Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tigro rinktinė ginkluotas Lietuvos partizanų junginys 1944 1952 m kovojęs su sovietų okupaciniu režimu LSSR Švenčionių a
Tigro rinktinė
Tigro rinktinė, ginkluotas Lietuvos partizanų junginys, 1944–1952 m. kovojęs su sovietų okupaciniu režimu LSSR Švenčionių apskrityje, gretimuose Baltarusijos SSR rajonuose ir kitose Rytų Lietuvos vietose.
Tigro rinktinės istorija
Rinktinės pavaldumo kaita
Lietuvos partizanų Tigro rinktinė buvo įsteigta 1944 m. spalio 22 d., o sunaikinta (kaip organizuotas kovos vienetas) 1952 m. birželio 18 d. Iki 1945 m. vasario mėn. ši rinktinė priklausė Lietuvos laisvės armijos (LLA) Vilniaus apygardai. 1945 m. vasario – birželio mėn. Šiaurės Rytų Lietuvoje veikiančių partizanų apygardos štabo funkcijas atliko pačios Tigro rinktinės štabas. 1945 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. Tigro rinktinė priklausė LLA Vytauto apygardai, nuo 1945 m. rugsėjo iki 1946 m. rugpjūčio – LLA Vilniaus apygardos 5 apylinkei (rajonui) – LLA Didžiosios kovos apygardai, nuo 1946 m. rugsėjo iki 1951 m. gruodžio mėn. – vėl LLA – Lietuvos partizanų (LP) – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Vytauto apygardai (1947 m. balandžio – 1952 m. birželio mėn. – kartu Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio – LP – LLKS Rytų Lietuvos (iki 1948 m. lapkričio – „Šiaurės Rytų Lietuvos“) sričiai; 1947 m. balandžio – rugsėjo mėn. šios srities vadovybės veiklą visiškai kontroliavo SSRS valstybės saugumo žinybos LSSR padalinys).
Rinktinės veikimo teritorija
1944-1950 m. Tigro rinktinė veikė Švenčionių apskrityje (išskyrus Pabradės valsčių), Zarasų apskrities Rimšės ir Dūkšto valsčiuose, visame Baltarusijos SSR Vidžių rajone ir tos pačios BSSR Breslaujos, Pastovių bei Svierių rajonų lingvistiškai lietuviškose dalyse (nuo 1944 m. spalio iki 1945 m. gegužės 23 d. – taip pat Utenos apskrityje (išskyrus jos pietinį pakraštį) ir Ukmergės apskrities Balninkų bei Želvos valsčiuose).
Rinktinės daliniai stovyklaudavo bei žiemodavo daugiausia šiuose miškuose: Labanoro, Adutiškio (abipus LSSR ir BSSR admin. ribos), Ažvinčių–Minčios, Belmonto (BSSR), Varapajevo (BSSR), Gelednės, Svierių (BSSR) ir Dūkšto.
1945–1949 m. Tigro rinktinė glaudžiai bendradarbiavo su minėtuose BSSR rajonuose veikusiais gudų ir lenkų partizanais; kita vertus, rinktinės veikimo teritorijos dalį, buvusią kitapus 1941 m. sausį nustatytos LSSR ir BSSR admin. ribos, tiek pačios Tigro rinktinės, tiek Vytauto apygardos, tiek Rytų Lietuvos srities vadai laikė neatskiriama Lietuvos Respublikos dalimi.
Nuo 1946 m. vasaros Tigro rinktinė veikė vien 1919–1939 m. Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte, o jos veikimo teritorija sutapo su vadinamosios vilniškių patarmės arealu. Rinktinės (įskaitant 1946 m. nuo jos atskilusią „Rytų grupę“) veikimo vakarinė riba nuo tada buvo Vilniaus–Daugpilio geležinkelis, šiaurinė – Dūkšto miškai ir Druveto ežeras, rytinė – Belmonto ir Varapajevos miškai, pietrytinė – Pastovių–Kamojų–Lentupio–Kliukščionių linija (išskyrus 1949–1950 m., kai dalis rinktinės kovotojų (Svierių kuopa) veikė ir kitapus šios linijos), o pietuose Tigro rinktinė nuo pat jos įsteigimo veikė iki šiaurinės Pabradės vls. ribos.
