Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Stasys ŽymantasGimė 1908 m gegužės 5 d KijevasMirė 1973 m balandžio 19 d 64 metai Los Andželas JAVVeikla teisininkas vis
Stasys Žymantas
| Stasys Žymantas | |
|---|---|
| Gimė | 1908 m. gegužės 5 d. Kijevas |
| Mirė | 1973 m. balandžio 19 d. (64 metai) Los Andželas, JAV |
| Veikla | teisininkas, visuomenės veikėjas, žurnalistas, redaktorius |
| Alma mater | Vytauto Didžiojo universitetas |
Stasys Žymantas (Žakevičius) (1908 m. gegužės 5 d., senu stiliumi balandžio 22 d. Kijeve – 1973 m. balandžio 19 d. Los Andželas, JAV) – Lietuvos teisininkas, visuomenės veikėjas, žurnalistas, redaktorius.
Biografija
1933 m. baigė teisės studijas Vytauto Didžiojo universitete, gilino žinias Paryžiaus, Harvardo, Čikagos ir Londono universitetuose. 1937–1940 m. – Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, 1940–1944 m. – Vilniaus universiteto docentas, dekanas.
1940 m. lapkričio gale Mykolas Naujokaitis jį įtraukė į Vilniaus LAF pogrindinę veiklą. Gen. št. mjr. Vytautas Bulvičius laikė Stasį Žakevičių patikimu žmogumi ir džiaugėsi jo įsijungimu. S. Žakevičius pasiūlė jiems naudotis Vilniaus Universiteto bibliotekos kambariu. Bibliotekoje dirbo jo žmona . 1941 m. pradžioje jį formaliai į veiklą įtraukė .
Vienas iš 1941 m. birželio sukilimo vadų. Antrą karo dieną, birželio 23 d., S.Žakevičius slaptai sukvietė į pasitarimą VU Teisės mokslų fakulteto dekanato patalpose. Susirinko 10-20 žmonių. Sutarė sukilimą Vilniuje pradėti 19 val. Sutarė užimti milicijos nuovadas, geležinkelio stotį, radiją, aerodromą, tiltus, išlaisvinti politinius kalinius iš Lukiškių kalėjimo ir iš traukinių Vilniuje bei Naujojoje Vilnioje, valdyti pagrindines miesto gatves ir kelius iš miesto. Laikina sukilimo vadaviete paliko VU Teisės mokslų fakulteto dekanatą. S.Žakevičius tą dieną LAF-o štabo vardu parašė, išspausdino ir platino atsišaukimą, skelbiantį nepriklausomybės atkūrimą bei Lietuvos laikinosios vyriausybės sudarymą Kaune ir raginantį Vilniuje pradėti sukilimą prieš bolševikus.
S. Žakevičius yra pastebėjęs tuometinias sunkias sąlygas:
Pačiame beveik 200,000 gyventojų Vilniaus mieste lietuviai tesudarė labai negausią mažumą: 10-15,000. Didžioji lenkiškoji dauguma, kurioje tuomet aktyviai reiškėsi lenkų komunistai, buvo lietuviams priešiškai nusistačiusi, visus juos, be išimties, net ir pačius lietuvius komunistus, laikydama nacionalistais ir smetonininkais. Antrą žymią Vilniaus gyventojų dalį, apie 80,000, sudarė žydai, kurių tarpe tuo metu taip pat dominavo komunistinis aktyvas, kuriam bet koks net sovietinis lietuviškumas buvo svetimas ir todėl nepriimtinas ir atmestinas.
Vilniuje išleistame atsišaukime tvirtino, kad reikia eliminuoti žydus iš Lietuvos politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo. Sukilimą apsunkino LAF karininkų suėmimas prieš pat karą, taip pat simbolinė sostinės svarba. Sukilėliai laimėjo didvyrišku ryžtu, priešingu visoms logikoms ir teorijoms.
Svarbiausias dalykas buvo sukilimo staigumas, spontaniškumas ir kaip tik logikos stoka. Bolševikai nežinojo ir negalėjo susigaudyti, nei kas, nei iš kur šaudė. Ir kaip tik tai sukėlė paniką ir vertė juos trauktis.
