Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Talis iš Mileto
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Talis Miletietis gr. Θαλῆς ὁ Μιλήσιος Thales ho Milesios | |
|---|---|
| Talis iš Mileto | |
| Gimė | 624 m. pr. m. e. Milete |
| Mirė | 546 m. pr. m. e. |
| Veikla | graikų filosofas, ikisokratikas, antikinės ir kartu Europos filosofijos ir mokslo pradininkas. |
| Vikiteka | Talis Miletietis |
Talis Miletietis (gr. Θαλῆς ὁ Μιλήσιος Thales ho Milesios, 624 m. pr. m. e. Milete – 546 m. pr. m. e.) – graikų filosofas, ikisokratikas, antikinės ir kartu Europos filosofijos ir mokslo pradininkas.
Gyvenimas
Talis Miletietis gyveno maždaug 620–540 m. pr. m. e. Jis gimė Mileto mieste. Miletas buvo senovės graikų Jonijos miestas vakarinėje Mažosios Azijos pakrantėje (dabar tai Turkijos provincija Aydin). Talis Miletietis buvo pirmasis istoriškai tikras senovės graikų filosofijos atstovas. Antikinėje tradicijoje – vienas iš „ Jis buvo vienas iš Mileto mokyklos įkūrėjų. Žinios apie Talį ir jo gyvenimą yra prieštaraujančios: vienos kalba apie jo praktišką pirklio sugebėjimą, kitos – apie jo nepraktiškumą. Herodotas paliudijo, kad Talio politika išmintinga: jis pataręs joniečių miestams susijungti į vieną valstybę prieš persus.
Talis žinojo, kaip galima išmatuoti piramidžių aukštį ir laivų nuotolius jūroje, tai aiškiai rodo jį buvus mokytą geometrą. Tačiau šiuos skaičiavimus jis atliko greičiau kaip technikas nei kaip mokslininkas: jis nemokėjo tų skaičių tinkamai pagrįsti ir numatė reiškinius nežinodamas jų priežasčių (Saulės užtemimo numatymas).
Talis turėjo praktinių žinių, o ne mokslinį žinojimą, nes atskiri taiklūs pastebėjimai ir atskiri teisingi teiginiai dar nėra mokslas. Jie privalo būti vienas su kitu susieti ir sutvarkyti. Mokslo tikslas yra tiesos, svarbios pačios savaime.Proklas nurodo, jog Talis Miletietis atskleidė arba įrodė, kad skersmuo dalija skritulį pusiau, kad kampas, įbrėžtas į pusapskritimį, yra status, kad kryžminiai kampai lygūs, kad lygiašonio trikampio kampai prie pagrindo lygūs ir kt. Šiuos teiginius iš dalies jau buvo atskleidę babiloniečiai ir egiptiečiai. Tačiau babiloniečių ir egiptiečių geometrija buvo daugiausia praktinio ir taikomojo pobūdžio, o graikų geometrija siekė įrodyti, kad geometriniai teiginiai teisingi ne tik atskiru, atsitiktiniu, bet ir kiekvienu atveju. Talis matematika ir astronomija užsiiminėjo praktiniais tikslais ir praktiniu būdu. Tačiau be šito jis mėgino ieškoti tiesos filosofijoje, kur negalėjo būti nė kalbos apie praktinius tikslus. Talį galima vadinti mokslininku tik kaip filosofą. Graikų filosofai, ieškodami savo pirmtakų, vis ateidavo iki Talio, o dar toliau įeiti į praeitį nesugebėdavo. Dėl to tikėtina, kad jo filosofinė teorija buvo pirmoji mokslinė teorija, atsiradusi Europoje, o gal ir visame pasaulyje.
