Molotovo–Ribentropo paktas (rus. Пакт Молотова-Риббентропа, vok. Molotow-Ribbentrop-Pakt), oficialus pavadinimas – Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo sutartis, – 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje pasirašytas nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos paktas – nepuolimo sutartis bei slapti Vidurio ir Rytų Europos padalijimo protokolai. Paktą pasirašė šalių užsienio reikalų ministrai – Joachimas fon Ribentropas ir Viačeslavas Molotovas. Neoficialiai sutartis dar vadinama Hitlerio–Stalino paktu arba nacių–sovietų paktu. SSRS ir Vokietijos parlamentai ratifikavo paktą 1939 m. rugpjūčio 31 d. Pagal šios sutarties slaptuosius protokolus į SSRS įtakos sferą pateko Suomija, Estija, Latvija, rytų Lenkija ir dalis Rumunijos (Besarabija). Vokietijos įtakon pateko Lietuva ir vakarų Lenkija.
| Nepuolimo sutartis tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos | |
| Stalinas ir Ribentropas spaudžia vienas kitam ranką po pakto pasirašymo Kremliuje | |
| Data | 1939 m. rugpjūčio 23 d. |
|---|---|
| Vieta | Maskva, Sovietų Sąjunga |
| Signatarai | Joachim von Ribbentrop Viačeslav Molotov |
| Šalys | Vokietija Sovietų Sąjunga |
| Kalbos | Vokiečių, rusų |
| Sutarties tekstas | |
| Molotovo–Ribentropo paktas | |
1989 m. gruodžio 24 d. antrasis SSRS liaudies deputatų suvažiavimas pripažino Molotovo–Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus teisiškai negaliojančiais nuo jų pasirašymo dienos. Už šį nutarimą pasisakė, balsavo už 1 435 deputatų, 251 deputatai balsavo prieš, 200 deputatų susilaikė.
Slapti protokolai
Dažnai klaidingai manoma, kad pagal Molotovo-Ribentropo paktą Lietuva turėjo atitekti Sovietų Sąjungai. Iš pradžių SSRS ir Vokietija Lietuvą susitarė priskirti Vokietijos interesų zonai, ir tik 1939 m. rugsėjo 28 d. (jau prasidėjus Antram pasauliniam karui) Vokietija ir SSRS pasirašė sienos ir draugystės sutartį, pagal kurią Lietuva atiduota Sovietų Sąjungos įtakos sferai.
SSRS ir Vokietijos susitarimai nulėmė 1940 m. prasidėjusią Lietuvos okupaciją, represijas, krašto sovietizaciją, juodojo birželio tragediją.
Paktas buvo sulaužytas 1941 m. birželio 22 d., kai Vokietija pradėjo operaciją „Barbarosa“ ir įsiveržė į Sovietų Sąjungą.
Minėjimai
Pirmą kartą viešai Molotovo-Ribentropo pakto metinės paminėtos 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingu prie paminklo Adomui Mickevičiui, nepaisant tuometinės sovietinės administracijos draudimo. Jį tuomet surengė Lietuvos laisvės lyga. 1988 m. šia proga surengtas Sąjūdžio mitingas Vingio parke, į kurį susirinko apie 250000 žmonių. 1989 m., minėdami pakto pasirašymo metines, apie 2 milijonai Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojų, sudarę gyvą grandinę, susikibo rankomis, taip demonstruodami tarpusavio solidarumą. Ši grandinė pavadinta Baltijos keliu. 1990 m. Lietuvos Sąjūdis surengė demonstraciją prie Lietuvos ir Lenkijos sienos, kurią tuomet dar kontroliavo sovietų pareigūnai, nors Lietuva jau buvo paskelbusi nepriklausomybės atkūrimą.
Rugpjūčio 23 d. Lietuvoje minima kaip Juodojo kaspino diena.
Pastabos
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Molotovo–Ribentropo paktas, Kas yra Molotovo–Ribentropo paktas? Ką reiškia Molotovo–Ribentropo paktas?