Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Jonizacija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Jonizacija – , kurio metu atomas arba molekulė paverčiama jonu, keičiant santykį tarp protonų ir elektronų skaičių.
Procesas
Katijonas, arba jonas su teigiamu krūviu, gaunamas, kai atomo ar molekulės elektronas įgyja pakankamai energijos iš išorinio šaltinio, kad galėtų ištrūkti iš branduolio krūvio veikimo zonos. Šis procesas vadinamas teigiama jonizacija, o reikalingas energijos kiekis – jonizacijos energija.
Anijonas, arba neigiamas jonas, gaunamas, kai laisvasis elektronas susiduria su atomu ar molekule ir sulaikomas atomo elektrostatiniame lauke, tuo pačiu išsiskiriant energijai. Tai vadinama neigiama jonizacija.
Jonizacijos energija
Jonizacijos energija (kJ/mol) yra energijos kiekis, reikalingas norint iš atomo ar molekulės atimti elektroną. Labiausiai vartojama kaip atomo ar molekulės „nenoro“ atiduoti elektroną arba ryšio stiprumo tarp branduolio ir elektrono matas, ir priklauso nuo branduolio krūvio, atstumo nuo branduolio, taip pat kitų elektronų krūvių įtakos.
Cheminių elementų jonizacijos energija mažėja periodinės lentelės grupėje (stulpelyje) iš viršaus į apačią ir didėja periode (eilėje) iš kairės į dešinę.
Jonizacija klasikinėje fizikoje
Jonizacija paprastai skirstoma į nuoseklią ir nenuoseklią. Nuosekliosios jonizacijos atveju atomo ar molekulės krūvis gali pakisti tik vienu vienetu (pvz., +2 krūvio jonas gali būti sukurtas tik iš +1 arba +3 jono), ir reiškinio parametrai gali būti apibrėžiami bei apskaičiuojami, taikant klasikinę fiziką ir . Remiantis šiuo principu, jonizacijos energija negali būti mažesnė nei energija, reikalinga peržengti įtampos barjerą.
Jonizacija kvantinėje fizikoje
Nenuoseklioji jonizacija prieštarauja klasikinės fizikos principams ir nagrinėjama kvantinėje fizikoje. Nenuoseklios jonizacijos atveju neutralaus krūvio molekulė gali iš karto virsti +2 jonu – taip atsitinka, kai veikiant kintančiam elektriniam laukui, iš molekulės ar atomo ištrūkęs elektronas įgauna papildomos energijos, ir grąžinamas į molekulę turėdamas pakankamai energijos išmušti ir antrą elektroną (smūginė jonizacija).
Jonizacijos svarba
Jonizacija svarbi dujų ir skysčių elektriniam laidumui, spinduliavimo energijos perdavime kūnams; taikoma chemijoje, fizikoje, elektronikoje.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jonizacija, Kas yra Jonizacija? Ką reiškia Jonizacija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Jonizacija kurio metu atomas arba molekule paverciama jonu keiciant santykį tarp protonu ir elektronu skaiciu ProcesasKatijonas arba jonas su teigiamu kruviu gaunamas kai atomo ar molekules elektronas įgyja pakankamai energijos is isorinio saltinio kad galetu istrukti is branduolio kruvio veikimo zonos Sis procesas vadinamas teigiama jonizacija o reikalingas energijos kiekis jonizacijos energija Anijonas arba neigiamas jonas gaunamas kai laisvasis elektronas susiduria su atomu ar molekule ir sulaikomas atomo elektrostatiniame lauke tuo paciu issiskiriant energijai Tai vadinama neigiama jonizacija Jonizacijos energijaJonizacijos energija kJ mol yra energijos kiekis reikalingas norint is atomo ar molekules atimti elektrona Labiausiai vartojama kaip atomo ar molekules nenoro atiduoti elektrona arba rysio stiprumo tarp branduolio ir elektrono matas ir priklauso nuo branduolio kruvio atstumo nuo branduolio taip pat kitu elektronu kruviu įtakos Cheminiu elementu jonizacijos energija mazeja periodines lenteles grupeje stulpelyje is virsaus į apacia ir dideja periode eileje is kaires į desine Jonizacija klasikineje fizikojeJonizacija paprastai skirstoma į nuoseklia ir nenuoseklia Nuosekliosios jonizacijos atveju atomo ar molekules kruvis gali pakisti tik vienu vienetu pvz 2 kruvio jonas gali buti sukurtas tik is 1 arba 3 jono ir reiskinio parametrai gali buti apibreziami bei apskaiciuojami taikant klasikine fizika ir Remiantis siuo principu jonizacijos energija negali buti mazesne nei energija reikalinga perzengti įtampos barjera Jonizacija kvantineje fizikojeNenuoseklioji jonizacija priestarauja klasikines fizikos principams ir nagrinejama kvantineje fizikoje Nenuoseklios jonizacijos atveju neutralaus kruvio molekule gali is karto virsti 2 jonu taip atsitinka kai veikiant kintanciam elektriniam laukui is molekules ar atomo istrukes elektronas įgauna papildomos energijos ir grazinamas į molekule turedamas pakankamai energijos ismusti ir antra elektrona smugine jonizacija Jonizacijos svarbaJonizacija svarbi duju ir skysciu elektriniam laidumui spinduliavimo energijos perdavime kunams taikoma chemijoje fizikoje elektronikoje