Spulių valsčius (vok. Amtsbezirk Spullen) – Rytų Prūsijos administracinis teritorinis vienetas, gyvavęs 1874–1945 m. dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje. Priklausė Pilkalnio apskričiai. Valsčiaus centras buvo Spuliuose.
| Spulių valsčius Amtsbezirk Spullen | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Spulių valsčius Pilkalnio apskrityje | ||||
| Valstybė | Vokietija | |||
| Provincija | Rytų Prūsija | |||
| Administracinis centras | Spuliai | |||
| 1874–1945 | Pilkalnio apskritis | |||
| Gyventojų | 2 166 (1905) | |||
| Plotas | 53,7 km² (1905) | |||
Istorija
Suformuotas 1874 m. pagal 1872 m. priimtus „Apskričių nuostatus Prūsijos, Brandenburgo, Pomeranijos, Poznanės, Silezijos ir Saksonijos provincijoms“ iš 16 kaimo bendruomenių ir 2 dvaro apygardų. 1922 m. Baltrušėlių valsčiui perduotas Mažųjų Meškupių kaimas, 1928 m. prie gretimų kaimų prijungtos abi dvaro apygardos – Heinrichsfeldės ir Meškupių. 1928–1945 m. valsčių sudarė 15 kaimo bendruomenių: Bednorių, Bludžių, Daudų, Draugupėnų, Eglininkų, Geniškių, Heinrichsfeldės (Eimeniškių), Kėkštų, Kigių, Minkštimų, Minkštymėlių, Pričkiemio, Spulių, Šakalų ir Švarbalių.
Valsčius buvo vakarinėje apskrities dalyje, Ragainės, nuo 1922 m. – Tilžės-Ragainės apskrities paribyje. Valsčiumi tekėjo Įsruties baseino upeliai Būdupė, Akmenis, Kusupė, Draugupė ir Padraugupė, valsčiaus šiauriniame pakraštyje dunksojo nedidelis Draugupėnų miškas.
1905 m. valsčiuje buvo 2166 gyventojai, iš jų 70 lietuvių (3,2 %). Daugiausia lietuvių gyveno Švarbaliuose (16 %) ir Dauduose (14 %). Didžiausios gyvenvietės 1939 m. buvo valsčiaus centras Spuliai (355 gyv.) ir Draugupėnai (204 gyv.).
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Spulių valsčius, Kas yra Spulių valsčius? Ką reiškia Spulių valsčius?