1941 m. birželio 24 d. rytą sudarytas Vilniaus miesto ir srities piliečių komitetas, kuriam jis pirmininkavo. Lietuvos laikinoji vyriausybė jį paskyrė savo įgaliotiniu Vilniuje. Vokietijos kariuomenei įžengus į Vilnių, komitetas pradėjo tvarkyti administracinius miesto reikalus. Vokiečių karo komendantas sutiko komitetą pripažinti civiline miesto valdžia. Vokiečių du karininkai su S. Žakevičiumi surašė aktą dėl Vilniaus srities aktyvistų štabo ir sukilėlių būrių išformavimo. Vokietis, kuris buvo Vilniaus karo komendantas, aiškiai nurodė nevykdyti Kaune esančios laikinosios Lietuvos vyriausybės įsakymų. St. Žakevičius pareiškė norą atvažiuoti į Kauną pasitarti ir surinkti administracijai labai trūkstamų žmonių, tačiau liepos 11 d. gavo Sicherungsdivision 403 Kriegsabteilungs-chef neigiamą atsakymą, kad tokia kelionė įneštų daugiau nedarnumo vokiečių žinyboms,
kurioms pradžioje tikrai per daug skubotas valstybių fabrikavimas dar ausyse skamba.
1941 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos generalinis komisaras Adrian T. von Rentelnas sustabdė komiteto veiklą. S. Žakevičius vokiečių paskirtas Vilniaus miesto savivaldos šefu.
1943–1944 m. – Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos Vilniaus štabo vadovas. Pogrindyje leido laikraštį .
Vokietijoje
1944 m. iš Lietuvos su vokiečiais pasitraukė vienu iš paskutiniųjų traukinių į Daniją. Savo pavardę pakeitė iš Žakevičiaus į Žymantą. Dirbo VLIK'e, palaikė ryšius su Lietuvos pogrindžiu (slapyvardis „Butautas“). Vienas iš VLIK’o užsienio delegatūros sumanytojų ir jos narys 1944–1945 m.
prieš išvykdamas į Lietuvą jį paskyrė Lietuvos pasipriešinimo atstovu užsienyje. Visgi, Stasys Žymantas atmetė 1948 m. ir pareiškė, kad
formaliai Lietuvos valstybė tebeegzistuoja ir dar tebeveikia jos konstitucinė santvarka, pagal kurią buvo akredituoti ir šiandien oficialiai tebeveikia atitinkamų vyriausybių pripažinti ir prie jų akredituoti Lietuvos įg. ministeriai.
Taip pat išsakė pageidavimą, kad Lietuvos valstybės ir kovojančios tautos interesų gynimo politikai bei diplomatijai užsienyje vadovautų diplomatijos šefas Stasys Lozoraitis.
Anglijoje
1946 m. sausio mėn. Hamburge su pirmą kartą susitiko su britų žvalgybos MI6 ekspertu Lietuvai . Stasys Žymantas jiems užmezgė ryšius su Stasiu Lozoraičiu ir .
1948 m. išvyko į Angliją. Britų žvalgybos MI6 operacijoje Džiunglės vadovavo lietuvių daliniui. Nuo 1949 m. gegužės iki 1955 m. balandžio pabaltiečiai agentai buvo vokiškais laivais Schnellboot gabenami į Saaremaą, Užavą, Ventspilį, Palangą ir Ustką, kur juos sutikdavo vietiniai partizanai. NKVD/KGB operaciją išaiškino ir daugybę agentų užverbavo.
Stasys Žymantas ir Stasys Lozoraitis buvo pagrindiniai VLIK’o varžovai užsienyje atstovaujant Lietuvos partizanus. 1950 m. spalio mėn. su VLIK’u užmezgęs ryšį partizanas Juozas Lukša-Daumantas grįžo į Lietuvą, kur parašė Pro Memoria. Juose pasisako, kad Stasio Žymanto siunčiami agentai
būtų likviduoti, o jų atsiradimo krašte inspiratoriams atimti bet kokią juridinę galią užsienyje veikti kovojančio krašto atstovų vardu.
Stasys Žymantas prieš mirtį nusivylė šia savo veikla.
Vienas Londone leisto žurnalo „Santarvė“ sumanytojų ir redakcijos kolektyvo narys. Su kitais įsteigė ir redagavo žurnalą „East and West“.
JAV
1957–1959 m. dirbo „Amerikos balso“ Miuncheno radijo centre. Jį uždarius, emigravo į JAV.
Bendradarbiavo leidiniuose „Dirva“, „Vienybė“, „Europos lietuvis“, „Nepriklausoma Lietuva“, „Mūsų Vytis“, „Lituanus“ ir kt.
Šaltiniai
- „Juozas Jankauskas. 1941 metų sukilimo didvyris“. Suarchyvuotas originalas 2007-02-23. Nuoroda tikrinta 2012 m. lapkričio 11 d..
- „Arūnas Bubnys. 1941-ųjų metų Birželio sukilimas Vilniuje“. Suarchyvuotas originalas 2012-11-23. Nuoroda tikrinta 2012 m. lapkričio 11 d..
- „Kęstutis Girnius. Pavargęs, bet ne herojus…“. Nuoroda tikrinta 2012 m. lapkričio 11 d..
- „Aidai. Mūsų buityje. Mirtys“. Nuoroda tikrinta 2012 m. lapkričio 11 d..
