Suvos maldykla (jap. 諏訪大社 = Suwa-taisha) – prie Suvos ežero (Japonija, Nagano prefektūra) esanti šintoistinė maldykla. Tai – viena seniausių ir svarbiausių Japonijos maldyklų.
| Suvos maldykla | |
|---|---|
| 諏訪大社 | |
| Aukštutinė pagrindinė šventykla | |
| Valstybė | Japonija (Suva, Šimosuva, Činas) |
| Religija | šintoizmas |
| Garbinama | Takeminakata, Jasakatomė |
Raida | |
| Įkurta: VII a. Pradėta: 1833 Baigta: 1857 | |
| Būklė | veikianti |
| Šventės | Ombaširų šventė |
| Vikiteka | Suvos maldykla |
Ją sudaro dvi viena nuo kitos nutolusios maldyklos, kurių kiekvienoje yra po du kompleksus. Aukštutinė maldykla (jap. 上社 = Kamisha) yra į pietus nuo Suvos ežero, ir joje yra Pagrindinė (jap. 本宮 = Honmiya) ir Ankstesnioji (jap. 前宮 = Maemiya) maldyklos. Žemutinė maldykla (jap. 上社 = Kamisha) su Pavasario (jap. 春宮 = Harumiya) ir Rudens (jap. 秋宮 = Akimiya) maldyklomis yra į šiaurę nuo Suvos ežero.
Dievybės
Aukštutinėse Suvos maldyklose garbinamas dievas Takeminakata, o žemutinėse – jo sutuoktinė Jasakatomė. Čia taip pat garbinamas Takeminakatos brolis Kotošironušis.
Pasak senųjų šaltinių, Takeminakata buvo dievo Okuninušio sūnus ir gyveno Idzumo žemėje. Pralaimėjęs karo dievui Takemikadzučiui, jis buvo priverstas bėgti į tolimą Suvos žemę. Čia jis buvo garbinamas kaip didžioji vietos dievybė (jap. 大明神 = Daimyōjin). Vėlesni mitai pasakoja ir Takaminakatos kovas su vietos dievybėmis, tokiomis kaip Morija (jap. 洩矢神 = Moriya-no kami), sieja jį su budistinėmis legendomis.
Greta Suvos dievo visame regione paplitęs vietinių gamtos dievybių mišiagudži (jap. ミシャグジ = mishaguji) kultas. Atrodo, dalyje Suvos maldyklų buvo garbinami šie dievai.
Kaip būdinga seniausioms šintoizmo maldykloms, trys iš keturių maldyklų kompleksų neturi pagrindinio pastato, kuriame gyventų dievybė. Jo funkciją atlieka šventasis kalnas (Aukštutinėje pagrindinėje maldykloje) ir šventieji medžiai (Žemutinėse maldyklose).
Istorija
Vietovėse aplink Suvos ežerą randama V a. archeologinių radinių, kurie liudija nuo seno egzistavus vietinius kultus. Tekstuose seniausias Suvos dievybės paminėjimas datuojamas VII a. Per IX a. abi svarbiausios Suvos dievybės staigiai iškilo hierarchijoje ir minimos tarp svarbiausių Japonijos dievų.
Atokų Suvos regioną inkorporavus į Jamato valstybę, čia ėmė formuotis vietos diduomenė. Tikėtina, kad maldyklos atsirado kaip vietos klanų šventvietės. Svarbiausi klanai pasidalino vietos dvasininkų titulus. Iš Suvos klano buvo renkami vyriausieji Aukštutinės maldyklos dvasininkai (jap. 大祝 = Ōhōri), kurie buvo garbinami kaip gyvieji Takeminakatos atstovai žemėje. Žemutinių šventyklų vyriausieji dvasininkai buvo renkami iš Kanasašių klano. Žemesnieji šventikai priklausė Morijų, Imai ir kitiems klanams.
