Grammar of the Eastern Old Japanese Dialects, University of Hawaiʻi
- (1950), 八丈島の言語調査 (Apklausa apie Hačidžiodžimos kalbą)
- (2017), "Origins of the Japanese Kalba", Oxford Research Encyclopedia of Linguistics, Oksfordo universito leidykla, doi:, ISBN 978-0-19-938465-5
Nuorodos
- Hačidžio tarmės vaizdo įrašas ir transkripcija (japonų k.)
- Japonijos kalbų, kurioms gresia išnykimas, duomenų bazė (anglų k.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Hačidžio tarmė, Kas yra Hačidžio tarmė? Ką reiškia Hačidžio tarmė?
Hacidzio tarme 島言葉 sima kotoba Kalbamapietines Idzu salos ir Daito salos Japonija Kalbanciuju skaicius lt 1000 2011 m KilmeJaponu kalbos Japonu kalba Hacidzio tarme Hacidzio tarme vietiniu vadinama jap 島言葉 shima kotoba ɕima kotoba salos kalba labiausiai nuo normines japonu kalbos nutolusi kartais isskiriama į atskira japonu kalbu atsaka kartu su bendrine japonu kalba Siuo metu Hacidzio snekama dviejose Idzu salyno salose esanciose į pietus nuo Tokijo ir mazesniojoje bei Okinavos prefekturai priklausanciose Daito salose kurios Meidzi laikotarpiu buvo apgyvendintos naujakuriu is Hacidziosimos Sia tarme anksciau taip pat buvo snekama kurioje dabar nera like pastoviu gyventoju Idzu salu kuriose vartojama Hacidzio tarme zemelapis Hacidzio issivyste is ir del to yra issaugojusi kai kurias gramatines ir fonetines ypatybes aptinkamas ir uzrasytas VIII a tarmemis Hacidzio turi leksiniu panasumu su Kiusiu salos tarmemis ir net Riukiu kalbomis Tai galetu reiksti kad arba pietines Idzu salos buvo apgyvendintos sio regiono gyventoju arba panasumu atsirado tarp daznu jureiviu kontaktu arba tai gali buti kalbose uzsilike senosios japonu kalbos bruozai Hacidzio yra sparciai nykstanti Ja kalbanciuju skaicius nuolatos mazeja ir ja moka beveik isimtinai tik vyresnio amziaus vietiniai gyventojai Mazdaug nuo 2009 m emesi iniciatyvos supazindinti jauniausios kartos salos gyventojus su savo kalba per zaidimus ir teatralizuotus vaidinimus Nepaisant to kalbanciuju Hacidzio tarme nuolatos mazeja ir jaunoji karta jos namuose nevartoja Hacidzio kaip savarankiska kalba yra įtraukta į UNESCO Nykstanciu kalbu atlasa Remiantis siuo atlasu Hacidzio bukle kelia susirupinima Patarmiu klasifikacijaIdzu salu Hacidzio patarmes skirstomos į astuonas grupes pagal seniau buvusius kaimus Hacidziosimoje tai yra Okago Micunes Nakanogo Kasitates ir Suejosio kaimai Hacidziokosimoje tai buvo Ucukio ir Toriucio kaimai Aogasimoje tokio paties pavadinimo įsikurusi Okago ir Micunes patarmes kaip ir Nakanogo ir Kasitates patarmes labai panasios o Aogasimos ir Suejosio patarmes nuo kitu grupiu skiriasi reiksmingiau Ucukio ir Toriucio tarmes nera kategorizuotos Toriucio patarme fonologiskai labia panasi į Okago patarme Savo ruoztu Daito salu patarmes taip pat nera smulkiau kategorizuotos Hacidzio tarme ar kalba ir jos patarmes ar tarmes Dzono Kupciko ir klasifikuojamos taip Japonines kalbos Japoniskosios kalbos Hacidzio kalba Okago ir Micunes tarmes Nuokalnes dialektai Nakanogo ir Kasitates tarmes Įkalnes dialektai