- „Juozas Ambrazevičius. Gyventi per mirtį“. Nuoroda tikrinta 2012 m. lapkričio 11 d..
- Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 584 psl.
- Laurynas Jonušauskas. Stasio Lozoraičio ir VLIK’o santykiai (1947–1948)
- „Stephen Dorril. M16: Inside the Covert World of Her Majesty's Secret Intelligence Service“. Nuoroda tikrinta 2012 m. lapkričio 11 d..
- Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 584 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Stasys Žymantas, Kas yra Stasys Žymantas? Ką reiškia Stasys Žymantas?
Stasys ZymantasGime 1908 m geguzes 5 d KijevasMire 1973 m balandzio 19 d 64 metai Los Andzelas JAVVeikla teisininkas visuomenes veikejas zurnalistas redaktoriusAlma mater Vytauto Didziojo universitetas Stasys Zymantas Zakevicius 1908 m geguzes 5 d senu stiliumi balandzio 22 d Kijeve 1973 m balandzio 19 d Los Andzelas JAV Lietuvos teisininkas visuomenes veikejas zurnalistas redaktorius Biografija1933 m baige teises studijas Vytauto Didziojo universitete gilino zinias Paryziaus Harvardo Cikagos ir Londono universitetuose 1937 1940 m Vytauto Didziojo universiteto destytojas 1940 1944 m Vilniaus universiteto docentas dekanas 1940 m lapkricio gale Mykolas Naujokaitis jį įtrauke į Vilniaus LAF pogrindine veikla Gen st mjr Vytautas Bulvicius laike Stasį Zakeviciu patikimu zmogumi ir dziaugesi jo įsijungimu S Zakevicius pasiule jiems naudotis Vilniaus Universiteto bibliotekos kambariu Bibliotekoje dirbo jo zmona 1941 m pradzioje jį formaliai į veikla įtrauke Vienas is 1941 m birzelio sukilimo vadu Antra karo diena birzelio 23 d S Zakevicius slaptai sukviete į pasitarima VU Teises mokslu fakulteto dekanato patalpose Susirinko 10 20 zmoniu Sutare sukilima Vilniuje pradeti 19 val Sutare uzimti milicijos nuovadas gelezinkelio stotį radija aerodroma tiltus islaisvinti politinius kalinius is Lukiskiu kalejimo ir is traukiniu Vilniuje bei Naujojoje Vilnioje valdyti pagrindines miesto gatves ir kelius is miesto Laikina sukilimo vadaviete paliko VU Teises mokslu fakulteto dekanata S Zakevicius ta diena LAF o stabo vardu parase isspausdino ir platino atsisaukima skelbiantį nepriklausomybes atkurima bei Lietuvos laikinosios vyriausybes sudaryma Kaune ir raginantį Vilniuje pradeti sukilima pries bolsevikus S Zakevicius yra pastebejes tuometinias sunkias salygas Paciame beveik 200 000 gyventoju Vilniaus mieste lietuviai tesudare labai negausia mazuma 10 15 000 Didzioji lenkiskoji dauguma kurioje tuomet aktyviai reiskesi lenku komunistai buvo lietuviams priesiskai nusistaciusi visus juos be isimties net ir pacius lietuvius komunistus laikydama nacionalistais ir smetonininkais Antra zymia Vilniaus gyventoju dalį apie 80 000 sudare zydai kuriu tarpe tuo metu taip pat dominavo komunistinis aktyvas kuriam bet koks net sovietinis lietuviskumas buvo svetimas ir todel nepriimtinas ir atmestinas Vilniuje isleistame atsisaukime tvirtino kad reikia eliminuoti zydus is Lietuvos politinio ekonominio ir kulturinio gyvenimo Sukilima apsunkino LAF karininku suemimas pries pat kara taip pat simboline sostines svarba Sukileliai laimejo didvyrisku ryztu priesingu visoms logikoms ir teorijoms Svarbiausias dalykas buvo sukilimo staigumas spontaniskumas ir kaip tik logikos stoka Bolsevikai nezinojo ir negalejo susigaudyti nei kas nei is kur saude Ir kaip tik tai sukele panika ir verte juos trauktis 1941 m birzelio 24 d ryta sudarytas Vilniaus miesto ir srities pilieciu komitetas kuriam jis pirmininkavo Lietuvos laikinoji vyriausybe jį paskyre savo įgaliotiniu Vilniuje Vokietijos kariuomenei įzengus į Vilniu komitetas pradejo tvarkyti administracinius miesto reikalus Vokieciu karo komendantas sutiko komiteta pripazinti civiline miesto valdzia Vokieciu du karininkai su S