Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Japonų raštas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Japonų raštas | |
|---|---|
| Tipas | ideografinis-silabografinis |
| Naudojamas kalbose | įvairios japonų kalba, riūkiū kalbos |
| Rašymo kryptis | iš viršaus į apačią / iš kairės į dešinę / iš dešinės į kairę (iki 1945) |
| Laikotarpis | X a. - dabar. |
| Kilmė | Kinų raštas Japonų raštas |
| Dukterinės sistemos | nėra |
Šiuolaikinės japonų kalbos rašto sistema yra sudėtinė, joje tampriai tarpusavyje susipynusios trys atskiros sistemos: iš kinų kalbos perimtos hanzi (japoniškai 漢字 kandži) ir vietoje sukurtos dvi skiemeninės abėcėlės: hiragana (平仮名 arba ひらがな) ir katakana (片仮名 arba カタカナ). Jos turi tam tikras specifines funkcijas ir kasdieniniame gyvenime vartojamos paraleliai. Be jų dar egzistuoja lotyniška abėcėle paremta rašto sistema.
| Straipsnyje yra japoniškas tekstas. Be tinkamo šrifto tikriausiai vietoj kandži arba kanos matysite klaustukus, kvadratėlius ar kitokius ženklus. |
Standartinė transliteracija į lotynų rašmenis yra .
Rašymo būdas ir kryptis
Skirtingai nuo lotyniškos abėcėlės, kurioje „i“ raidė užima mažiau vietos nei kitos raidės, visiems japonų rašto sistemos ženklams skiriama tiek pat vietos.
Galimos yra dvi: iš kairės į dešinę, arba iš viršaus į apačią (eilutės tokiu atveju slenka iš dešinės į kairę). Prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo paplitęs rašymas iš dešinės į kairę.
Kiniškų ideogramų atėjimas
Iki pat kinų kultūros invazijos VI-VII a., vietinės kilmės rašto japonai neturėjo.
Nėra tiksliai žinoma ir tai, kada tiksliai kinų rašto tradicijos pasiekė Japoniją, nes iki VI a santykiai su Kinija ir Korėja buvo gana sporadiški. Gali būti, kad pirmieji šaltiniai atkeliavo jau III ar V a., tačiau aišku, kad valstybiniu mastu kinų raštas pradėtas naudoti VI a. pabaigoje, kuomet Yamato šalyje (Japonijoje) vyko didelės valstybinės reformos.
Kinų rašmenys yra pritaikyti išimtinai kinų kalbai, ir tas faktas gerokai sunkino jų adaptaciją skirtingų kalbų tautose. Tai anksčiau jau buvo patyrę ir vietnamiečiai, ir korėjiečiai. Tačiau svarbu pažymėti, kad kinų raštas ir visa kultūra plito neatsiejamas nuo literatūrinės kinų kalbos wenyu, todėl to meto inteligentija visoje Rytų Azijoje privalėjo mokėti šią kalbą. Tai šiek tiek panašu į lotynų kalbos įsigalėjimą viduramžių Europoje.
Kadangi pačioje japonų kalboje dar nebuvo daugybės mokslo ir filosofijos terminų, kuriomis laisvai operavo Kinija, ši terminologija buvo pasiskolinta tiesiogiai, pasisavinant tiek užrašymą, tiek kinišką tarimą. Tačiau kadangi pilnai išlaikyti tarimą autentišką japonai negalėjo, jis pamažu buvo sujaponintas. To pavyzdžiai pateikiami:
- 火山 kin. huashan, jap. kazan, „ugnikalnis“
- 哲学 kin. zhexue, jap. tecugaku, „filosofija“
- 儒教 kin. rujia, jap. džiukjō, „konfucianizmas“
- 仏教 kin. fojia, jap. bukkjō, „budizmas“
- 皇帝 kin. huangdi, jap. kōtei, „imperatorius“
Tokiu būdu į japonų kalbą atėjo daugybė skolinių iš kinų kalbos, o sykiu ir tuos skolinius užrašantys hieroglifai, kurie buvo tariami pagal modifikuotą kinišką tarimą. Tas modifikuotas kiniškas ideogramos tarimas japoniškai vadinamas on-jomi
Rašto pritaikymas japonų kalbai
Galima sakyti, kad ankstyvojoje rašto priėmimo stadijoje daugiau keitėsi pati japonų kalba, o ne raštas. Tačiau ilgainiui, vystantis vietinei kultūrai, ypač suklestėjus literatūrai, radosi būtinybė rašyti japonų kalba.
