Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Liaudies muzika arba liaudies muzikinis folkloras liaudies meno šaka liaudies kuriami ir atliekami vokaliniai instrument
Liaudies muzika
Liaudies muzika arba liaudies muzikinis folkloras – liaudies meno šaka: liaudies kuriami ir atliekami vokaliniai, instrumentiniai ir vokaliniai instrumentiniai kūriniai. Dažnai būna susijusi su liaudies choreografija, kai kada su teatru ar kitomis liaudies meno šakomis. Liaudies muzika yra sudėtinė kiekvienos tautos folkloro dalis. Tai menas, perduodamas iš kartos į kartą.
Istorija
Liaudies muzika susiklostė ikiistoriniais laikais. Egzistuoja neužrašyta; dėl iš kartos į kartą perteikiamos tradicijos atsiranda įvairių variantų, vyksta kiekybinė ir kokybinė atranka. Liaudies muziką populiarino liaudies muzikantai – , , , , gusanai, , , . Liaudies muzika daugiausia kurta valstiečių; miesto muzikos folkloras yra vėlesnės kilmės. Liaudies muzika visada turi sąsajų su darbu, apeigomis arba kitomis žmogaus veiklos sritimis. Liaudies muzikos tematika, žanrai, meninės raiškos priemonės labai įvairūs, nes skirtingos jos funkcijos ir ją kūrusių tautų gyvenimo geografinės, politinės, ekonominės sąlygos bei papročiai.
Tipologija
Liaudies muzikoje susiklostė saviti dermių ir muzikinės tipai, , , , harmonijos, muzikinės formos ypatybės; sukurta daug muzikos instrumentų.
Pagal faktūrą liaudies muzika būna monofoninė (monodinė, unisoninė, antifoninė), burdoninė, heterofoninė, homofoninė harmoninė ir polifoninė. Kiekvienos etninės grupės liaudies muzikai, vadinamajam muzikos dialektui, būdinga savitos meninės raiškos priemonės; artimų muzikos dialektų visuma sudaro etninę (šalies, tautos) muzikos kultūrą. Pagal svarbiausių liaudies muzikos raiškos priemonių bendrumą liaudies muzika jungiama į dideles etnines muzikines bendrijas.
Visas muzikinis folkloras paprastai skirstomas į , instrumentinį ir šokius.
Liaudies muzika ar jos elementai plačiai vartojama kompozitorių profesionalų kūryboje, ją fiksuoja ir tyrinėja etnomuzikologija ir muzikinė folkloristika.
Tautinės ypatybės
Australijos ir Okeanijos aborigenai išlaikė pirmykštei liaudies muzikai būdingą sinkretizmą ir archajiškumą. Jų muzikoje vyrauja vienbalsės dainos; melodijos siauro diapazono, rečitatyvinės, skanduojamojo pobūdžio. Vartojami nesudėtingi pučiamieji (Pano ir nosinės fleitos), mušamieji, kai kada ir styginiai instrumentai. Melodika ir ritmika siejasi su darbo proceso vaizdavimu ir gamtos garsų mėgdžiojimu.
Šiaurės, Rytų ir Vidurio Azijos tautų (paleoazijiečių ir samojedų, tiurkų, tungusų ir mandžiūrų grupių tautų) liaudies muzikoje gausu pirmykštės muzikos reliktų – savitos apeigų dainos, šamanų užkeikimai. Dainavimo būdai panašūs į vaitojimą, spygavimą. Liaudies muzikos instrumentai (vyrauja idiofonai, membranofonai, aerofonai) vartojami dažniausiai per apeigas, jiems teikiama magiška galia. Senąsias kinų, japonų, korėjiečių, vietnamiečių, mongolų muzikines kultūras sieja gausiai ornamentuota (dažnai improvizacinė) melodika, anhemitonika ir vokalinės muzikos monofoniškumas. Paplitusi instrumentinė (rūmų ceremonialo, teatro spektaklių, buitinė) muzika.