Zakeviciumi surase akta del Vilniaus srities aktyvistu stabo ir sukileliu buriu isformavimo Vokietis kuris buvo Vilniaus karo komendantas aiskiai nurode nevykdyti Kaune esancios laikinosios Lietuvos vyriausybes įsakymu St Zakevicius pareiske nora atvaziuoti į Kauna pasitarti ir surinkti administracijai labai trukstamu zmoniu taciau liepos 11 d gavo Sicherungsdivision 403 Kriegsabteilungs chef neigiama atsakyma kad tokia kelione įnestu daugiau nedarnumo vokieciu zinyboms kurioms pradzioje tikrai per daug skubotas valstybiu fabrikavimas dar ausyse skamba 1941 m rugsejo 15 d Lietuvos generalinis komisaras Adrian T von Rentelnas sustabde komiteto veikla S Zakevicius vokieciu paskirtas Vilniaus miesto savivaldos sefu 1943 1944 m Lietuvos laisves kovotoju sajungos Vilniaus stabo vadovas Pogrindyje leido laikrastį Vokietijoje1944 m is Lietuvos su vokieciais pasitrauke vienu is paskutiniuju traukiniu į Danija Savo pavarde pakeite is Zakeviciaus į Zymanta Dirbo VLIK e palaike rysius su Lietuvos pogrindziu slapyvardis Butautas Vienas is VLIK o uzsienio delegaturos sumanytoju ir jos narys 1944 1945 m pries isvykdamas į Lietuva jį paskyre Lietuvos pasipriesinimo atstovu uzsienyje Visgi Stasys Zymantas atmete 1948 m ir pareiske kadformaliai Lietuvos valstybe tebeegzistuoja ir dar tebeveikia jos konstitucine santvarka pagal kuria buvo akredituoti ir siandien oficialiai tebeveikia atitinkamu vyriausybiu pripazinti ir prie ju akredituoti Lietuvos įg ministeriai Taip pat issake pageidavima kad Lietuvos valstybes ir kovojancios tautos interesu gynimo politikai bei diplomatijai uzsienyje vadovautu diplomatijos sefas Stasys Lozoraitis Anglijoje1946 m sausio men Hamburge su pirma karta susitiko su britu zvalgybos MI6 ekspertu Lietuvai Stasys Zymantas jiems uzmezge rysius su Stasiu Lozoraiciu ir 1948 m isvyko į Anglija Britu zvalgybos MI6 operacijoje Dziungles vadovavo lietuviu daliniui Nuo 1949 m geguzes iki 1955 m balandzio pabaltieciai agentai buvo vokiskais laivais Schnellboot gabenami į Saaremaa Uzava Ventspilį Palanga ir Ustka kur juos sutikdavo vietiniai partizanai NKVD KGB operacija isaiskino ir daugybe agentu uzverbavo Stasys Zymantas ir Stasys Lozoraitis buvo pagrindiniai VLIK o varzovai uzsienyje atstovaujant Lietuvos partizanus 1950 m spalio men su VLIK u uzmezges rysį partizanas Juozas Luksa Daumantas grįzo į Lietuva kur parase Pro Memoria Juose pasisako kad Stasio Zymanto siunciami agentaibutu likviduoti o ju atsiradimo kraste inspiratoriams atimti bet kokia juridine galia uzsienyje veikti kovojancio krasto atstovu vardu Stasys Zymantas pries mirtį nusivyle sia savo veikla Vienas Londone leisto zurnalo Santarve sumanytoju ir redakcijos kolektyvo narys Su kitais įsteige ir redagavo zurnala East and West JAV1957 1959 m dirbo Amerikos balso Miuncheno radijo centre Jį uzdarius emigravo į JAV Bendradarbiavo leidiniuose Dirva Vienybe Europos lietuvis Nepriklausoma Lietuva Musu Vytis Lituanus ir kt Saltiniai Juozas Jankauskas 1941 metu sukilimo didvyris Suarchyvuotas originalas 2007 02 23 Nuoroda tikrinta 2012 m lapkricio 11 d Arunas Bubnys 1941 uju metu Birzelio sukilimas Vilniuje Suarchyvuotas originalas 2012 11 23 Nuoroda tikrinta 2012 m lapkricio 11 d Kestutis Girnius Pavarges bet ne herojus Nuoroda tikrinta 2012 m lapkricio 11 d Aidai Musu buityje Mirtys Nuoroda tikrinta 2012 m lapkricio 11 d Juozas Ambrazevicius Gyventi per mirtį Nuoroda tikrinta 2012 m lapkricio 11 d Zurnalistikos enciklopedija Vilnius Pradai 1997 584 psl Laurynas Jonusauskas Stasio Lozoraicio ir VLIK o santykiai 1947 1948 Stephen Dorril M16 Inside the Covert World of Her Majesty s Secret Intelligence Service Nuoroda tikrinta 2012 m lapkricio 11 d Zurnalistikos enciklopedija Vilnius Pradai 1997 584 psl