Filosofija ir mokslas
Pirmoji filosofijos problema
Talio ir jo pasekėjų tyrinėjimo objektas buvo gamta. Dėl šios priežasties ankstyvuosius filosofus Aristotelis vadino fiziologais arba gamtos teoretikais. Be to, kaip reikalavo to meto dvasia, pirmiausia jie domėjosi gamtos pradžia. Svarbiausias Talio ir jo sekėjų keltas klausimas: kokia buvo gamtos pradžia? Šis klausimas jų buvo suprantamas taip: kas buvo tie pirminiai kūnai, iš kurių išsivystė gamta? Vėliau klausimas buvo dar kiek pakoreguotas: kokia buvo pirminė medžiaga? Tačiau termino „medžiaga“ pirmieji filosofai neturėjo. Jie neturėjo net tokios medžiagos sąvokos, kurią vartojo vėlesnieji graikai. Taigi, besiaiškindami pirminę medžiagą, filosofai suprato ją kaip konkrečią kūnų visumą, nes neturėjo abstrakčios sąvokos, nusakančios vieną iš sudedamųjų kūno dalių, kuri skiriasi nuo kitų dalių, tokių kaip forma ar jėga. Į medžiagą filosofai nežiūrėjo kaip į kažką dar nesuformuotą (medžiagos ir formos skirtumu susidomės vėlesnės graikų filosofų kartos).
Talis ir jo pasekėjai nemanė, kad medžiaga yra inertiška masė, kurios išjudinimui reikalinga išorinė jėga, nes medžiagos ir judinančios veiklos skirtumas suvoktas vėliau.
Pirmųjų fiziologų vartotos sąvokos buvo neabstrakčios. Jie manė, kad judėjimo galia yra pagrindinė medžiagos savybė. Ši galia buvo suprantama kaip gyvybės ir sielos apraiška. Talis sakė, kad „visa yra gyva, kaip rodo gintaro ir magneto pavyzdžiai“. Dėl to, kad pirmieji graikų filosofai (tarp jų ir Talis) neskyrė medžiagos nuo jėgos, gyvybės, sielos, jie buvo vadinami „“.
Kodėl Talis manė, kad vanduo, o ne kitos rūšies medžiaga buvo gamtos pradžia? Manoma, kad įtakos tam turėjo mitologijos palikimas bei ryšys su Okeanu ir Temide. Nepaisant to, Talis savo nuomonę rėmė ir kitais argumentais pvz.: reiškinių stebėjimu:visa, kas gyva, gyvena drėgmės dėka, o kas mirę, sudžiūsta. Įvairūs stebėjimai Taliui sakyte sakė, kad vanduo yra gyvybės tiekėjas, kad jis turi gyvybines galias ir savybes, reikalingas visai gamtai atsirasti.
Matematika
Talis Miletietis buvo vienas iš pirmųjų matematikų, kuris paliko savo vardą jos istorijoje. Žinios apie matematinius Talio pasiekimus jo amžininkus pasiekė dėka Euklido Aleksandriečio veikalo „Pradmenys“, Proklo (412-485 m.) ir (180-240 m.) darbų. Proklas savo ruožtu rėmėsi neišlikusiu Eudemo Rodiečio veikalu „Geometrijos ir aritmetikos istorija“, o Diogenas Laertietis citavo Pamfilą Epidaurietį. Vėlesnieji antikos autoriai aprašo keletą legendų apie tai, kaip Talis išmatavo Egipto piramidžių aukštį. Remiantis Diogenu Laertesu, Talis aukštį matavo remdamasis piramidžių šešėliu - jis pastebėjo tą momentą, kai jo šešėlio aukštis tapo lygus jo ūgiui. Pagal Plutarchą, Talis pastatė stulpą ant piramidės metamo šešėlio krašto. Išmatavus stulpo aukštį ir jo šešėlio ilgį, jis parodė, kad piramidės šešėlio ilgio ir stulpo šešėlio santykis yra lygus piramidės aukščio ir stulpo aukščio santykiui.
Talio reikšmė
Talis, teigdamas, kad pirminė medžiaga buvo vanduo nesulaukė atgarsio, nes kiti stebėjimai rodė, jog pasaulio pradžioje buvo ir kitų medžiagų. Vienas iš Talio sekėjų teigė, kad pirminė medžiaga buvo ugnis, kiti – kad oras. Pradų klausimą jie: Anaksimandras, Anaksimenas, Herakleitas – kėlė taip kaip Talis, todėl graikai Talį laikė savo filosofijos pirmtaku. Talio kūrinių neišliko, tačiau jis minimas , Aristotelio veikaluose.
