Tomas Kutiūras pranc Thomas Couture 1815 1879 m XIX a Prancūzijos tapytojas akademistas Garsiausiu jo kūriniu įvardijama
Thomas Couture

Tomas Kutiūras (pranc. Thomas Couture, 1815–1879 m.) – XIX a. Prancūzijos tapytojas-akademistas. Garsiausiu jo kūriniu įvardijamas paveikslas „Romos dekadansas“. M. K. Čiurlionio muziejuje Kaune eksponuojamas jo paveikslas „Merginos portretas“.
Biografija
Tomas Kutiūras gimė 1815 m. vasario 21 d. Pikardijoje. Kai jam buvo 11 metų, šeima persikėlė į Paryžių. T. Kutiūras mokėsi pas Žaną Antuaną Gro ir Polį Delarošą, nuo 1840 m. nuolat eksponavo Paryžiaus salone. 1847 m. salone pademonstruotas paveikslas „Romos dekadansas“, ties kuriuo dailininkas dirbo trejus metus, sukėlė sensaciją ir iškėlė T. Kutiūrą į žymiausių Prancūzijos dailininkų gretas. Paveiksle vaizduojamas senovės romėnų dekadansas buvo interpretuotas kaip Prancūzijos valdančiosios klasės dekadansas po daugelio visuomenės skandalų. T. Kutiūras daugiausiai tapė portretus ir istorinio žanro paveikslus. Jis gavo daug užsakymų dekoruoti pastatus, tarp jų − Šv. Eustachijaus bažnyčią Paryžiuje. Dailininkas savo kūryboje vienijo romantinį ir klasicistinį stilius − toks stilius vėliau pavadintas akademizmu. Jo mokiniais buvo Eduaras Manė, Pjeras Piuvi de Šavanas, Anri Fanten-Laturas. Tomas Kutiūras mirė 1879 m. kovo 30 d. Viljė le Bel miestelyje netoli Paryžiaus. Palaidotas Per Lašezo kapinėse Paryžiuje.
Darbų galerija
- wikiart.org, T. Kutiūro kūriniai chronologine tvarka
- „Romos dekadansas“ (1847, Orsė muziejus)
- „Jaunoji mauduolė“ (1849, Ermitažas)
- „Vidudienio svajos“ (1859, Volterso dailės galerija, Baltimorė)
- „Damoklas“ (1866)
Šaltiniai
- limis,lt Archyvuota kopija 2020-09-29 iš Wayback Machine projekto.
- Encyclopaedia Britannica
- Allison Lee Palmer. Historical Dictionary of Romantic Art and Architecture. Scarecrow Press, 2011, p. 69
- Orsė muziejus Archyvuota kopija 2016-09-20 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Thomas Couture, Kas yra Thomas Couture? Ką reiškia Thomas Couture?
Tomas Kutiuras pranc Thomas Couture 1815 1879 m XIX a Prancuzijos tapytojas akademistas Garsiausiu jo kuriniu įvardijamas paveikslas Romos dekadansas M K Ciurlionio muziejuje Kaune eksponuojamas jo paveikslas Merginos portretas T Kutiuro autoportretasBiografijaTomas Kutiuras gime 1815 m vasario 21 d Pikardijoje Kai jam buvo 11 metu seima persikele į Paryziu T Kutiuras mokesi pas Zana Antuana Gro ir Polį Delarosa nuo 1840 m nuolat eksponavo Paryziaus salone 1847 m salone pademonstruotas paveikslas Romos dekadansas ties kuriuo dailininkas dirbo trejus metus sukele sensacija ir iskele T Kutiura į zymiausiu Prancuzijos dailininku gretas Paveiksle vaizduojamas senoves romenu dekadansas buvo interpretuotas kaip Prancuzijos valdanciosios klases dekadansas po daugelio visuomenes skandalu T Kutiuras daugiausiai tape portretus ir istorinio zanro paveikslus Jis gavo daug uzsakymu dekoruoti pastatus tarp ju Sv Eustachijaus baznycia Paryziuje Dailininkas savo kuryboje vienijo romantinį ir klasicistinį stilius toks stilius veliau pavadintas akademizmu Jo mokiniais buvo Eduaras Mane Pjeras Piuvi de Savanas Anri Fanten Laturas Tomas Kutiuras mire 1879 m kovo 30 d Vilje le Bel miestelyje netoli Paryziaus Palaidotas Per Lasezo kapinese Paryziuje Darbu galerijawikiart org T Kutiuro kuriniai chronologine tvarka Romos dekadansas 1847 Orse muziejus Jaunoji mauduole 1849 Ermitazas Vidudienio svajos 1859 Volterso dailes galerija Baltimore Damoklas 1866 SaltiniaiVikiteka Thomas Couture vaizdine ir garsine medziagalimis lt Archyvuota kopija 2020 09 29 is Wayback Machine projekto Encyclopaedia Britannica Allison Lee Palmer Historical Dictionary of Romantic Art and Architecture Scarecrow Press 2011 p 69 Orse muziejus Archyvuota kopija 2016 09 20 is Wayback Machine projekto