Rinktinės struktūra
Pagrindinis Tigro rinktinės kovos vienetas buvo kuopa. Nuo pat rinktinės įkūrimo ji skirstyta į kuopas (nuo 1944-1945 m. žiemos iki 1946 m. rudens – taip pat į 2–3 kuopas jungusius batalionus), kuopos – į būrius, būriai – į skyrius, skyriai – į grandis. Vieną rinktinės grandį sudarydavo 3 arba 4 partizanai, skyrių – 2 arba 3 grandys (nuo 6 iki 12 kovotojų), būrį – nuo 2 iki 4 skyrių, o kuopą – nuo 2 iki 4 būrių. Kuopų vadai buvo pavaldūs rinktinės vadui ir kartu rinktinės štabui, kurį sudarė štabo viršininkas, rinktinės vado pavaduotojas, rinktinės vado adjutantas, kelių rinktinės štabo skyrių (Operacinio, Ryšių, Spaudos ir švietimo, Žvalgybos, Ypatingojo (kontržvalgybos), Mobilizacinio ir kt.) viršininkai ir Tigro rinktinės Karo tribunolo pirmininkas (1999 m. liepos 15 d. Adutiškio girioje atsitiktinai aptiktas Tigro rinktinės štabo archyvas; 2000 m. sausį jis perduotas saugoti Lietuvos ypatingajam archyvui). Prie rinktinės vado būstinės nuolat veikė rinktinės štabo apsaugos dalinys.
1945 m. sausio – kovo mėn. Tigro rinktinei priklausė bent 14 kuopų:
- Kęstučio (Tverečiaus–Vidžių)
- Puščios (Adutiškio)
- Karijoto (Daugėliškio)
- Pavasario (Mielagėnų–Švenčionių)
- Kapitono (Ceikinių)
- Juodalksnio (Ignalinos)
- Klevo (Tauragnų)
- Beržo (Kirdeikių)
- Romelio (Labanoro)
- Leopardo (Joniškio–Molėtų)
- Alantos
- Dilgėlės (Skudutiškio)
- Kovo (Utenos)
- Aukštaičio (Kuktiškių)
Iki 1945 m. pradžios rinktinei taip pat priklausė Karklo (Kaltanėnų), Ąžuolo (Saldutiškio), Kadugio (Vidžių) ir kai kurios kitos vėliau sunykusios ar nuo rinktinės atsiskyrusios kuopos.
Ne Švenčionių apskrityje veikusios Alantos, Klevo, Aukštaičio, Kovo ir Dilgėlės kuopos nuo 1945 m. kovo vidurio Tigro rinktinei priklausė tik nominaliai, o gegužės viduryje Leopardo kuopai prisijungus prie Kovo kuopos bei to paties mėnesio 23 d. Kovo, Aukštaičio ir Dilgėlės kuopų pagrindu įsteigus atskirą Utenos apskrities partizanų rinktinę, Tigro rinktinėje jau ir oficialiai liko tik 6 kuopos (Romelio, Beržo, Karijoto, Pavasario, Sakalo (buv. Kęstučio) ir Puščios. 1945 m. pavasarį nuo Kęstučio kuopos atskilo Roko, o nuo Romelio kuopos – Kavarsko kuopa; birželio pradžioje nuo Tigro rinktinės atsiskyrė Beržo, rugsėjį – Varno (buv. Romelio) kuopa; tų pačių 1945 m. vasarą rinktinės štabo apsaugos dalinio pagrindu dar susikūrė Paberžio kuopa (veikė daugiausia į pietus nuo Švenčionių).
Nuo 1945 m. rugsėjo iki 1947 m. pab. Tigro rinktinei bent nominaliai priklausė 6 (1946 m. pavasarį ir vasarą – 8) kuopos, o rinktinei labai nesėkmingų 1947 metų pab. ankstesnėje jos veikimo teritorijoje liko 5 menkai susiję partizanų junginiai: vad. „Rytų grupė“, jai pavaldi „Puščios grupė“ ir Švyturio (Mielagėnų–Švenčionių), Gintauto (Tverečiaus–Vidžių) bei Paberžio kuopos.
Nuo 1946 m. birželio iki 1948 m. rugpjūčio rinktinė veikė suskilusi į LLA–LP Rytų grupę (iki 75 kovotojų) ir LLA–LP Tigro rinktinę. 1948 m. rugpjūtį vėl susivienijusi Tigro rinktinė nuo tų metų rugsėjo skirstyta į rinktinės štabo dalinį ir 7 kuopas, nuo 1949 m. rugsėjo – į štabo dalinį ir 8 rajonines kuopas, nuo 1949 m. gruodžio iki 1951 m. balandžio – į štabo dalinį ir 5–2 rajonines kuopas, o nuo 1951 m. balandžio iki Paberžio kuopos sunaikinimo 1952 m. vasarį – į 2 rajonines kuopas.