Suejosio tarme Aogasimos tarme Japonu kalba Riukiu kalbos Aogasimos ir Ucukio tarmes patarmes yra tarpusavyje ir nuo kitu patarmiu ganetinai besiskiriancios Aogasimos patarme lyginant su kitomis turi nereiksmingu skirtumu gramatikoje ir reiksmingesniu skirtumu leksikoje Ucukio patarme leksiskai panasi į Toriucio patarme ir Hacidziosimoje sutinkamas tarmes taciau fonetiskai ypatinga tuo kad yra pradadusi s ir ɾ fonemas Hacidziosimos patarmes kaip ir istoriskai ten buve kaimai skirstomi į įkalnes jap 坂上 sakaue ir nuokalnes jap 坂下 sakasita patarmes Siaures vakaruose esantys Okago ir Micunes kaimai priskiriami nuokalnes o Nakanogo Kasitates ir Suejosio kalnai pietuose įkalnes kaimams Vis delto reiketu pastebeti kad Suejosio patarme nera itin gimininga kituose įkalnes kaimuose vartojamoms patarmems todel dazniausiai is sios patarmiu grupes yra isskiriama 1969 m gyventojams issikrauscius is Hacidziokodzimos kai kurie Ucukio ir Toriucio patarmiu kalbetojai persikele į Hacidziosima kur toliau vartojo Hacidzio tarme taciau ju patarme laikui begant supanasejo su nuokalnes patarmemis 2009 metais Toriucio tarme dar turejo bent viena ja kalbejusį gyventoja Ucukio tarme bent penkis Įprastine Hacidzio Tarimas Micunes patarme Tarimas Ucukio patarme Reiksmeozjarijare od ʑaɾʲijaɾe od ʑɐijɐe sveiki atvyke GramatikaKaip ir bendrinei japonu kalbai ar Riukiu kalboms Hacidzio tarmei budinga zodziu tvarka sakinyje Daiktavardziai neturi giminiu ir paprastai nenurodo skaicius daugiskaita ar vienaskaita Hacidzio yra islaikiusi keleta senosios japonu kalbos ypac rytines jos tarmes bruozu kuriu nera siuolaikineje japonu kalboje Keletas pavyzdziu Budvardziai turi islaike budvardine priesaga ke paveldeta is senosios japonu k rytines tarmes Palyginimui senosios japonu k vakarineje tarmeje tai ki1 siuolaikineje japonu kalboje sunykes į い i Veiksmazodziu priesaga o ro paveldeta is senosios japonu k rytines tarmes Tuo tarpu vakarineje senosios japonu kalbos tarmeje ir siuolaikineje jaoonu kalboje tai priesagos u ru Butojo laiko veiksmazodziams budingos priesagos ci zi Atitikmuo senojoje japonu kalboje si atributyvine ki1 forma Si priesaga siuolaikineje japonu kalboje nebesutinkama Veiksmazodis arowa vartojamas tiek kalbant apie gyvus tiek apie negyvus objektus Tai skiriasi nuo siuolaikines japonu kalbos kur priklausomai nuo to ar objektas yra gyvas ar ne vartojami du skirtingi veiksmazodziai iru aru Veiksmazodis irowa dabartines japonu k iru kognatas yra islaikes tik pirmine zodzio reiksme sedeti Tiek dalelytes ga tiek no vartojamos ir vardininko ir kilmininko laipsniui zymeti Daugeliu atveju kur japonu prokalbeje buvo e ir o Hacidzio tarmeje yra pakite į e ir o taip pat kaip ir rytineje senosios japonu kalbos tarmeje Tuo tarpu vakarines senosios japonu kalbos tarmes atveju sie balsiai paprastai buvo sujungti į i1 ir u Kita vertus Hacidzio tarmeje yra ir kalbiniu inovaciju lyginant su siu laiku japonu kalba Veiksmazodziu galo priesaga u ru daugeliu atveju isvirto į owa rowa k ir g kamiene turinciu veiksmazodziu dalyvio