Piramidė senovės egiptiečių piramidės formos kapo tipas Monumentalaus dydžio piramidės Egipte statytos nuo 3 iosios dina
Egipto piramidės

Piramidė – senovės egiptiečių piramidės formos kapo tipas. Monumentalaus dydžio piramidės Egipte statytos nuo 3-iosios dinastijos laikų (apie 2686−2613 m. pr. m. e.) iki Antrojo tarpuvaldžio (apie 1650−1550 m. pr. m. e.). Viso, vertinama, Senovės Egipte buvo pastatyta apie 100 piramidžių. Mažos skalės privačių kapų akmenų ar plaušaplyčių piramidės (piramidijos) kartais statytos iki Egipto nepriklausomos valstybės egzistavimo pabaigos (30 m. pr. m. e.).
Istorija
Piramidės pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžios pyramis, reiškiančio kviečių pėdą, kuris buvo panašus į piramidę. Kitas pavadinimo šaltinis galėtų būti žodis pr-m-ws, kuriuo buvo žymimas piramidės aukštis. Egiptiečiai piramides vadino žodžiu mer. Piramidės skirstomos į du pagrindinius tipus: „laiptuotąsias“ ir „tikrąsias“. Pirmosios piramidės buvo laiptuotosios ir jų statybos išaugo iš priešdinastinio Egipto faraono kapo mastabos. Piramidės komplekso forma: su tikrąja piramide, keliomis mažesnėmis piramidėmis-palydovėmis, laidojimo ir slėnio šventyklomis, sujungtomis paaukštintu keliu, ir papildomais pastatais, išsivystė 4-os dinastijos pradžioje. Piramidės būdavo apsupamos siena, paprastai dviguba, ir šalia jų būdavo laidojimo valčių duobės. Prie Cheopso piramidės išliko gerai išsilaikiusi Cheopso valtis.
Terminas hieroglifais | |||||
---|---|---|---|---|---|
Mr Mer |
| ||||
Pirmųjų piramidžių idėja – mastaba, pastatyta keliomis pakopomis. Pirmąją piramidę Sakaroje pastatė Senosios karalystės pradininkas Džoseras apie 2650 m. pr. m. e. Pirmosios piramidės architektu paminėtas Imhotepas – vyriausias faraono žynys. Iš pradžių Džoserio piramidė turėjo iš akmenų pastatytos mastabos formą, kuri su vėlesniais papildymais išaugo iki 6 pakopų superstruktūros, siekančios 60 m aukštį ir gerai matomos iš sostinės Memfio. Nuo šio laiko piramidės statybos įsitvirtino Egipte kaip faraono kapo forma ir jo valdžios simbolis. Skirtingai nuo vėlesnių piramidžių kvadratiško pagrindo plano, Džoserio piramidė turi stačiakampį planą. Įėjimas pro piramidę vedė į požeminių tunelių kompleksą, kur buvo paslėptos faraono ir kitų jo šeimos narių laidojimo patalpos. Į rytus nuo Džoserio piramidės rastas įvairių statinių kompleksas, kuriais įmituojamos provincijos šventyklėlės, kas beveik tikrai nurodo komplekso paskirtį Sed („Uodegos“) šventei. Vėlesniais laikais išaugus faraono asmens asociacijoms su saulės dievu Ra, šventės statinių reikšmė sunyko. Nors vėliau Egipto piramidės visų pirma buvo statomos klasikinės formos, tačiau laiptuotų piramidžių statybos visiškai neišnyko ir daugelyje tikrųjų piramidžių užfiksuota laiptuotoji struktūra.
Meidumo piramidė, kurią statė faraonas Sneferu, turėjo būti pirmąja tikrąja piramide. Ji buvo pastatyta laiptuota ir nelygumai išlyginti išorės apdailos blokais, tačiau statytojai padarė klaidą: dėl nestabilaus pagrindo ir dėl to, kad išorės blokai laikėsi vienas ant kito, šis sluoksnis sugriuvo ir piramidės statybos buvo nutrauktos. Lenktoji piramidė Dahšūre buvo iš pat pradžių statyta kaip tikroji, tačiau vengiant galimos griūties jos sienų kampas buvo pakoreguotas, tokiu būdu ši piramidė įgavo unikalią tarp Egipto piramidžių formą. Sneferu Raudonoji piramidė laikoma pirmąja tikrąja piramide. Faraonas Sneferu laikomas didžiausiu piramidžių statytoju istorijoje ir, nors jis nepastatė didžiausios piramidės, jo valdymo metu statytų piramidžių bendras tūris buvo didesnis nei bet kurio kito faraono − apie 3,7 mln. kub. metrų.