Tigro rinktinės Organizacinio sektoriaus (savotiško rinktinės Veikiančiojo sektoriaus rezervo) nariai užsiėmė lėšų, maisto produktų, drabužių, kanceliarijos reikmenų rinkimu bei tiekimu, veikė kaip rinktinės ryšininkai ir žvalgai. Valsčiuose šio sektoriaus nariams jau 1946 m. vadovavo valsčių komitetai. Ne vėliau, kaip 1946 m. kovą Tigro rinktinės Organizacinį sektorių imta skirstyti į rajonus, kurių iš pradžių buvo 8, nuo 1948 m. rugsėjo – 11, nuo 1949 m. rugsėjo – 8, o nuo 1949 m. gruodžio – jau tik 5. Nuo 1947 m. vasaros Tigro rinktinės Organizacinio sektoriaus rajonų viršininkams buvo pavaldūs to paties sektoriaus apylinkių viršininkai.
Rinktinės vadai
Tigro rinktinei vadovavo (pateikiamų pavardžių išvardijimo eilės tvarka):
- -Bitinėlis (suimtas 1945 m. sausio 13 d.)
- (laikinasis rinktinės vadas) Leonas Basys-Švyturys
- (laikinasis rinktinės vadas) Vincas Žaliaduonis-Rokas (nuo 1945 m. vasario mėn. vidurio iki kovo mėn. pradžios)
- Benediktas Kaletka-Kęstutis
- Jonas Kimštas-Dobilas (nuo 1945 m. gegužės mėn. pabaigos iki rugsėjo mėn.)
- -Karijotas (nuo 1945 m. rugsėjo iki 1946 m. spalio)
- (laikinasis rinktinės vadas) L. Basys-Švyturys (antrą kartą)
- V. Žaliaduonis-Dijakomas (antrą kartą)
- (laikinasis rinktinės vadas) -Seklys. Pastarąjį 1952 m. birželio 18 d. suėmė LSSR MGB (valstybės saugumo ministerijos) agentai smogikai; netrukus užverbuotas MGB agentu (pseudonimas „Gudas“), K. Bukauskas dar bent iki 1953 m. vasaros „vadovavo“ MGB legendizuotam „Tigro rinktinės štabui“.
Rinktinės kovotojų skaičius
Iki 1945 m. gegužės Tigro rinktinė buvo didžiausias Lietuvoje rinktinės vardo partizanų junginys. 1945 m. kovo pradžioje joje buvo per 700, tų pačių metų birželį – iki 350, 1946 m. rugsėjį – apie 220 (įskaitant LLA Rytų grupės narius), 1947 m. sausio – kovo mėn. – iki 120, tų pačių metų rugsėjį – apie 70, 1948 m. rugsėjį – apie 50, 1950 m. rudenį – apie 30, 1952 m. sausį – vos 15–20 ginkluotų partizanų. Du paskutinieji rinktinės kovotojai Zenonas Puzanas ir Vaclovas Vaitiekėnas žuvo 1953 m. balandžio 19 d. apie 15 val. miške prie Antanų km.
Žymesni rinktinės mūšiai
Pirmas didesnis rinktinės kovotojų susirėmimas su SSRS NKVD (vidaus reikalų liaudies komisariato) kariuomene įvyko 1944 m. lapkričio 18 d. prie Ginučių piliakalnio (Ignalinos valsčiuje); ant šio piliakalnio įsitvirtinusi leitenanto Jono Gimžausko-Beržo vadovaujama Beržo, arba Kirdeikių kuopa kovėsi gerą pusdienį, tačiau nuostolių nepatyrė; paakinti Beržo kuopos sėkmės, lapkričio 29 d. kapitono Jono Tumėno vadovaujami Alantos kuopos partizanai puolė Alantos miestelį, sudegino valsčiaus vykdomojo komiteto pastatą, nukovė apie 13 stribų ir sovietų aktyvistų.