Čia buvo susidurta su dviem pagrindinėmis problemomis:
- Japoniškos kilmės žodžių, kurie šalyje vartoti nuo seno (pvz., veiksmažodžių, kasdieninio vartojimo daiktavardžių, būdvardžių) užrašymas. Skirtingai nei kinų kalboje, kur žodžiai yra vienskiemeniai, japoniškos kilmės žodžiai yra daugiaskiemeniai. Pvz., kiniškai „kalnas“ yra tariamas shan, o japoniškai – jama, kiniškai „aš“ tariamas wo, o japoniškai – vataši arba vatakši. Problema išspręsta nutarus, kad japoniškos kilmės žodžiai bus rašomi tais pačiais kiniškais hieroglifais, bet tariami japonišku tarimu. Tokiu būdu hieroglifas 山, kuomet yra vienas ir reiškia „kalną“, japoniškai tariamas jama, tačiau, pavyzdžiui, kiniškos kilmės junginyje 火山 kazan, reiškiančiame „ugnikalnį“, jis tariamas san/zan. Tai buvo priežastis, dėl ko japonų kalboje vienas hieroglifas turi bent du tarimus, kurių vienas vadinamas on-jomi (sino-japoniškas), o kitas (japoniškos kilmės) – kun-jomi
- Gramatinių galūnių ir priesagų rašymas. Japonų kalba, skirtingai nuo kinų, yra agliutinacinė, tad turi sudėtingą kaitymo galūnėmis ir priesagomis sistemą. Toms galūnėms parašyti būtinai reikėjo ženklų, kurie neturėtų prasmės, bet rodytų tik tarimą. Norint perteikti šį ypatumą, X a. šalia naudojamų kiniškų buvo sukurta ypatinga skiemeninių ženklų sistema – kana, turinti dvi grafines formas, hiraganą ir katakaną. Kanos sistema susideda iš 50 (iš tikro 46) skiemenų.
Kanos sukūrimas užbaigė sudėtingą kinų rašto japonizacijos procesą.
Rašto komplikuotumas
Japonų raštas, priskiriamas ideografiniam-skiemeniniam tipui, gali būti laikomas vienu komplikuočiausių pasaulio raštų, kadangi čia ne tik naudojamos trys atskiros sistemos (kandži, hiragana ir katakana), kurių vartojimo ribos nėra tiksliai apibrėžtos, bet ir pačios ideogramos turi komplikuotą dviejų tarimų (on-jomi ir kun-jomi) sistemą (ko nėra nei kinų, nei , nei rašto sistemose).
Reformos
Japonų raštas lengvai (dėl kalbos fonetinės sistemos paprastumo), ir jo transkribavimo sistema į lotyniškus rašmenis buvo kuriama dar XVI a. Šiuo metu naudojamos transkribavimo sistemos vadinamos bendrai rōmadži (lotyniški rašmenys), kurios užsienyje naudojamos užrašyti japonų vardams ir pavardėms, pavadinimams ir etnonimams.
Nors buvo projektų pakeisti komplikuotą japonų raštą paprastesniu lotynišku, arba bent jau rašyti viską viena kuria nors kana, jie nebuvo priimti. Kana įprastame tekste negali būti vartojama savarankiškai. Vien tik kana būna parašytos knygos mažiems vaikams.