Arabų ir indų liaudies muzika daugiausia vienbalsė, improvizacinio pobūdžio; pagal kanonizuotas taisykles plėtojami gausūs dermių, intonacijų ir ritmo dariniai sudaro sąlygas reikštis atlikėjų fantazijai, vis kitaip atlikti tą patį muzikos kūrinį. Būdinga atlikimo trukmės, tembrų, garso išgavimo būdų įvairovė, platus dainininkų balso diapazonas (iki 3 oktavų).
Afrikos tautų liaudies muzika sinkretinė, susijusi su apeigomis. Ritmika grindžiama skirtingais ritminiais dariniais, su improvizacijos elementais. Vokalinė muzika daugiausia vienbalsė; intonavimas artimas šnekamajai kalbai (daugelio Afrikos tautų šneka apima 3, 5 ar net 7 tonų diapazoną); dainavimui būdinga tembro įvairovė, falcetas, glissando, šūksniai. Gausu instrumentų, ypač mušamųjų.
Pietų ir Šiaurės Amerikos tautų liaudies muzika skiriasi sandara ir atlikimo būdu. Indėnų liaudies muzika sinkretinė, daugiausia apeiginė, grindžiama anhemitonika; kai kurių etninių grupių (araukanai, inkai, majai) muzika vienbalsė vokalinė, tik actekų daugiabalsė, visada atliekama su muzikos instrumentų pritarimu. Indėnų muzikai susiliejus su Europos (ispanai, portugalai, anglai, prancūzai) ir Afrikos juodaodžių tautų muzika, susiklostė įvairūs kreolų ir Amerikos juodaodžių muzikos žanrai, formos, stiliai.
Europos tautų liaudies muzikai būdingas diatoninis pagrindas, sandaros ir atlikimo tradicijų pastovumas, harmoninis mąstymas, repriziškumas; gausu įvairių faktūros vokalinės ir instrumentinės muzikos rūšių, paplitęs dainos žanras.
Kiti straipsniai
Literatūra
- Romualdas Apanavičius. Etninė muzika: Teorijos klausimai, Kaunas, 2001 m.
- B. Netti. Music in Primitive Culture. Cambridge–Massachusetts, 1956
- C. Sachs. Die Musik der Alten Welt in Ost und West. Berlin, 1968
- A. Czekanovska. Etnografia muzyczna. Warszawa, 1971
- A. Lomax. Folk Song Style and Culture. Washington, 1971
Šaltiniai
- Arvydas Karaška. Liaudies muzika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 75 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Liaudies muzika, Kas yra Liaudies muzika? Ką reiškia Liaudies muzika?
Liaudies muzika arba liaudies muzikinis folkloras liaudies meno saka liaudies kuriami ir atliekami vokaliniai instrumentiniai ir vokaliniai instrumentiniai kuriniai Daznai buna susijusi su liaudies choreografija kai kada su teatru ar kitomis liaudies meno sakomis Liaudies muzika yra sudetine kiekvienos tautos folkloro dalis Tai menas perduodamas is kartos į karta IstorijaLiaudies muzika susikloste ikiistoriniais laikais Egzistuoja neuzrasyta del is kartos į karta perteikiamos tradicijos atsiranda įvairiu variantu vyksta kiekybine ir kokybine atranka Liaudies muzika populiarino liaudies muzikantai gusanai Liaudies muzika daugiausia kurta valstieciu miesto muzikos folkloras yra velesnes kilmes Liaudies muzika visada turi sasaju su darbu apeigomis arba kitomis zmogaus veiklos sritimis Liaudies muzikos tematika zanrai menines raiskos priemones labai įvairus nes skirtingos jos funkcijos ir ja kurusiu tautu gyvenimo geografines politines ekonomines salygos bei paprociai TipologijaLiaudies muzikoje susikloste saviti dermiu ir muzikines tipai harmonijos muzikines formos ypatybes sukurta daug muzikos instrumentu Pagal faktura liaudies muzika buna monofonine monodine unisonine antifonine burdonine heterofonine homofonine harmonine ir polifonine Kiekvienos etnines grupes liaudies muzikai vadinamajam muzikos dialektui