Garsiausios klasikinės piramidės pastatytos apie –2500 m. pr. m. e. Tai Gizos piramidės. Jas pastatė faraonai Cheopsas, Chefrenas, Mikerinas. Didžiausia yra Cheopso piramidė. Tarp Cheopso ir Chefreno valdęs Džedefrė savo piramidę statė šiauriau Gizos, Abu Ravaše. Gizos piramidės laikomos vienu iš septynių pasaulio stebuklų. Neabejojama, kad jas statydami egiptiečiai naudojosi astronominiais stebėjimais orientuodami jas pagal pasaulio šalis. Šie stebėjimai turėjo reikšmės tunelių, ventiliacinių šachtų kryptims.
5-osios dinastijos metu apie – faraonų piramidės statytos Abusire. Jų piramidinio komplekso struktūra laikoma labiausiai išsivysčiusia, tačiau šios piramidės ženkliai atsilieka nuo Gizos piramidžių savo dydžiu ir architektūros kokybe. Piramidžių dydžių smukimas gali būti paaiškinamas tuo, kad išaugus saulės dievo reikšmei egiptiečiai resursus daugiau nukreipė dievo šventyklų statyboms. Faraonas Unas (valdė apie –) tikriausiai pirmasis piramidėje Sakaroje liepė įrašyti piramidžių tekstus vidaus sienose. Politiškai ir ekonomiškai smunkant Senajai karalystei smuko ir piramidžių statybų mastas bei kokybė. Jos nebestatytos Pirmuoju tarpuvaldžiu apie 2181−2055 m. pr. m. e.
Pirmasis Viduriniosios karalystės faraonas Mentuhotepas II tikriausiai buvo numatęs piramidės statybas savo laidojimo vietoje Deir al Bachri. Pilnus piramidžių kompleksus pastatė faraonai Amenemis I ir Senusretas I Lište. Vėlesni faraonai pastatė piramides Dahšūre, Havaroje, Sakaroje, Mazgunoje ir Lahune. Šių vėlyvųjų piramidžių statyboms plačiai naudotos , o akmenys tik pagrindinėms sienoms. Jų išorė visgi padengta dekoratyviniais blokais, kad jos atrodytų taip pat prabangiai kaip senosios. Vėlesniais laikais išgrobus šiuos akmenis piramidės buvo veikiamos vėjo, lietaus ir sunyko.
Viduriniosios karalystės pabaigoje Egipte piramidžių statybos tradicija sunyko. Po 1650 m. pr. m. e. težinomos kelios plaušaplyčių piramidės vakarų Tėbuose. Žinoma, kad faraonas Amosis buvo pastatęs plaušaplyčių piramidę Abidose. Vėliau piramidės formos koplytėlės kartais naudotos privatiems kapams kaip Deir el Medinoje. Piramidžių statybos buvo atgaivintos VIII a. pr. m. e., bet ne Egipte, o pietuose esančioje Kušo karalystėje Nubijoje. Kušo piramidės buvo gerokai mažesnės ir prastesnės kokybės nei egiptietiškos, bet jų buvo statoma daug. Pagrindinės Kušo piramidžių koncentracijos vietos buvo prie sostinių Napatos ir Merojės. Jų tradicija galutinai išnyko žlugus Kušo valstybei IV a.