Viena reforma, kuri buvo padaryta, siekiant supaprastinti japonų raštą, buvo atlikta 1946 m., kuri nustatė 1829 naudojamų hieroglifų skaičių. Kiti seniau naudoti hieroglifai nebėra mokomi, o žodžiai, kuriais jie seniau rašyti, rašomi katakana.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Japonų raštas, Kas yra Japonų raštas? Ką reiškia Japonų raštas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Japonu rastasTipas ideografinis silabografinisNaudojamas kalbose įvairios japonu kalba riukiu kalbosRasymo kryptis is virsaus į apacia is kaires į desine is desines į kaire iki 1945 Laikotarpis X a dabar ISO 15924UnicodeGenealogijaKilme Kinu rastas Japonu rastasDukterines sistemos nera Siuolaikines japonu kalbos rasto sistema yra sudetine joje tampriai tarpusavyje susipynusios trys atskiros sistemos is kinu kalbos perimtos hanzi japoniskai 漢字 kandzi ir vietoje sukurtos dvi skiemenines abeceles hiragana 平仮名 arba ひらがな ir katakana 片仮名 arba カタカナ Jos turi tam tikras specifines funkcijas ir kasdieniniame gyvenime vartojamos paraleliai Be ju dar egzistuoja lotyniska abecele paremta rasto sistema Straipsnyje yra japoniskas tekstas Be tinkamo srifto tikriausiai vietoj kandzi arba kanos matysite klaustukus kvadratelius ar kitokius zenklus Hiraganos zenklas skiemeniui muKatakanos zenklas skiemeniui mu Standartine transliteracija į lotynu rasmenis yra Rasymo budas ir kryptisSkirtingai nuo lotyniskos abeceles kurioje i raide uzima maziau vietos nei kitos raides visiems japonu rasto sistemos zenklams skiriama tiek pat vietos Galimos yra dvi is kaires į desine arba is virsaus į apacia eilutes tokiu atveju slenka is desines į kaire Pries Antrajį pasaulinį kara buvo paplites rasymas is desines į kaire Kinisku ideogramu atejimasIki pat kinu kulturos invazijos VI VII a vietines kilmes rasto japonai neturejo Nera tiksliai zinoma ir tai kada tiksliai kinu rasto tradicijos pasieke Japonija nes iki VI a santykiai su Kinija ir Koreja buvo gana sporadiski Gali buti kad pirmieji saltiniai atkeliavo jau III ar V a taciau aisku kad valstybiniu mastu kinu rastas pradetas naudoti VI a pabaigoje kuomet Yamato salyje Japonijoje vyko dideles valstybines reformos Kinu rasmenys yra pritaikyti isimtinai kinu kalbai ir tas faktas gerokai sunkino ju adaptacija skirtingu kalbu tautose Tai anksciau jau buvo patyre ir vietnamieciai ir korejieciai Taciau svarbu pazymeti kad kinu rastas ir visa kultura plito neatsiejamas nuo literaturines kinu kalbos wenyu todel to meto inteligentija visoje Rytu Azijoje privalejo moketi sia kalba Tai siek tiek panasu į lotynu kalbos įsigalejima viduramziu Europoje Kadangi pacioje japonu kalboje dar nebuvo daugybes mokslo ir filosofijos terminu kuriomis laisvai operavo Kinija si terminologija buvo pasiskolinta tiesiogiai pasisavinant tiek uzrasyma tiek kiniska tarima Taciau kadangi pilnai islaikyti tarima autentiska japonai negalejo jis pamazu buvo sujaponintas To pavyzdziai pateikiami 火山 kin huashan jap kazan ugnikalnis 哲学 kin zhexue jap tecugaku filosofija 儒教 kin rujia jap dziukjō konfucianizmas 仏教 kin fojia jap bukkjō budizmas 皇帝 kin huangdi jap