forma te forma isvirto į Qte ir Nde Tuo tarpu daugelyje japonu tarmiu si dalyviu forma skamba ite ir ide Kai kuriu veiksmazodziu priesagos issivyste is podelio oosi To istakomis gali buti vidurines japonu kalbos optatyvas ま欲し a maosi ZodynasKadangi Hacidzio tarme vystesi is senosios japonu kalbos rytines o ne vakarines tarmes is pastarosios vystesi siuolaikine japonu kalba Hacidzio tarmeje yra leksiniu ir fonetiniu isskirtinumu Tarp įdomesniu atveju pakitusios zodzio reiksmes Hacidzio Kognatas japonu k jama laukas 山 jama kalnas gomi malkos ゴミ gomi siuksles oyako giminaiciai 親子 oyako tevai ir vaikai kowakja pavarges pervarges 怖い kowai baisus issigandes nikukja bjaurus apie vaizda 憎い nikui nekenciamas kamowa valgyti 噛む kamu kasti kramtyti izimerowa barti 苛める ijimeru tyciotis erzinti heirowa saukti rekti 吠える hoeru loti staugti jadorowa miegoti pagarbi forma 宿る yadoru pernakvoti marubowa mirti 転ぶ marobu nuvirsti Taipogi Hacidzio tarmeje sutinkama zodziu kuriu santykis ne tik su japonu kalba bet ir su japonu kalbomis apskritai lieka neaiskus togirowa kviesti kasurowa pamirsti deecikja svarus kucukawasime cikada keebjoome driezas hjoura pietus pietu meto maistas cube stogas zokume jautis abi braske aviete Taip pat skaitykiteJaponu kalbaIsnasosKaneda 2001 3 14 psl Iannucci 2019 13 14 psl Thomas Pellard The comparative study of the Japonic languages Approaches to endangered kalbos in Japan and Northeast Asia Description documentation and revitalization National Institute for Japanese Kalba and Linguistics 2018 m rugpjutis Tacikava Japonija ffhal 01856152 Masayoshi Shibatani 1990 The Languages of Japan p 207 Vovin 2017 Iannucci 2019 13 15 psl Moseley Christopher ed 2010 Atlas of the World s Languages in Danger 3rd edn Paris UNESCO Publishing Versija internete http www unesco org culture en endangeredlanguages atlas NINJAL 196 198 psl Kupchik 2011 7 psl NINJAL 162 166 psl Kibe 2013 9 psl Kaneda 2001 39 psl NINJAL 191 201 psl Iannucci 2019 95 96 psl Iannucci 2019 95 96 psl 山田平右エ門 Yamada Heiuemon 2010 消えていく島言葉 八丈語の継承と存続を願って Isnykstanti salos kalba Viliantis kad Hacidzio kalba bus perduota ir isliks pp 181 182 ISBN 978 4 87302 477 6 Kaneda 2001 3 14 35 38 ir 109 120 psl Iannucci 2019 147 269 psl Iannucci 2019 71 92 psl Literatura Iannucci David J 2019 The Hachijō Language of Japan Phonology and Historical Development Havaju Universitetas Manojoje Kaneda Akihiro 2001 八丈方言動詞の基礎研究 Fundamentalus Hacidzio tarmes veiksmazodziu tyrimas 笠間書院 Kasama Shoin Co Ltd Kibe Nobuko ed 2013 八丈方言調査報告書 Research Report on Hachijo Dialect Tarpuniversitetine tyrimu instituto korporacija Kupchik John E 2011 A Grammar of the Eastern Old Japanese Dialects University of Hawaiʻi 1950 八丈島の言語調査 Apklausa apie Hacidziodzimos kalba 2017 Origins of the Japanese Kalba Oxford Research Encyclopedia of Linguistics Oksfordo universito leidykla doi 10 1093 acrefore 9780199384655 013 277 ISBN 978 0 19 938465 5 NuorodosHacidzio tarmes vaizdo įrasas ir transkripcija japonu k Japonijos kalbu kurioms gresia isnykimas duomenu baze anglu k