Didžiausios piramidės
Iš Senovės Egipto piramidžių geriausiai išliko piramidės Gizoje ir Dahšūre. Piramidžių akmenis senovėje nešiojo vietos gyventojai savo statyboms, plaušaplyčių piramidės iro ir virto smėlio krūvomis, smigo į žemę. Džedefrės akmenų piramidė buvo viena iš didžiausių Egipte, tačiau šiuo metu iš jos likę tik griuvėsiai. Didžiųjų Gizos piramidžių statybos galėjo trukti apie 20 metų. Žemiau pateiktas didžiausių išlikusių piramidžių sąrašas su originaliais jų aukščiais. Visų jų dabartiniai aukščiai yra šiek tiek mažesni, visi skaičiai apytiksliai.
Pavadinimas | Tipas | Statybų metai, m. pr. m. e. | Originalus aukštis, metrais | Pagrindo kraštinė, metrais | Vietovė |
---|---|---|---|---|---|
Džoserio piramidė | laiptuotoji | 2670 | 62 | 125x109 | Sakara |
Meidumo piramidė | laiptuotoji su išlygintomis sienomis | 2600 | 92 dabar 65 | 144 | Meidumas |
Lenktoji piramidė | tikroji, lenktų sienų | 2600 | 105 | 188 | Dahšūras |
Raudonoji piramidė | tikroji | 2600 | 105 | 220 | Dahšūras |
Cheopso piramidė | tikroji | 2570 | 146 | 230 | Giza |
Chefreno piramidė | tikroji | 2540 | 143,5 | 215,5 | Giza |
Mikerino piramidė | tikroji | 2510 | 66,5 | 104,6 | Giza |
laiptuotoji su išlygintomis sienomis | 2470 | 72 dabar 45 | 104 | Abusiras |
Statybos ir paskirtis
Senovės graikų istorikas Herodotas tvirtino, kad Didžiąją piramidę pastatė 100 000 vergų per 20 metų valdomi žiauraus faraono Cheopso. Ši nuomonė buvo įsitvirtinusi istoriografijoje, ją populiarino Holivudo filmai, tačiau šiuo metu ji atmetama. Nėra žinoma, kaip buvo organizuojamos piramidžių statybos, tačiau archeologiniai radiniai rodo, kad statybose dirbo laisvi žmonės, jiems buvo atlyginama už darbą. Tikėtina, kad statybų aikštelėje nuolat dirbo 4000−5000 įgudusių darbininkų, prie kurių Nilo potvynių metu prisijungdavo valstiečiai. Apie 97% statybų akmenų buvo iškalami šalia pat esančioje skaldykloje, išorės balto kalkakmenio blokai buvo gabenami iš už kitoje Nilo pusėje esančių skaldyklų ir tik vidaus patalpų granitiniai akmenys − iš labai toli, iš Asuano. Tyrimai rodo, kad piramidės viduje tikriausiai yra įvairių dydžių vidinės ertmės, užpildytos smėliu, kad padidintų statinio stabilumą žemės drebėjimų metu ir pagreitintų bei atpigintų statybas. Piramidėms statyti panaudoti inžinieriniai sprendimai ir mechanizmai nėra žinomi. Neišliko jų aprašymų, tikriausiai dėl to, kad egiptiečiams piramidžių statybų metodai turėjo būti įprasti. Tikėtina, kad kiekvienos piramidės atveju buvo naudojami vis skirtingi ir įvairūs būdai akmenų užkėlimui ir pastatymui į vietą. Herodoto spėjimu, egiptiečiai naudojo medinius mechanizmus, spėjimu − rampas.