Taip pat skaitykite
- Talio teorema
Šaltiniai
- Talis Miletietis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 449 psl.
- Schofield, Malcolm: The Ionians. Teoksessa Taylor 2003, s. 47–87. Google Books.
- Mueller, Ian: Greek arithmetic, geometry and harmonics: Thales to Plato. Teoksessa Taylor 2003, s. 271–272, 289–291. Google Books.
Nuorodos
- Talis iš Mileto (angl.)
Vikicitatos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Talis iš Mileto, Kas yra Talis iš Mileto? Ką reiškia Talis iš Mileto?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Talis Miletietis gr 8alῆs ὁ Milhsios Thales ho MilesiosTalis is MiletoGime 624 m pr m e MileteMire 546 m pr m e Veikla graiku filosofas ikisokratikas antikines ir kartu Europos filosofijos ir mokslo pradininkas Vikiteka Talis Miletietis Talis Miletietis gr 8alῆs ὁ Milhsios Thales ho Milesios 624 m pr m e Milete 546 m pr m e graiku filosofas ikisokratikas antikines ir kartu Europos filosofijos ir mokslo pradininkas GyvenimasTalis Miletietis gyveno mazdaug 620 540 m pr m e Jis gime Mileto mieste Miletas buvo senoves graiku Jonijos miestas vakarineje Mazosios Azijos pakranteje dabar tai Turkijos provincija Aydin Talis Miletietis buvo pirmasis istoriskai tikras senoves graiku filosofijos atstovas Antikineje tradicijoje vienas is Jis buvo vienas is Mileto mokyklos įkureju Zinios apie Talį ir jo gyvenima yra priestaraujancios vienos kalba apie jo praktiska pirklio sugebejima kitos apie jo nepraktiskuma Herodotas paliudijo kad Talio politika ismintinga jis patares jonieciu miestams susijungti į viena valstybe pries persus Talis zinojo kaip galima ismatuoti piramidziu aukstį ir laivu nuotolius juroje tai aiskiai rodo jį buvus mokyta geometra Taciau siuos skaiciavimus jis atliko greiciau kaip technikas nei kaip mokslininkas jis nemokejo tu skaiciu tinkamai pagrįsti ir numate reiskinius nezinodamas ju priezasciu Saules uztemimo numatymas Talis turejo praktiniu ziniu o ne mokslinį zinojima nes atskiri taiklus pastebejimai ir atskiri teisingi teiginiai dar nera mokslas Jie privalo buti vienas su kitu susieti ir sutvarkyti Mokslo tikslas yra tiesos svarbios pacios savaime Proklas nurodo jog Talis Miletietis atskleide arba įrode kad skersmuo dalija skritulį pusiau kad kampas įbreztas į pusapskritimį yra status kad kryzminiai kampai lygus kad lygiasonio trikampio kampai prie pagrindo lygus ir kt Siuos teiginius is dalies jau buvo atskleide babilonieciai ir egiptieciai Taciau babilonieciu ir egiptieciu geometrija buvo daugiausia praktinio ir taikomojo pobudzio o graiku geometrija sieke įrodyti kad geometriniai teiginiai teisingi ne tik atskiru atsitiktiniu bet ir kiekvienu atveju Talis matematika ir astronomija uzsiiminejo praktiniais tikslais ir praktiniu budu Taciau be sito jis megino ieskoti tiesos filosofijoje kur negalejo buti ne kalbos apie praktinius tikslus Talį galima vadinti mokslininku tik kaip filosofa Graiku filosofai ieskodami savo pirmtaku vis ateidavo iki Talio o dar toliau įeiti į praeitį nesugebedavo Del to tiketina kad jo filosofine teorija buvo pirmoji moksline teorija atsiradusi Europoje o gal ir visame pasaulyje Filosofija ir mokslasPirmoji filosofijos problema Talio ir jo pasekeju tyrinejimo objektas buvo gamta Del sios priezasties ankstyvuosius filosofus Aristotelis vadino fiziologais arba gamtos teoretikais Be to kaip reikalavo to meto dvasia pirmiausia jie domejosi gamtos pradzia Svarbiausias Talio ir jo