1945 m. kovo 11–12 d. piečiau Kiauneliškio kaimo (už ~3 km į rytus nuo Labanoro) vyko Kiauneliškio mūšis – Romelio kuopos (iki 100 partizanų) kautynės su Romelio ir Vytenio būrių bunkerius apsupusia NKVD kariuomene. Šių didžiausių Tigro rinktinės kautynių metu žuvo 62 ar 63 partizanai (priešo karių – bent dukart tiek), įskaitant rinktinės štabo viršininką Kazį Zinkevičių-Kirvį. Be to, enkavėdistai tomis dienomis dar nužudė 10 civilių artimiausių vietovių gyventojų. Antano Krinicko-Romelio būrys 14 žuvusiųjų kaina iš apsupties išsiveržė jau kovo 11 d., o Apolinaro Juršio-Vytenio būrio partizanai veržtis net nebandė. Kai kovo 11 d. temstant prie mūšio vietos priartėjo Vinco Žaliaduonio-Roko ir Jono Kimšto-Dobilo vedamos kuopos (iki 200 partizanų, netrukus pasukusių atgal į savo stovyklavietes, – minėtų kuopų vadai pamanė, kad apsuptieji arba prasiveržė, arba jau yra žuvę), enkavėdistai nuo Vytenio bunkerio šiek tiek atsitraukė. Tačiau apsuptieji vis tiek nebandė veržtis. Ankstų kovo 12 d. rytą prasidėjo naujas, lemiamas bunkerio šturmas. Pasibaigus partizanų šaudmenims, enkavėdistai visus 45 Vytenio būrio narius (įskaitant Apolinarą Juršį) tiesiog palaidojo gyvus, užpylę žemėmis bunkerio duris bei šaudymo angas.
Iš kitų rinktinės kovų paminėtini Videniškių miestelio (į vakarus nuo Molėtų) puolimas (1944 m. lapkričio pradžioje), Reškutėnų kautynės (Reškutėnų k. ir ant užšalusio Kretuono ežero, 1945 m. balandžio pradžioje), Saldutiškio miestelio užėmimas (1945 m. birželio pradžioje), Davedynų kautynės (Rimšės valsčiuje, 1945 m. gruodį), Minčiagirės mūšis (Želmeniškės, arba vad. Prūsijos kaime (Salako valsčiuje), 1946 m. sausį), mūšis Dvarykščiaus viensėdyje (netoli Dietkauščiznos, 1946 m. spalį), mūšis Bujutiškės vienkiemyje (piečiau Ceikinių, 1952 m. kovą).
Šaltiniai
Archyviniai dokumentai
Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skyrius, fondas Nr. K-5, apyrašas Nr. 5.
Dokumentų publikacijos
Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Tigro rinktinė (1945–1950 m.), dokumentų rinkinys, Vilnius, 2003.
Knygos ir straipsniai
- Abarius L., Lietuvos partizanų Šiaurės–Rytų srities 3-oji Vytauto apygarda (1945–1952 m.) //Laisvės kovų archyvas, 16/1996.
- Baltakis J., Rastas Tigro partizanų rinktinės archyvas //Lietuvos aidas, 1999-08-24.
- Baltakis J., Čeponis K., Pasipriešinimas (1939–1953 metų [Ignalinos] rajono įvykių kronika) //Nauja vaga, 1993-06-12.
- Daumantas J., Partizanai, Vilnius, 1990.
- Gečiauskas G., Lietuvos partizanų Tigro rinktinė: pavaldumas, struktūra ir veikimo teritorija //Genocidas ir rezistencija, 1(19)/2006.
- Ikamas V., Ažvinčių ir Minčios girių partizanai //Savanoris, 1994-05-12.
- Ikamas V., Apie miško ir pamiškės vyrus //Voruta, 1994-06-09–15.
- Ikamas V., Partizanų kaimai //Europos lietuvis, 1994-06-11–17.
- Ikamas V., Labanoro girios vyrai: pokario rezistenciją Lietuvoje prisimenant //Europos lietuvis, 1994-12-03–09.
- Kasparas K., Lietuvos karas, Kaunas, 1999.
- Striužas V., Didžiosios Labanoro girios kautynės //Žvaigždė, 1995-08-19.
- Striužas V., Neturi būti užmiršta //Utenis, 1995-08-19.
- Striužas V., Daugel krito sūnų… //Nauja vaga, 1995-08-23.
- Striužas V., Iš Švenčionių krašto partizaninio pasipriešinimo istorijos //Tautininkų žinios, 1995-08-23.
