Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Studentiškos dvikovos randas vok Schmiss Schmitte Renommierschmiss akademinio fechtavimo dvikovose gautas randas Nuo maž
Studentiškos dvikovos randas
Studentiškos dvikovos randas (vok. Schmiss, Schmitte, Renommierschmiss) – akademinio fechtavimo dvikovose gautas randas. Nuo maždaug 1825 m. tokie randai laikyti savotiškomis garbės žymėmis. Vadinti įvairiai – menzuro randai, gyrimosi randai, vokiškai Schmitte ar Renommierschmiss. Dvikovų randai buvo populiarūs tarp aukštesnių socialinių sluoksnių austrų ir vokiečių, kurie XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje užsiiminėjo akademiniu fechtavimu (vok. Mensur). Dvikovų randai buvo laikomi savo klasės ir garbės ženklais, nes fechtavimas buvo populiarus tarp universitetų studentų, o fechtavimo draugijos to meto Austrijos ir Vokietijos universitetuose turėjo aukštą statusą. Šie randai yra savotiškas ankstyvas pavyzdys šiuolaikinės Europos visuomenėje. Dvikovų praktika ir susiję randai buvo paplitę ir to meto Vokietijos kariškių tarpe.
Amerikiečių turistai, apsilankydavę Vokietijoje XIX a. pabaigoje, būdavo sukrėsti pamatę Heidelbergo, Bonos, Jėnos ir kitų didžiųjų Vokietijos universitetų studentus korporacijų narius su randuotais veidais. Vieni randai seni, kiti šviežesni, treti vis dar sutvarstyti.
To meto akademinis fechtavimas labai skyrėsi nuo dabartinio sportinio fechtavimo. Dvikovų dalyviai naudojo ne , o sunkius kardus. Tokie kardai palikdavo kur kas rimtesnius randus, negu dabartiniai standartiniai sportiniai kardai. Individualios dvikovos tarp studentų buvo ritualizuotos. Neretai dėvėdavo apsauginius drabužius, pvz., dešinės rankos apsaugą.
Dvikovų randų kultūra buvo labiausiai įprasta Vokietijoje ir Austrijoje, mažiau kai kuriose Centrinės Europos šalyse. Trumpam buvo pasirodžiusi net Oksfordo universitete.
Vokietijos kariškiams iki Pirmojo pasaulinio karo buvo leidžiama kautis garbės dvikovose. Šią praktiką 1933 m. vėl atnaujino nacistinė Vokietijos vyriausybė.
Tokioje studentiškoje dvikovoje buvo laikoma idealu ir narsos demonstravimu išstovėti ir gauti smūgį (o ne padaryti žaizdą kitam). Nugalėtoju laikydavo žmogų, kuris gebėdavo pasibaigus dvikovai nueiti su akivaizdžia veido žaizda. Būdavo svarbu parodyti savo tvirtybę dvikovoje ir gebėjimą nebijoti gaunamų žaizdų.
Socialinė reikšmė
Randai būdavo gaunami tam tikrame socialiniame kontekste, susiję su socialine padėtimi ir akademine institucija, todėl jie rodė individo narsą ir tai, kad jis tinkamas partneris šeimai sukurti. Dvikovų randai būdavo akivaizdžiai matomi, tačiau ne tokie rimti, kad individas būtų suluošintas ar visiškai sudarkytu veidu. Pvz., Otas fon Bismarkas netgi teigė, kad randai yra narsos ženklas, kad žmogaus drąsumą galima įvertinti pagal „randų skaičių jo skruostuose“.
Mažumų grupės Vokietijoje irgi įsitraukdavo į šią praktiką, laikydamos tai būdu pagerinti savo padėtį. Pvz., kai kurie žydai tame irgi dalyvaudavo ir išdidžiai demonstruodavo savo veidų randus. 1874 m. Viljamas Osleris (William Osler, tada medicinos studentas) apsilankė Berlyne ir aprašė „vieną mano pažįstamą daug žadantį ispaną, kurio pusė veido, paprastai tai kairioji pusė, buvo išraižyta netaisyklingai išsibarsčiusiais visomis kryptimis einančiais randais, kurie skruostą padalino į įvairių formų lopus, tai keturiolikos dvikovų žymės.“ Kai kurie Vokietijos žydai randus laikė socialiai sveikų individų žymėmis.