kōtei imperatorius Tokiu budu į japonu kalba atejo daugybe skoliniu is kinu kalbos o sykiu ir tuos skolinius uzrasantys hieroglifai kurie buvo tariami pagal modifikuota kiniska tarima Tas modifikuotas kiniskas ideogramos tarimas japoniskai vadinamas on jomiRasto pritaikymas japonu kalbaiGalima sakyti kad ankstyvojoje rasto priemimo stadijoje daugiau keitesi pati japonu kalba o ne rastas Taciau ilgainiui vystantis vietinei kulturai ypac suklestejus literaturai radosi butinybe rasyti japonu kalba Cia buvo susidurta su dviem pagrindinemis problemomis Japoniskos kilmes zodziu kurie salyje vartoti nuo seno pvz veiksmazodziu kasdieninio vartojimo daiktavardziu budvardziu uzrasymas Skirtingai nei kinu kalboje kur zodziai yra vienskiemeniai japoniskos kilmes zodziai yra daugiaskiemeniai Pvz kiniskai kalnas yra tariamas shan o japoniskai jama kiniskai as tariamas wo o japoniskai vatasi arba vataksi Problema isspresta nutarus kad japoniskos kilmes zodziai bus rasomi tais paciais kiniskais hieroglifais bet tariami japonisku tarimu Tokiu budu hieroglifas 山 kuomet yra vienas ir reiskia kalna japoniskai tariamas jama taciau pavyzdziui kiniskos kilmes junginyje 火山 kazan reiskianciame ugnikalnį jis tariamas san zan Tai buvo priezastis del ko japonu kalboje vienas hieroglifas turi bent du tarimus kuriu vienas vadinamas on jomi sino japoniskas o kitas japoniskos kilmes kun jomi Gramatiniu galuniu ir priesagu rasymas Japonu kalba skirtingai nuo kinu yra agliutinacine tad turi sudetinga kaitymo galunemis ir priesagomis sistema Toms galunems parasyti butinai reikejo zenklu kurie neturetu prasmes bet rodytu tik tarima Norint perteikti sį ypatuma X a salia naudojamu kinisku buvo sukurta ypatinga skiemeniniu zenklu sistema kana turinti dvi grafines formas hiragana ir katakana Kanos sistema susideda is 50 is tikro 46 skiemenu Kanos sukurimas uzbaige sudetinga kinu rasto japonizacijos procesa Rasto komplikuotumasJaponu rastas priskiriamas ideografiniam skiemeniniam tipui gali buti laikomas vienu komplikuociausiu pasaulio rastu kadangi cia ne tik naudojamos trys atskiros sistemos kandzi hiragana ir katakana kuriu vartojimo ribos nera tiksliai apibreztos bet ir pacios ideogramos turi komplikuota dvieju tarimu on jomi ir kun jomi sistema ko nera nei kinu nei nei rasto sistemose ReformosJaponu rastas lengvai del kalbos fonetines sistemos paprastumo ir jo transkribavimo sistema į lotyniskus rasmenis buvo kuriama dar XVI a Siuo metu naudojamos transkribavimo sistemos vadinamos bendrai rōmadzi lotyniski rasmenys kurios uzsienyje naudojamos uzrasyti japonu vardams ir pavardems pavadinimams ir etnonimams Nors buvo projektu pakeisti komplikuota japonu rasta paprastesniu lotynisku arba bent jau rasyti viska viena kuria nors kana jie nebuvo priimti Kana įprastame tekste negali buti vartojama savarankiskai Vien tik kana buna parasytos knygos maziems vaikams Viena reforma kuri buvo padaryta siekiant supaprastinti japonu rasta buvo atlikta 1946 m kuri nustate 1829 naudojamu hieroglifu skaiciu Kiti seniau naudoti hieroglifai nebera mokomi o zodziai kuriais jie seniau rasyti rasomi katakana