- Striužas V., Juos turi minėti istorija //Rytas, 1996-08.
- Šiukščius A., Tesėjęs partizano priesaiką [apie partizaną Stasį Guigą] //Savanoris, 1994-06-09.
- Šiukščius A., Labanoro girios partizanai //Lietuvos aidas, 1995-01-12.
- Šiukščius A., Paskutinis partizanas [apie partizaną Stasį Guigą] //Laisvės kovų archyvas, 16/1996.
- Vilutis L., Likimo mozaika, Kaunas, 1992.
- Vilutis L., Ką pasakytų žuvusieji? [apie kpt. Vincą Gumauską] //Dobilas, 1992-05-20.
- Vilutis L., Kapitonas Vincas Gumauskas („Gailius“, „Salva“) //Sūduva, 1992-08-27.
- Vilutis L., Vadavietė Nr. 3 Jono Maknio sodyboje [apie Tigro rinktinės partizanus 1944–1945 m.] //Tremtinys, 1993, Nr. 21.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tigro rinktinė, Kas yra Tigro rinktinė? Ką reiškia Tigro rinktinė?
Tigro rinktine ginkluotas Lietuvos partizanu junginys 1944 1952 m kovojes su sovietu okupaciniu rezimu LSSR Svencioniu apskrityje gretimuose Baltarusijos SSR rajonuose ir kitose Rytu Lietuvos vietose Tigro rinktines istorijaRinktines pavaldumo kaita Lietuvos partizanu Tigro rinktine buvo įsteigta 1944 m spalio 22 d o sunaikinta kaip organizuotas kovos vienetas 1952 m birzelio 18 d Iki 1945 m vasario men si rinktine priklause Lietuvos laisves armijos LLA Vilniaus apygardai 1945 m vasario birzelio men Siaures Rytu Lietuvoje veikianciu partizanu apygardos stabo funkcijas atliko pacios Tigro rinktines stabas 1945 m rugpjucio rugsejo men Tigro rinktine priklause LLA Vytauto apygardai nuo 1945 m rugsejo iki 1946 m rugpjucio LLA Vilniaus apygardos 5 apylinkei rajonui LLA Didziosios kovos apygardai nuo 1946 m rugsejo iki 1951 m gruodzio men vel LLA Lietuvos partizanu LP Lietuvos laisves kovos sajudzio LLKS Vytauto apygardai 1947 m balandzio 1952 m birzelio men kartu Bendro demokratinio pasipriesinimo sajudzio LP LLKS Rytu Lietuvos iki 1948 m lapkricio Siaures Rytu Lietuvos sriciai 1947 m balandzio rugsejo men sios srities vadovybes veikla visiskai kontroliavo SSRS valstybes saugumo zinybos LSSR padalinys Rinktines veikimo teritorija 1944 1950 m Tigro rinktine veike Svencioniu apskrityje isskyrus Pabrades valsciu Zarasu apskrities Rimses ir Duksto valsciuose visame Baltarusijos SSR Vidziu rajone ir tos pacios BSSR Breslaujos Pastoviu bei Svieriu rajonu lingvistiskai lietuviskose dalyse nuo 1944 m spalio iki 1945 m geguzes 23 d taip pat Utenos apskrityje isskyrus jos pietinį pakrastį ir Ukmerges apskrities Balninku bei Zelvos valsciuose Rinktines daliniai stovyklaudavo bei ziemodavo daugiausia siuose miskuose Labanoro Adutiskio abipus LSSR ir BSSR admin ribos Azvinciu Mincios Belmonto BSSR Varapajevo BSSR Gelednes Svieriu BSSR ir Duksto 1945 1949 m Tigro rinktine glaudziai bendradarbiavo su minetuose BSSR rajonuose veikusiais gudu ir lenku partizanais kita vertus rinktines veikimo teritorijos dalį buvusia kitapus 1941 m sausį nustatytos LSSR ir BSSR admin ribos tiek pacios Tigro rinktines tiek Vytauto apygardos tiek Rytu Lietuvos srities vadai laike neatskiriama Lietuvos Respublikos dalimi Nuo 1946 m vasaros Tigro rinktine veike vien 1919 1939 m Lenkijos okupuotame Vilniaus kraste o jos veikimo teritorija sutapo su vadinamosios vilniskiu patarmes arealu Rinktines įskaitant 1946 m nuo jos atskilusia Rytu grupe