Bendrąja nuomone, piramidės visų pirma tarnavo kaip gerai matomi faraono kapo monumentai, išskyrus 7 piramides, pastatytas 3-ios dinastijos pabaigoje Sen. Egipto centruose − nomuose, ir simbolizavusias faraono valdžios autoritetą. Piramidė egiptiečiams galėjo simbolizuoti mitologinę pirmykštę kalvą Benbeną − pirmąjį žemės lopinėlį, iškilusį iš Nuno vandenų pasaulio sukūrime, ant kurio gimė saulės dievas. Kalvos simbolis buvo piramidės formos Benbeno akmuo, saugotas Heliopolyje. Šią versiją paremia faktas, kad pirmosios piramidės architektas Imhotepas buvo dievo Ra žynys Heliopolyje. Kita versija, piramidės galėjo simbolizuoti piramidiškai besileidžiančius saulės spindulius. Dar kita versija, laiptuotosios piramidės galėjo turėti ryšį su mitologiniu mirusiojo kilimu į dangų kaip laiptais piramide. Istorijos eigoje pasitaikydavo įvairių teorijų, kartais visai fantastiškų. Buvo spėliojama apie jose paslėptus didžiulius lobius. Viduramžiais europiečių keliautojai platino mintį, kad piramidės yra Biblijoje minimo Juozapo klėtys. Kad ir kokią prasmę piramidės turėjo senovės egiptiečiams, ji neveikė plėšikų. Visos piramidės buvo išplėštos dar senovėje ir apie jose galimai buvusius lobius nieko nežinoma. Kai kurios mažosios piramidės-palydovės turėjo karalienių vardus ir tikriausiai buvo jų kapai. Tikėtina, kad jos su didžiąja piramide simbolizavo Egipto dualizmą (Aukštutinį ir Žemutinį Egiptus, derlingą Nilo slėnį ir gretimą dykumą).
Šiuo metu piramidės − vienas iš Senovės Egipto civilizacijos simbolių ir aukščiausių laimėjimų.
Galerija
- Userkafo (pirmajame plane) ir Džoserio piramidės Sakaroje (1858 m. nuotrauka)
- Niuserės (kairėje) ir Neferirkarės piramidės Abusire
- Pepio II piramidės komplekso rekonstrukcinis modelis
- Piramidinis kapas-koplytėlė Deir el Medinoje
Išnašos
- The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt. Tomas III. Red. Donald B. Redford. Oxford University Press, − 2001, p. 87
- Zahi Hawass. Magic of the Pyramids. Leonardo Paolo Lovari, 2015
- The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt. Tomas III. Red. Donald B. Redford. Oxford University Press, − 2001, p. 89
- Verner, Miroslav. The Pyramids. Grove/Atlantic, Inc., 2007, p. 461−463
- Steven L. Danver. Popular Controversies in World History. ABC-CLIO, 2010, p. 245
- Emmet John Sweeney. The Pyramid Age. Algora Publishing, 2007, p. 19
- Emmet John Sweeney. The Pyramid Age. Algora Publishing, 2007, p. 20−21
- The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt. Tomas III. Red. Donald B. Redford. Oxford University Press, − 2001, p. 89
- The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt. Tomas III. Red. Donald B. Redford. Oxford University Press, − 2001, p. 95
Šaltiniai
- Ian Shaw, Paul Nicholson. The British Museum Dictionary of Ancient Egypt. The American University in Cairo Press., 2002, p. 233−235
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Egipto piramidės, Kas yra Egipto piramidės? Ką reiškia Egipto piramidės?
Piramide senoves egiptieciu piramides formos kapo tipas Monumentalaus dydzio piramides Egipte statytos nuo 3 iosios dinastijos laiku apie 2686 2613 m pr m e iki Antrojo tarpuvaldzio apie 1650 1550 m pr m e Viso vertinama Senoves Egipte buvo pastatyta apie 100 piramidziu Mazos skales privaciu kapu akmenu ar plausaplyciu piramides piramidijos kartais statytos iki Egipto nepriklausomos valstybes egzistavimo pabaigos 30 m pr m e Gizos piramides Artimiausia is didziuju Mikerino piramide vidurine Chefreno piramide tolimiausia Cheopso arba Didzioji piramide del atstumo atrodanti mazesne uz Chefreno Artimiausios matomos trys mazos piramides palydoves Mikerino