Iki XII a. Suvos maldyklos iškilo kaip pagrindinė Šinano žemės maldykla (jap. 一宮 = Ichi-no-miya). Maždaug tuo metu vietos dievybė pradėta garbinti kaip karių ir medžioklės globėjas. Japonijoje plintant budizmui, Suvos kultas buvo papildytas naujomis budistinėmis idėjomis, maldyklose patatyta budistinių statinių. Tiesa, budizmo idėjos, draudžiančios atimti gyvybę, sunkiai derėjo su Takeminakatos, kaip karių ir medžiotojų globėjo natūra. Todėl vietos kultas sukūrė sudėtingą teoriją, kuri leido medžioti ir valgyti mėsą laikantis budistinių priesakų.
Toks kultas labai tiko XII–XIII a. iškilusiam samurajų sluoksniui, kuriam medžioklė buvo vienas populiaresnių užsiėmimų. Kamakuros laikotarpiu maldyklas rėmė ir finansavo Minamotų ir Hodžio klanai. Samurajai iš Suvos paskleidė kultą po visą Japoniją, kur išdygo keliasdešimt tūkstančių Suvos maldyklų. Jų dėka samurajai buvo atleidžiami nuo budistinio draudimo žudyti. Pvz., sakalų medžioklėje sumedžiotas laimikis buvo pateikiamas kaip „auka Suvos dievybei“.
XV a. žlugus Kamakuros šiogunatui, Suvos klanas tapo valstybės priešais, daug jo atstovų atliko ritualinę savižudybę. Be to, prasidėjus vidaus karams, Suvos maldyklų klanai pradėjo kariauti. 1483 m. Žemutinės maldyklos buvo sudegintos, ir prarasta didelė dalis jų istorinių dokumentų. 1582 m. sudeginta Aukštutinė maldykla. Edo laikotarpiu (XVII–XVIII a.) maldyklos vėl gavo valstybės apsaugą, galėjo atsistatyti ir suklestėti.
XIX a. didėjant įtampai tarp šintoizmo ir budizmo, maldyklos vėl patyrė niokojimus. 1864 ir 1867 m. sudegintos Žemutinės maldyklos. Meidži laikotarpiu šintoizmui tapus valstybine religija, buvo sistemiškai sunaikintas budistinis paveldas, nutrauktos vietos klanų dinastijos, panaikinta maldyklų priklausomybė įtakingoms giminėms, o šventikai tapo skiriami valstybės.
Kompleksai
Nors maldyklos turi labai seną istoriją, seniausi išlikę statiniai datuojami XVII a. Dauguma dabartinių statinių statyti XIX a. Visose maldyklose stovi po keturis masyvius stulpus (jap. 御柱 = onbashira), kurie gaminami iš kėnio kamienų. Kas šešerius metus šie kamienai kertami kalnuose, gabenami rankomis ir pastatomi. Tam vyksta Onbaširų šventė.