veikimo vakarine riba nuo tada buvo Vilniaus Daugpilio gelezinkelis siaurine Duksto miskai ir Druveto ezeras rytine Belmonto ir Varapajevos miskai pietrytine Pastoviu Kamoju Lentupio Kliukscioniu linija isskyrus 1949 1950 m kai dalis rinktines kovotoju Svieriu kuopa veike ir kitapus sios linijos o pietuose Tigro rinktine nuo pat jos įsteigimo veike iki siaurines Pabrades vls ribos Rinktines struktura Pagrindinis Tigro rinktines kovos vienetas buvo kuopa Nuo pat rinktines įkurimo ji skirstyta į kuopas nuo 1944 1945 m ziemos iki 1946 m rudens taip pat į 2 3 kuopas jungusius batalionus kuopos į burius buriai į skyrius skyriai į grandis Viena rinktines grandį sudarydavo 3 arba 4 partizanai skyriu 2 arba 3 grandys nuo 6 iki 12 kovotoju burį nuo 2 iki 4 skyriu o kuopa nuo 2 iki 4 buriu Kuopu vadai buvo pavaldus rinktines vadui ir kartu rinktines stabui kurį sudare stabo virsininkas rinktines vado pavaduotojas rinktines vado adjutantas keliu rinktines stabo skyriu Operacinio Rysiu Spaudos ir svietimo Zvalgybos Ypatingojo kontrzvalgybos Mobilizacinio ir kt virsininkai ir Tigro rinktines Karo tribunolo pirmininkas 1999 m liepos 15 d Adutiskio girioje atsitiktinai aptiktas Tigro rinktines stabo archyvas 2000 m sausį jis perduotas saugoti Lietuvos ypatingajam archyvui Prie rinktines vado bustines nuolat veike rinktines stabo apsaugos dalinys 1945 m sausio kovo men Tigro rinktinei priklause bent 14 kuopu Kestucio Tvereciaus Vidziu Puscios Adutiskio Karijoto Daugeliskio Pavasario Mielagenu Svencioniu Kapitono Ceikiniu Juodalksnio Ignalinos Klevo Tauragnu Berzo Kirdeikiu Romelio Labanoro Leopardo Joniskio Moletu Alantos Dilgeles Skudutiskio Kovo Utenos Aukstaicio Kuktiskiu Iki 1945 m pradzios rinktinei taip pat priklause Karklo Kaltanenu Azuolo Saldutiskio Kadugio Vidziu ir kai kurios kitos veliau sunykusios ar nuo rinktines atsiskyrusios kuopos Ne Svencioniu apskrityje veikusios Alantos Klevo Aukstaicio Kovo ir Dilgeles kuopos nuo 1945 m kovo vidurio Tigro rinktinei priklause tik nominaliai o geguzes viduryje Leopardo kuopai prisijungus prie Kovo kuopos bei to paties menesio 23 d Kovo Aukstaicio ir Dilgeles kuopu pagrindu įsteigus atskira Utenos apskrities partizanu rinktine Tigro rinktineje jau ir oficialiai liko tik 6 kuopos Romelio Berzo Karijoto Pavasario Sakalo buv Kestucio ir Puscios 1945 m pavasarį nuo Kestucio kuopos atskilo Roko o nuo Romelio kuopos Kavarsko kuopa birzelio pradzioje nuo Tigro rinktines atsiskyre Berzo rugsejį Varno buv Romelio kuopa tu paciu 1945 m vasara rinktines stabo apsaugos dalinio pagrindu dar susikure Paberzio kuopa veike daugiausia į pietus nuo Svencioniu Nuo 1945 m rugsejo iki 1947 m pab Tigro rinktinei bent nominaliai priklause 6 1946 m pavasarį ir vasara 8 kuopos o rinktinei labai nesekmingu 1947 metu pab ankstesneje jos veikimo teritorijoje liko 5 menkai susije partizanu junginiai vad Rytu grupe jai pavaldi Puscios grupe ir Svyturio Mielagenu Svencioniu Gintauto Tvereciaus Vidziu bei Paberzio kuopos Nuo 1946 m birzelio iki 1948 m rugpjucio rinktine veike suskilusi į LLA LP Rytu grupe iki 75 kovotoju ir LLA LP Tigro rinktine 1948 m rugpjutį vel susivienijusi Tigro rinktine nuo tu metu rugsejo skirstyta į rinktines stabo dalinį ir 7 kuopas nuo 1949 m