Randų prigimtis
Randai paprastai būdavo kairiajame skruoste, o dešinysis likdavo be randų. Patyrę fechtuotojai, dalyvavę daugelyje susirėmimų, dažnai įgydavo ir daug randų. Vienas 1877 m. miręs dvikovininkas „...kovėsi ne mažiau kaip 13 dvikovų, bet galvoje, veide ir kakle turėjo 137 randus.“
Paprastai žaizdos būdavo nesunkios: „žaizdos paprastai sukeldavo tik laikiną nepatogumą ir iki gyvos galvos savo žymėse palikdavo liudijimą apie kovotą kovą. Sužeidimai, išskyrus nosies, lūpų ir ausų, net ne visada būdavo skausmingi, ir bjaurių randų galima išvengti, jei tik sužeistasis neima pernelyg daug gerti, dėl ko žaizdos sutinsta ir paraudonuoja. Naudojami kardai būna tokie skustuviškai aštrūs, kad jie kerta nesumušdami, todėl žaizdos kraštai gali būti sėkmingai suspausti, kad veidas neliktų sudarkytas, kaip kad būna, jei, pvz., nukertama ausis.“
Kartais į žaizdas dėdavo ir palikdavo jas žiojėti, kad susidarę randai būtų ryškesni. Ašutai veikdavo kaip žaizdos dirgikliai.
Kartais dvikovose nedalyvavę studentai imituodavo dvikovos žaizdas skustuvais, o tada jas erzindavo trindami jas vynu ar įsiūdami ašutą. Kiti mokėdavo gydytojams, kad šie perrėžtų skruostą. Vėlesniais laikais randų skaičius ir ryškumas ėmė mažėti. Po Antrojo pasaulinio karo dvikovinių randų įgijimo paprotys ėmė nykti. Vyresnieji žmonės kartais randus laiko patraukliais, ši praktika dar nėra visiškai išnykusi.
Išnašos
- DeMello, Margo "Encyclopedia of body adornment" Greenwood Publishing Group, 2007 p 237
- http://blogs.howstuffworks.com/2009/05/04/real-men-have-dueling-scars/ Archyvuota kopija 2010-07-29 iš Wayback Machine projekto. "howstuffworks real-men-have-dueling-scars"
- "Where students fight. Scarred Faces are common sights at Heidelburg." Daily Bulletin Supplement - Jul 12 San Francisco 1890
- "Duelling in Berlin" The Galveston Daily News November 9, 1886.
- Gilman, Sander "Making the body beautiful: a cultural history of aesthetic surgery" Princeton Press, 1991 p 123
- McAleer, Kevine "Dueling: The Cult of Honor in Fin-de-Siècle Germany" Princeton University Press; First Edition (October 3, 1994)
- "Dueling in Germany :The Bane of the Universities—Burial of a Student Victim to the Brutal Practice" Daily Evening Bulletin, (San Francisco, CA) Saturday, March 31, 1877; Issue 149; col F
- "Scarred Dueling Heroes," St Louis Daily Globe August 15, 1887
- Turner, J. Scott. "The Tinkerer's Accomplice. How Design Emerges from Life Itself" Harvard University Press, Cambridge, Massachusetts. I 2006 p36
- http://wiki.bmezine.com/index.php/Dueling_Scar Archyvuota kopija 2010-02-01 iš Wayback Machine projekto. "bmezine - Dueling_Scar"
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Studentiškos dvikovos randas, Kas yra Studentiškos dvikovos randas? Ką reiškia Studentiškos dvikovos randas?
Studentiskos dvikovos randas vok Schmiss Schmitte Renommierschmiss akademinio fechtavimo dvikovose gautas randas Nuo mazdaug 1825 m tokie randai laikyti savotiskomis garbes zymemis Vadinti įvairiai menzuro randai gyrimosi randai vokiskai Schmitte ar Renommierschmiss Dvikovu randai buvo populiarus tarp aukstesniu socialiniu sluoksniu austru ir vokieciu kurie XIX a pabaigoje ir XX a pradzioje uzsiiminejo akademiniu fechtavimu vok Mensur Dvikovu randai buvo laikomi savo klases ir garbes zenklais nes fechtavimas buvo populiarus tarp universitetu studentu o fechtavimo draugijos to meto Austrijos ir Vokietijos universitetuose turejo auksta statusa Sie randai yra savotiskas ankstyvas pavyzdys siuolaikines Europos visuomeneje Dvikovu praktika ir susije randai buvo paplite ir to meto Vokietijos kariskiu tarpe Studento korporanto nuotrauka Matyti keli seni randai ir viena sviezia zaizda 1896 m Amerikieciu turistai apsilankydave Vokietijoje XIX a pabaigoje budavo sukresti pamate Heidelbergo Bonos Jenos ir kitu didziuju Vokietijos universitetu studentus korporaciju narius su randuotais veidais Vieni randai seni kiti sviezesni treti vis dar sutvarstyti To meto akademinis fechtavimas labai skyresi nuo dabartinio sportinio fechtavimo Dvikovu dalyviai naudojo ne o sunkius kardus Tokie kardai palikdavo kur kas rimtesnius randus negu dabartiniai standartiniai sportiniai kardai Individualios dvikovos tarp studentu buvo ritualizuotos Neretai devedavo