piramidei is kuriu dvi yra laiptuotosios Chefreno piramides virsuneje matomas islikes apdailos bloku sluoksnis Pats piramidziu virsaus galiukas piramidionas buvo paauksuotas IstorijaPiramides pavadinimas kildinamas is graiku kalbos zodzios pyramis reiskiancio kvieciu peda kuris buvo panasus į piramide Kitas pavadinimo saltinis galetu buti zodis pr m ws kuriuo buvo zymimas piramides aukstis Egiptieciai piramides vadino zodziu mer Piramides skirstomos į du pagrindinius tipus laiptuotasias ir tikrasias Pirmosios piramides buvo laiptuotosios ir ju statybos isaugo is priesdinastinio Egipto faraono kapo mastabos Piramides komplekso forma su tikraja piramide keliomis mazesnemis piramidemis palydovemis laidojimo ir slenio sventyklomis sujungtomis paaukstintu keliu ir papildomais pastatais issivyste 4 os dinastijos pradzioje Piramides budavo apsupamos siena paprastai dviguba ir salia ju budavo laidojimo valciu duobes Prie Cheopso piramides isliko gerai issilaikiusi Cheopso valtis Terminas hieroglifaisMr Mer Pirmuju piramidziu ideja mastaba pastatyta keliomis pakopomis Pirmaja piramide Sakaroje pastate Senosios karalystes pradininkas Dzoseras apie 2650 m pr m e Pirmosios piramides architektu paminetas Imhotepas vyriausias faraono zynys Is pradziu Dzoserio piramide turejo is akmenu pastatytos mastabos forma kuri su velesniais papildymais isaugo iki 6 pakopu superstrukturos siekancios 60 m aukstį ir gerai matomos is sostines Memfio Nuo sio laiko piramides statybos įsitvirtino Egipte kaip faraono kapo forma ir jo valdzios simbolis Skirtingai nuo velesniu piramidziu kvadratisko pagrindo plano Dzoserio piramide turi staciakampį plana Įejimas pro piramide vede į pozeminiu tuneliu kompleksa kur buvo pasleptos faraono ir kitu jo seimos nariu laidojimo patalpos Į rytus nuo Dzoserio piramides rastas įvairiu statiniu kompleksas kuriais įmituojamos provincijos sventykleles kas beveik tikrai nurodo komplekso paskirtį Sed Uodegos sventei Velesniais laikais isaugus faraono asmens asociacijoms su saules dievu Ra sventes statiniu reiksme sunyko Nors veliau Egipto piramides visu pirma buvo statomos klasikines formos taciau laiptuotu piramidziu statybos visiskai neisnyko ir daugelyje tikruju piramidziu uzfiksuota laiptuotoji struktura Meidumo piramide kuria state faraonas Sneferu turejo buti pirmaja tikraja piramide Ji buvo pastatyta laiptuota ir nelygumai islyginti isores apdailos blokais taciau statytojai padare klaida del nestabilaus pagrindo ir del to kad isores blokai laikesi vienas ant kito sis sluoksnis sugriuvo ir piramides statybos buvo nutrauktos Lenktoji piramide Dahsure buvo is pat pradziu statyta kaip tikroji taciau vengiant galimos griuties jos sienu kampas buvo pakoreguotas tokiu budu si piramide įgavo unikalia tarp Egipto piramidziu forma Sneferu Raudonoji piramide laikoma pirmaja tikraja piramide Faraonas Sneferu laikomas didziausiu piramidziu statytoju istorijoje ir nors jis nepastate didziausios piramides jo valdymo metu statytu piramidziu bendras turis buvo didesnis nei bet kurio kito faraono apie 3 7 mln kub metru Meidumo piramides liekanosPeizazas su Dahsuro piramidemis Kaireje tolumoje Lenktoji piramide desineje Raudonoji piramide Kaireje arciau matomos Pepio II piramides liekanos Garsiausios klasikines piramides pastatytos apie 2500 m pr m e Tai Gizos piramides Jas pastate faraonai Cheopsas Chefrenas Mikerinas Didziausia yra Cheopso piramide Tarp Cheopso ir Chefreno valdes Dzedefre savo piramide state siauriau Gizos Abu Ravase Gizos piramides laikomos vienu is septyniu pasaulio stebuklu Neabejojama kad jas statydami egiptieciai naudojosi astronominiais stebejimais