rugsejo į stabo dalinį ir 8 rajonines kuopas nuo 1949 m gruodzio iki 1951 m balandzio į stabo dalinį ir 5 2 rajonines kuopas o nuo 1951 m balandzio iki Paberzio kuopos sunaikinimo 1952 m vasarį į 2 rajonines kuopas Tigro rinktines Organizacinio sektoriaus savotisko rinktines Veikianciojo sektoriaus rezervo nariai uzsieme lesu maisto produktu drabuziu kanceliarijos reikmenu rinkimu bei tiekimu veike kaip rinktines rysininkai ir zvalgai Valsciuose sio sektoriaus nariams jau 1946 m vadovavo valsciu komitetai Ne veliau kaip 1946 m kova Tigro rinktines Organizacinį sektoriu imta skirstyti į rajonus kuriu is pradziu buvo 8 nuo 1948 m rugsejo 11 nuo 1949 m rugsejo 8 o nuo 1949 m gruodzio jau tik 5 Nuo 1947 m vasaros Tigro rinktines Organizacinio sektoriaus rajonu virsininkams buvo pavaldus to paties sektoriaus apylinkiu virsininkai Rinktines vadai Tigro rinktinei vadovavo pateikiamu pavardziu isvardijimo eiles tvarka Bitinelis suimtas 1945 m sausio 13 d laikinasis rinktines vadas Leonas Basys Svyturys laikinasis rinktines vadas Vincas Zaliaduonis Rokas nuo 1945 m vasario men vidurio iki kovo men pradzios Benediktas Kaletka Kestutis Jonas Kimstas Dobilas nuo 1945 m geguzes men pabaigos iki rugsejo men Karijotas nuo 1945 m rugsejo iki 1946 m spalio laikinasis rinktines vadas L Basys Svyturys antra karta V Zaliaduonis Dijakomas antra karta laikinasis rinktines vadas Seklys Pastarajį 1952 m birzelio 18 d sueme LSSR MGB valstybes saugumo ministerijos agentai smogikai netrukus uzverbuotas MGB agentu pseudonimas Gudas K Bukauskas dar bent iki 1953 m vasaros vadovavo MGB legendizuotam Tigro rinktines stabui Rinktines kovotoju skaicius Iki 1945 m geguzes Tigro rinktine buvo didziausias Lietuvoje rinktines vardo partizanu junginys 1945 m kovo pradzioje joje buvo per 700 tu paciu metu birzelį iki 350 1946 m rugsejį apie 220 įskaitant LLA Rytu grupes narius 1947 m sausio kovo men iki 120 tu paciu metu rugsejį apie 70 1948 m rugsejį apie 50 1950 m rudenį apie 30 1952 m sausį vos 15 20 ginkluotu partizanu Du paskutinieji rinktines kovotojai Zenonas Puzanas ir Vaclovas Vaitiekenas zuvo 1953 m balandzio 19 d apie 15 val miske prie Antanu km Zymesni rinktines musiai Paminklas Tigro rinktines partizanams Vincui Zaliaduoniui Rokui Mykolui Cicenui Mykolui Vaiskunui zuties vietoje miske prie Kaceniskes Pirmas didesnis rinktines kovotoju susiremimas su SSRS NKVD vidaus reikalu liaudies komisariato kariuomene įvyko 1944 m lapkricio 18 d prie Ginuciu piliakalnio Ignalinos valsciuje ant sio piliakalnio įsitvirtinusi leitenanto Jono Gimzausko Berzo vadovaujama Berzo arba Kirdeikiu kuopa kovesi gera pusdienį taciau nuostoliu nepatyre paakinti Berzo kuopos sekmes lapkricio 29 d kapitono Jono Tumeno vadovaujami Alantos kuopos partizanai puole Alantos miestelį sudegino valsciaus vykdomojo komiteto pastata nukove apie 13 stribu ir sovietu aktyvistu 1945 m kovo 11 12 d pieciau Kiauneliskio kaimo uz 3 km į rytus nuo Labanoro vyko Kiauneliskio musis Romelio kuopos iki 100 partizanu kautynes su Romelio ir Vytenio buriu bunkerius apsupusia NKVD kariuomene Siu didziausiu Tigro rinktines kautyniu metu zuvo 62 ar 63 partizanai prieso kariu bent dukart tiek įskaitant rinktines stabo virsininka Kazį Zinkeviciu Kirvį Be to