| Pavadinimas | Paveikslėlis | Aprašymas | Koordinatės |
|---|---|---|---|
| Aukštutinė pagrindinė maldykla | Yra išlaikiusi daugiausiai vertybių. Neturi pagrindinio pastato, ir švenčiausios vietos funkciją atlieka Morijos kalnas, prie kurio maldykla glaudžiasi. Pamaldų salė (jap. 幣拝殿 = Heihaiden) buvo sudeginta XVI a. pabaigoje, o atstatyta 1617 m. XIX a. nutarta šį statinį perstatyti iš pagrindų, kas atlikta 1833–1857 m. Relikvijorius (jap. 宝殿 = Hōden) pagrindinio pastato kairėje tradiciškai perstatomas kas 6 metus, derinant prie Onbaširos šventės. | 35°59′53″ š. pl. 138°7′10″ r. ilg. / 35.99806°š. pl. 138.11944°r. ilg. | |
| Aukštutinė ankstesnioji maldykla | Ji senovėje buvo vietos dievybės mišiagudži garbinimo vieta. Taip pat pagal legendą čia palaidotas dievas Takeminakata su žmona, ir iki XVII a. čia buvo vyriausiojo šventiko ohorio rezidencija (jap. 神殿 = Gōdono). Vienintelė iš visų Suvos maldyklų turi pagrindinį pastatą (pastatytas 1932 m.). Čia yra ir svarbiausia aukštutinių maldyklų ceremonijų salė (jap. 十間廊 = Jikken-rō). | 35°59′28″ š. pl. 138°8′00″ r. ilg. / 35.99111°š. pl. 138.13333°r. ilg. | |
| Žemutinė pavasario maldykla | Taip vadinama dėl to, kad vietos dievybei skirti ritualai atliekami pavasarį. Čia garbinamas šventasis kriptomerijos medis. Išlikusi XVIII a. pamaldų salė, XVII a. kaguros scena. | 36°04′55.45″ š. pl. 138°04′55.60″ r. ilg. / 36.0820694°š. pl. 138.0821111°r. ilg. | |
| Žemutinė rudens maldykla | Taip vadinama dėl to, kad vietos dievybei skirti ritualai atliekami rudenį. Čia garbinamas šventasis kriptomerijos medis. Išlikusi XVIII a. pamaldų salė, XIX a. kaguros scena. | 36°04′31.45″ š. pl. 138°05′28.68″ r. ilg. / 36.0754028°š. pl. 138.0913000°r. ilg. |
Išnašos
- „Suwa-taisha (諏訪大社)“. 長野県下諏訪町の観光情報.
- Chamberlain, Basil (trans.) (1882). Section XXXII.—Abdication of the Deity Master-of-the-Great-Land. A translation of the „Ko-ji-ki“ or Records of Ancient Matters. Yokohama: Lane, Crawford & Co.
- Imai, Nogiku (2017). „Mishaguji no tōsa shūsei (御社宮司の踏査集成)“. In Kobuzoku Kenkyūkai (ed.). Kodai Suwa to Mishaguji saiseitai no kenkyū (古代諏訪とミシャグジ祭政体の研究). Ningen-sha. pp. 212–281.
- Yazaki, Takenori, ed. (1986). 諏訪大社 (Suwa-taisha). Ginga gurafikku sensho (in Japanese). Vol. 4. Ginga shobō. p. 96.
- Oh, Amana ChungHae (2011). Cosmogonical Worldview of Jomon Pottery. Sankeisha. ISBN 978-4-88361-924-5.
- Aston, William George (1896). „Book XXX“. Nihongi: Chronicles of Japan from the Earliest Times to A.D. 697 . pp. 403–404.
- Rekishi REAL Henshūbu (歴史REAL編集部) (ed.) (2016). pp. 40-42.
- Suwa Kyōikukai (1938). 諏訪史年表 (Suwa Shinenpyō). Nagano: Suwa Kyōikukai. p. 74.
- Kim, Yung-Hee (1994). Songs to Make the Dust Dance: The Ryōjin Hishō of Twelfth-century Japan. Berkeley: University of California Press. pp. 144–145a. ISBN 978-0-520-08066-9.
- „Suwa Shinkō“. Encyclopedia of Shinto. Retrieved 21 September 2010.
- Grumbach, Lisa (2005). Sacrifice and Salvation in Medieval Japan: Hunting and Meat in Religious Practice at Suwa Jinja (PhD). Stanford University.
- Tanigawa, Kenichi, ed. (1987). 日本の神々―神社と聖地〈9〉美濃・飛騨・信濃 (Nihon no kamigami: Jinja to seichi, vol. 9: Mino, Hida, Shinano) (in Japanese). Hakusuisha. ISBN 978-4-560-02509-3.
- Suwa Shishi Hensan Iinkai, ed. (1988). 諏訪市史 中巻 (Suwa-Shishi, vol. 2). Suwa City Hall. pp. 888–890.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Suvos maldykla, Kas yra Suvos maldykla? Ką reiškia Suvos maldykla?