budinga savitos menines raiskos priemones artimu muzikos dialektu visuma sudaro etnine salies tautos muzikos kultura Pagal svarbiausiu liaudies muzikos raiskos priemoniu bendruma liaudies muzika jungiama į dideles etnines muzikines bendrijas Visas muzikinis folkloras paprastai skirstomas į instrumentinį ir sokius Liaudies muzika ar jos elementai placiai vartojama kompozitoriu profesionalu kuryboje ja fiksuoja ir tyrineja etnomuzikologija ir muzikine folkloristika Tautines ypatybesAustralijos ir Okeanijos aborigenai islaike pirmykstei liaudies muzikai budinga sinkretizma ir archajiskuma Ju muzikoje vyrauja vienbalses dainos melodijos siauro diapazono recitatyvines skanduojamojo pobudzio Vartojami nesudetingi puciamieji Pano ir nosines fleitos musamieji kai kada ir styginiai instrumentai Melodika ir ritmika siejasi su darbo proceso vaizdavimu ir gamtos garsu megdziojimu Siaures Rytu ir Vidurio Azijos tautu paleoazijieciu ir samojedu tiurku tungusu ir mandziuru grupiu tautu liaudies muzikoje gausu pirmykstes muzikos reliktu savitos apeigu dainos samanu uzkeikimai Dainavimo budai panasus į vaitojima spygavima Liaudies muzikos instrumentai vyrauja idiofonai membranofonai aerofonai vartojami dazniausiai per apeigas jiems teikiama magiska galia Senasias kinu japonu korejieciu vietnamieciu mongolu muzikines kulturas sieja gausiai ornamentuota daznai improvizacine melodika anhemitonika ir vokalines muzikos monofoniskumas Paplitusi instrumentine rumu ceremonialo teatro spektakliu buitine muzika Arabu ir indu liaudies muzika daugiausia vienbalse improvizacinio pobudzio pagal kanonizuotas taisykles pletojami gausus dermiu intonaciju ir ritmo dariniai sudaro salygas reikstis atlikeju fantazijai vis kitaip atlikti ta patį muzikos kurinį Budinga atlikimo trukmes tembru garso isgavimo budu įvairove platus dainininku balso diapazonas iki 3 oktavu Afrikos tautu liaudies muzika sinkretine susijusi su apeigomis Ritmika grindziama skirtingais ritminiais dariniais su improvizacijos elementais Vokaline muzika daugiausia vienbalse intonavimas artimas snekamajai kalbai daugelio Afrikos tautu sneka apima 3 5 ar net 7 tonu diapazona dainavimui budinga tembro įvairove falcetas glissando suksniai Gausu instrumentu ypac musamuju Pietu ir Siaures Amerikos tautu liaudies muzika skiriasi sandara ir atlikimo budu Indenu liaudies muzika sinkretine daugiausia apeigine grindziama anhemitonika kai kuriu etniniu grupiu araukanai inkai majai muzika vienbalse vokaline tik acteku daugiabalse visada atliekama su muzikos instrumentu pritarimu Indenu muzikai susiliejus su Europos ispanai portugalai anglai prancuzai ir Afrikos juodaodziu tautu muzika susikloste įvairus kreolu ir Amerikos juodaodziu muzikos zanrai formos stiliai Europos tautu liaudies muzikai budingas diatoninis pagrindas sandaros ir atlikimo tradiciju pastovumas harmoninis mastymas repriziskumas gausu įvairiu fakturos vokalines ir instrumentines muzikos rusiu paplites dainos zanras Kiti straipsniaiLietuviu liaudies muzikaLiteraturaRomualdas Apanavicius Etnine muzika Teorijos klausimai Kaunas 2001 m B Netti Music in Primitive Culture Cambridge Massachusetts 1956 C Sachs Die Musik der Alten Welt in Ost und West Berlin 1968 A Czekanovska Etnografia muzyczna Warszawa 1971 A Lomax Folk Song Style and Culture Washington 1971SaltiniaiArvydas Karaska Liaudies muzika Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 75 psl