sekeju keltas klausimas kokia buvo gamtos pradzia Sis klausimas ju buvo suprantamas taip kas buvo tie pirminiai kunai is kuriu issivyste gamta Veliau klausimas buvo dar kiek pakoreguotas kokia buvo pirmine medziaga Taciau termino medziaga pirmieji filosofai neturejo Jie neturejo net tokios medziagos savokos kuria vartojo velesnieji graikai Taigi besiaiskindami pirmine medziaga filosofai suprato ja kaip konkrecia kunu visuma nes neturejo abstrakcios savokos nusakancios viena is sudedamuju kuno daliu kuri skiriasi nuo kitu daliu tokiu kaip forma ar jega Į medziaga filosofai neziurejo kaip į kazka dar nesuformuota medziagos ir formos skirtumu susidomes velesnes graiku filosofu kartos Talis ir jo pasekejai nemane kad medziaga yra inertiska mase kurios isjudinimui reikalinga isorine jega nes medziagos ir judinancios veiklos skirtumas suvoktas veliau Pirmuju fiziologu vartotos savokos buvo neabstrakcios Jie mane kad judejimo galia yra pagrindine medziagos savybe Si galia buvo suprantama kaip gyvybes ir sielos apraiska Talis sake kad visa yra gyva kaip rodo gintaro ir magneto pavyzdziai Del to kad pirmieji graiku filosofai tarp ju ir Talis neskyre medziagos nuo jegos gyvybes sielos jie buvo vadinami Kodel Talis mane kad vanduo o ne kitos rusies medziaga buvo gamtos pradzia Manoma kad įtakos tam turejo mitologijos palikimas bei rysys su Okeanu ir Temide Nepaisant to Talis savo nuomone reme ir kitais argumentais pvz reiskiniu stebejimu visa kas gyva gyvena dregmes deka o kas mire sudziusta Įvairus stebejimai Taliui sakyte sake kad vanduo yra gyvybes tiekejas kad jis turi gyvybines galias ir savybes reikalingas visai gamtai atsirasti Matematika Talis Miletietis buvo vienas is pirmuju matematiku kuris paliko savo varda jos istorijoje Zinios apie matematinius Talio pasiekimus jo amzininkus pasieke deka Euklido Aleksandriecio veikalo Pradmenys Proklo 412 485 m ir 180 240 m darbu Proklas savo ruoztu remesi neislikusiu Eudemo Rodiecio veikalu Geometrijos ir aritmetikos istorija o Diogenas Laertietis citavo Pamfila Epidaurietį Velesnieji antikos autoriai apraso keleta legendu apie tai kaip Talis ismatavo Egipto piramidziu aukstį Remiantis Diogenu Laertesu Talis aukstį matavo remdamasis piramidziu seseliu jis pastebejo ta momenta kai jo seselio aukstis tapo lygus jo ugiui Pagal Plutarcha Talis pastate stulpa ant piramides metamo seselio krasto Ismatavus stulpo aukstį ir jo seselio ilgį jis parode kad piramides seselio ilgio ir stulpo seselio santykis yra lygus piramides aukscio ir stulpo aukscio santykiui Talio reiksmeTalis teigdamas kad pirmine medziaga buvo vanduo nesulauke atgarsio nes kiti stebejimai rode jog pasaulio pradzioje buvo ir kitu medziagu Vienas is Talio sekeju teige kad pirmine medziaga buvo ugnis kiti kad oras Pradu klausima jie Anaksimandras Anaksimenas Herakleitas kele taip kaip Talis todel graikai Talį laike savo filosofijos pirmtaku Talio kuriniu neisliko taciau jis minimas Aristotelio veikaluose Taip pat skaitykiteTalio teoremaSaltiniaiTalis Miletietis Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIII Salc Toli Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2013 449 psl Schofield Malcolm The Ionians Teoksessa Taylor 2003 s 47 87 Google Books Mueller Ian Greek arithmetic geometry and harmonics Thales to Plato Teoksessa Taylor 2003 s 271 272 289 291 Google Books NuorodosTalis is Mileto angl VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Talis Miletietis