orientuodami jas pagal pasaulio salis Sie stebejimai turejo reiksmes tuneliu ventiliaciniu sachtu kryptims 5 osios dinastijos metu apie faraonu piramides statytos Abusire Ju piramidinio komplekso struktura laikoma labiausiai issivysciusia taciau sios piramides zenkliai atsilieka nuo Gizos piramidziu savo dydziu ir architekturos kokybe Piramidziu dydziu smukimas gali buti paaiskinamas tuo kad isaugus saules dievo reiksmei egiptieciai resursus daugiau nukreipe dievo sventyklu statyboms Faraonas Unas valde apie tikriausiai pirmasis piramideje Sakaroje liepe įrasyti piramidziu tekstus vidaus sienose Politiskai ir ekonomiskai smunkant Senajai karalystei smuko ir piramidziu statybu mastas bei kokybe Jos nebestatytos Pirmuoju tarpuvaldziu apie 2181 2055 m pr m e Pirmasis Viduriniosios karalystes faraonas Mentuhotepas II tikriausiai buvo numates piramides statybas savo laidojimo vietoje Deir al Bachri Pilnus piramidziu kompleksus pastate faraonai Amenemis I ir Senusretas I Liste Velesni faraonai pastate piramides Dahsure Havaroje Sakaroje Mazgunoje ir Lahune Siu velyvuju piramidziu statyboms placiai naudotos o akmenys tik pagrindinems sienoms Ju isore visgi padengta dekoratyviniais blokais kad jos atrodytu taip pat prabangiai kaip senosios Velesniais laikais isgrobus siuos akmenis piramides buvo veikiamos vejo lietaus ir sunyko Viduriniosios karalystes pabaigoje Egipte piramidziu statybos tradicija sunyko Po 1650 m pr m e tezinomos kelios plausaplyciu piramides vakaru Tebuose Zinoma kad faraonas Amosis buvo pastates plausaplyciu piramide Abidose Veliau piramides formos koplyteles kartais naudotos privatiems kapams kaip Deir el Medinoje Piramidziu statybos buvo atgaivintos VIII a pr m e bet ne Egipte o pietuose esancioje Kuso karalysteje Nubijoje Kuso piramides buvo gerokai mazesnes ir prastesnes kokybes nei egiptietiskos bet ju buvo statoma daug Pagrindines Kuso piramidziu koncentracijos vietos buvo prie sostiniu Napatos ir Merojes Ju tradicija galutinai isnyko zlugus Kuso valstybei IV a Didziausios piramidesIs Senoves Egipto piramidziu geriausiai isliko piramides Gizoje ir Dahsure Piramidziu akmenis senoveje nesiojo vietos gyventojai savo statyboms plausaplyciu piramides iro ir virto smelio kruvomis smigo į zeme Dzedefres akmenu piramide buvo viena is didziausiu Egipte taciau siuo metu is jos like tik griuvesiai Didziuju Gizos piramidziu statybos galejo trukti apie 20 metu Zemiau pateiktas didziausiu islikusiu piramidziu sarasas su originaliais ju auksciais Visu ju dabartiniai auksciai yra siek tiek mazesni visi skaiciai apytiksliai Pavadinimas Tipas Statybu metai m pr m e Originalus aukstis metrais Pagrindo krastine metrais VietoveDzoserio piramide laiptuotoji 2670 62 125x109 SakaraMeidumo piramide laiptuotoji su islygintomis sienomis 2600 92 dabar 65 144 MeidumasLenktoji piramide tikroji lenktu sienu 2600 105 188 DahsurasRaudonoji piramide tikroji 2600 105 220 DahsurasCheopso piramide tikroji 2570 146 230 GizaChefreno piramide tikroji 2540 143 5 215 5 GizaMikerino piramide tikroji 2510 66 5 104 6 Gizalaiptuotoji su islygintomis sienomis 2470 72 dabar 45 104 AbusirasStatybos ir paskirtisApdailos blokai islike Mikerino piramides apacioje Senoves graiku istorikas Herodotas tvirtino kad Didziaja piramide pastate 100 000 vergu per 20 metu valdomi ziauraus faraono Cheopso Si nuomone buvo įsitvirtinusi istoriografijoje ja populiarino Holivudo filmai taciau siuo metu ji atmetama Nera zinoma kaip buvo organizuojamos piramidziu statybos taciau archeologiniai radiniai rodo kad statybose dirbo laisvi zmones jiems buvo atlyginama uz darba Tiketina kad statybu aiksteleje nuolat dirbo 4000 