enkavedistai tomis dienomis dar nuzude 10 civiliu artimiausiu vietoviu gyventoju Antano Krinicko Romelio burys 14 zuvusiuju kaina is apsupties issiverze jau kovo 11 d o Apolinaro Jursio Vytenio burio partizanai verztis net nebande Kai kovo 11 d temstant prie musio vietos priartejo Vinco Zaliaduonio Roko ir Jono Kimsto Dobilo vedamos kuopos iki 200 partizanu netrukus pasukusiu atgal į savo stovyklavietes minetu kuopu vadai pamane kad apsuptieji arba prasiverze arba jau yra zuve enkavedistai nuo Vytenio bunkerio siek tiek atsitrauke Taciau apsuptieji vis tiek nebande verztis Ankstu kovo 12 d ryta prasidejo naujas lemiamas bunkerio sturmas Pasibaigus partizanu saudmenims enkavedistai visus 45 Vytenio burio narius įskaitant Apolinara Jursį tiesiog palaidojo gyvus uzpyle zememis bunkerio duris bei saudymo angas Is kitu rinktines kovu paminetini Videniskiu miestelio į vakarus nuo Moletu puolimas 1944 m lapkricio pradzioje Reskutenu kautynes Reskutenu k ir ant uzsalusio Kretuono ezero 1945 m balandzio pradzioje Saldutiskio miestelio uzemimas 1945 m birzelio pradzioje Davedynu kautynes Rimses valsciuje 1945 m gruodį Minciagires musis Zelmeniskes arba vad Prusijos kaime Salako valsciuje 1946 m sausį musis Dvaryksciaus viensedyje netoli Dietkausciznos 1946 m spalį musis Bujutiskes vienkiemyje pieciau Ceikiniu 1952 m kova SaltiniaiArchyviniai dokumentai Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentu skyrius fondas Nr K 5 apyrasas Nr 5 Dokumentu publikacijos Lietuvos partizanu Vytauto apygardos Tigro rinktine 1945 1950 m dokumentu rinkinys Vilnius 2003 Knygos ir straipsniai Abarius L Lietuvos partizanu Siaures Rytu srities 3 oji Vytauto apygarda 1945 1952 m Laisves kovu archyvas 16 1996 Baltakis J Rastas Tigro partizanu rinktines archyvas Lietuvos aidas 1999 08 24 Baltakis J Ceponis K Pasipriesinimas 1939 1953 metu Ignalinos rajono įvykiu kronika Nauja vaga 1993 06 12 Daumantas J Partizanai Vilnius 1990 Geciauskas G Lietuvos partizanu Tigro rinktine pavaldumas struktura ir veikimo teritorija Genocidas ir rezistencija 1 19 2006 Ikamas V Azvinciu ir Mincios giriu partizanai Savanoris 1994 05 12 Ikamas V Apie misko ir pamiskes vyrus Voruta 1994 06 09 15 Ikamas V Partizanu kaimai Europos lietuvis 1994 06 11 17 Ikamas V Labanoro girios vyrai pokario rezistencija Lietuvoje prisimenant Europos lietuvis 1994 12 03 09 Kasparas K Lietuvos karas Kaunas 1999 Striuzas V Didziosios Labanoro girios kautynes Zvaigzde 1995 08 19 Striuzas V Neturi buti uzmirsta Utenis 1995 08 19 Striuzas V Daugel krito sunu Nauja vaga 1995 08 23 Striuzas V Is Svencioniu krasto partizaninio pasipriesinimo istorijos Tautininku zinios 1995 08 23 Striuzas V Juos turi mineti istorija Rytas 1996 08 Siukscius A Tesejes partizano priesaika apie partizana Stasį Guiga Savanoris 1994 06 09 Siukscius A Labanoro girios partizanai Lietuvos aidas 1995 01 12 Siukscius A Paskutinis partizanas apie partizana Stasį Guiga Laisves kovu archyvas 16 1996 Vilutis L Likimo mozaika Kaunas 1992 Vilutis L Ka pasakytu zuvusieji apie kpt Vinca Gumauska Dobilas 1992 05 20 Vilutis L Kapitonas Vincas Gumauskas Gailius Salva Suduva 1992 08 27 Vilutis L Vadaviete Nr 3 Jono Maknio sodyboje apie Tigro rinktines partizanus 1944 1945 m Tremtinys 1993 Nr 21