apsauginius drabuzius pvz desines rankos apsauga Dvikovu randu kultura buvo labiausiai įprasta Vokietijoje ir Austrijoje maziau kai kuriose Centrines Europos salyse Trumpam buvo pasirodziusi net Oksfordo universitete Vokietijos kariskiams iki Pirmojo pasaulinio karo buvo leidziama kautis garbes dvikovose Sia praktika 1933 m vel atnaujino nacistine Vokietijos vyriausybe Tokioje studentiskoje dvikovoje buvo laikoma idealu ir narsos demonstravimu isstoveti ir gauti smugį o ne padaryti zaizda kitam Nugaletoju laikydavo zmogu kuris gebedavo pasibaigus dvikovai nueiti su akivaizdzia veido zaizda Budavo svarbu parodyti savo tvirtybe dvikovoje ir gebejima nebijoti gaunamu zaizdu Socialine reiksmeRandai budavo gaunami tam tikrame socialiniame kontekste susije su socialine padetimi ir akademine institucija todel jie rode individo narsa ir tai kad jis tinkamas partneris seimai sukurti Dvikovu randai budavo akivaizdziai matomi taciau ne tokie rimti kad individas butu suluosintas ar visiskai sudarkytu veidu Pvz Otas fon Bismarkas netgi teige kad randai yra narsos zenklas kad zmogaus drasuma galima įvertinti pagal randu skaiciu jo skruostuose Mazumu grupes Vokietijoje irgi įsitraukdavo į sia praktika laikydamos tai budu pagerinti savo padetį Pvz kai kurie zydai tame irgi dalyvaudavo ir isdidziai demonstruodavo savo veidu randus 1874 m Viljamas Osleris William Osler tada medicinos studentas apsilanke Berlyne ir aprase viena mano pazįstama daug zadantį ispana kurio puse veido paprastai tai kairioji puse buvo israizyta netaisyklingai issibarsciusiais visomis kryptimis einanciais randais kurie skruosta padalino į įvairiu formu lopus tai keturiolikos dvikovu zymes Kai kurie Vokietijos zydai randus laike socialiai sveiku individu zymemis Randu prigimtisRandai paprastai budavo kairiajame skruoste o desinysis likdavo be randu Patyre fechtuotojai dalyvave daugelyje susiremimu daznai įgydavo ir daug randu Vienas 1877 m mires dvikovininkas kovesi ne maziau kaip 13 dvikovu bet galvoje veide ir kakle turejo 137 randus Paprastai zaizdos budavo nesunkios zaizdos paprastai sukeldavo tik laikina nepatoguma ir iki gyvos galvos savo zymese palikdavo liudijima apie kovota kova Suzeidimai isskyrus nosies lupu ir ausu net ne visada budavo skausmingi ir bjauriu randu galima isvengti jei tik suzeistasis neima pernelyg daug gerti del ko zaizdos sutinsta ir paraudonuoja Naudojami kardai buna tokie skustuviskai astrus kad jie kerta nesumusdami todel zaizdos krastai gali buti sekmingai suspausti kad veidas neliktu sudarkytas kaip kad buna jei pvz nukertama ausis Kartais į zaizdas dedavo ir palikdavo jas ziojeti kad susidare randai butu ryskesni Asutai veikdavo kaip zaizdos dirgikliai Kartais dvikovose nedalyvave studentai imituodavo dvikovos zaizdas skustuvais o tada jas erzindavo trindami jas vynu ar įsiudami asuta Kiti mokedavo gydytojams kad sie perreztu skruosta Velesniais laikais randu skaicius ir ryskumas eme mazeti Po Antrojo pasaulinio karo dvikoviniu randu įgijimo paprotys eme nykti Vyresnieji zmones kartais randus laiko patraukliais si praktika dar nera visiskai isnykusi IsnasosDeMello Margo Encyclopedia of body adornment Greenwood Publishing Group 2007 p 237 http blogs howstuffworks com 2009 05 04 real men have dueling scars Archyvuota kopija 2010 07 29 is Wayback Machine projekto howstuffworks real men have dueling scars Where students fight Scarred Faces are common sights at Heidelburg Daily Bulletin Supplement Jul 12 San Francisco 1890 Duelling in Berlin The Galveston Daily News November 9 1886 Gilman Sander Making the body beautiful a cultural history of aesthetic surgery Princeton Press 1991 p 123 McAleer Kevine Dueling The Cult of Honor in Fin de Siecle Germany Princeton University Press First Edition October 3 1994 Dueling in Germany The Bane of the Universities Burial of a Student Victim to the Brutal Practice Daily Evening Bulletin San Francisco CA Saturday March 31 1877 Issue 149 col F Scarred Dueling Heroes St Louis Daily Globe August 15 1887 Turner J Scott The Tinkerer s Accomplice How Design Emerges from Life Itself Harvard University Press Cambridge Massachusetts I 2006 p36 http wiki bmezine com index php Dueling Scar Archyvuota kopija 2010 02 01 is Wayback Machine projekto bmezine Dueling Scar