5000 įgudusiu darbininku prie kuriu Nilo potvyniu metu prisijungdavo valstieciai Apie 97 statybu akmenu buvo iskalami salia pat esancioje skaldykloje isores balto kalkakmenio blokai buvo gabenami is uz kitoje Nilo puseje esanciu skaldyklu ir tik vidaus patalpu granitiniai akmenys is labai toli is Asuano Tyrimai rodo kad piramides viduje tikriausiai yra įvairiu dydziu vidines ertmes uzpildytos smeliu kad padidintu statinio stabiluma zemes drebejimu metu ir pagreitintu bei atpigintu statybas Piramidems statyti panaudoti inzinieriniai sprendimai ir mechanizmai nera zinomi Neisliko ju aprasymu tikriausiai del to kad egiptieciams piramidziu statybu metodai turejo buti įprasti Tiketina kad kiekvienos piramides atveju buvo naudojami vis skirtingi ir įvairus budai akmenu uzkelimui ir pastatymui į vieta Herodoto spejimu egiptieciai naudojo medinius mechanizmus spejimu rampas Bendraja nuomone piramides visu pirma tarnavo kaip gerai matomi faraono kapo monumentai isskyrus 7 piramides pastatytas 3 ios dinastijos pabaigoje Sen Egipto centruose nomuose ir simbolizavusias faraono valdzios autoriteta Piramide egiptieciams galejo simbolizuoti mitologine pirmykste kalva Benbena pirmajį zemes lopinelį iskilusį is Nuno vandenu pasaulio sukurime ant kurio gime saules dievas Kalvos simbolis buvo piramides formos Benbeno akmuo saugotas Heliopolyje Sia versija paremia faktas kad pirmosios piramides architektas Imhotepas buvo dievo Ra zynys Heliopolyje Kita versija piramides galejo simbolizuoti piramidiskai besileidziancius saules spindulius Dar kita versija laiptuotosios piramides galejo tureti rysį su mitologiniu mirusiojo kilimu į dangu kaip laiptais piramide Istorijos eigoje pasitaikydavo įvairiu teoriju kartais visai fantastisku Buvo speliojama apie jose pasleptus didziulius lobius Viduramziais europieciu keliautojai platino mintį kad piramides yra Biblijoje minimo Juozapo kletys Kad ir kokia prasme piramides turejo senoves egiptieciams ji neveike plesiku Visos piramides buvo isplestos dar senoveje ir apie jose galimai buvusius lobius nieko nezinoma Kai kurios mazosios piramides palydoves turejo karalieniu vardus ir tikriausiai buvo ju kapai Tiketina kad jos su didziaja piramide simbolizavo Egipto dualizma Aukstutinį ir Zemutinį Egiptus derlinga Nilo slenį ir gretima dykuma Siuo metu piramides vienas is Senoves Egipto civilizacijos simboliu ir auksciausiu laimejimu GalerijaUserkafo pirmajame plane ir Dzoserio piramides Sakaroje 1858 m nuotrauka Niuseres kaireje ir Neferirkares piramides Abusire Pepio II piramides komplekso rekonstrukcinis modelis Piramidinis kapas koplytele Deir el MedinojeIsnasosThe Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt Tomas III Red Donald B Redford Oxford University Press 2001 p 87 Zahi Hawass Magic of the Pyramids Leonardo Paolo Lovari 2015 The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt Tomas III Red Donald B Redford Oxford University Press 2001 p 89 Verner Miroslav The Pyramids Grove Atlantic Inc 2007 p 461 463 Steven L Danver Popular Controversies in World History ABC CLIO 2010 p 245 Emmet John Sweeney The Pyramid Age Algora Publishing 2007 p 19 Emmet John Sweeney The Pyramid Age Algora Publishing 2007 p 20 21 The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt Tomas III Red Donald B Redford Oxford University Press 2001 p 89 The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt Tomas III Red Donald B Redford Oxford University Press 2001 p 95SaltiniaiVikiteka Egipto piramides vaizdine ir garsine medziagaIan Shaw Paul Nicholson The British Museum Dictionary of Ancient Egypt The American University in Cairo Press 2002 p 233 235