Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Kenedžio kosminių skrydžių centras angl Kennedy Space Center JAV prezidento John F Kennedy vardu pavadintas erdvėlaivių
Kenedžio kosminių skrydžių centras
Kenedžio kosminių skrydžių centras (angl. Kennedy Space Center) – JAV prezidento John F. Kennedy vardu pavadintas erdvėlaivių paleidimo centras JAV, Floridoje, Kanaveralo kyšulyje. Nuo 1968 m. iš čia buvo vykdomi visi NASA rengiami pilotuojami skrydžiai į kosmosą. Taip pat centras valdo daug JAV vyriausybės rengiamų bepiločių erdvėlaivių skrydžių.
Centras įsikūręs Merito saloje, Atlanto vandenyne, šiaurės-šiaurės vakarų kryptimi nuo Kanaveralo kyšulio. 2011 m. centre dirbo 13 100 žmonių. Maždaug 2100 buvo federalinės vyriausybės darbuotojai, o kiti – rangovai.
Nuo 1968 m. visi skrydžiai vykdomi iš 39-ojo raketų paleidimo komplekso (angl. Launch Complex 39, LC-39) pakilimo aikštelių A ir B. Centre taip pat yra Raketų konstravimo pastatas (angl. Vehicle Assembly Building), daugkartinių erdvėlaivių nusileidimo takas. Netoliese įkurta ir centro pramoninė teritorija, kur yra visa centro aptarnavimo infrastruktūra: centrinė būstinė, valdymo ir registracijos pastatas, taip pat centrinis instrumentų pastatas. Centre yra ir Merito salos kosminių skrydžių sekimo ir duomenų tinklo stotis. Centro lankytojų kompleksas siūlo turistams ekskursijas į centrą ir Kanaveralo kyšulio karinių oro pajėgų stotį.
Istorija
XX a. 7-asis dešimtmetis
Kenedžio kosminių skrydžių centras buvo įkurtas siekiant sukurti ir plėtoti JAV pilotuojamų kosminių skrydžių programą. Šio centro užuomazga tapo 1958 m. įkurtas Raketų paleidimo direktoratas (angl. Launch Operations Directorate), atskaitingas Maršalo kosminių skrydžių centrui, Alabamoje. Prezidentui J. F. Kennedy paskelbus tikslą nuskraidinti žmones į Mėnulį iki 1970 m., Kanaveralo kyšulio raketų bandymo sparnas (vėliau – Kanaveralo kyšulio karinių oro pajėgų stotis) buvo išplėsta į Merito salą.
1962 m. liepos 1 d. įstaiga buvo pervadinta Raketų paleidimo centru ir įgijo vieno iš NASA centrų statusą, o 1963 m. lapkričio 29 d., po J. F. Kennedy mirties, gavo dabartinį savo pavadinimą.
„Mercury“ ir „Gemini“ programos
Pilotuojamo nusileidimo Mėnulyje programa buvo įgyvendinta trim etapais: „Mercury“, „Gemini“ ir „Apollo“. „Mercury“ programos tikslai buvo iškelti pilotuojamą erdvėlaivį į Žemės orbitą, ištirti žmogaus elgseną bei galimybes kosmose ir saugiai sugrąžinti astronautą bei erdvėlaivį į Žemę. Nors „Mercury“ programą vykdė NASA, raketos buvo paleistos iš JAV karinių oro pajėgų Kanaveralo kyšulio raketų bandymo sparno. 1961 m., naudojant „Redstone“ raketas, įvyko du pirmieji pilotuojami bandymai, kurių metu į kosmosą buvo iškelti pirmieji amerikiečių astronautai, o 1962 m. buvo atlikti pirmieji pilotuojami orbitiniai skrydžiai, naudojant didesnes „Atlas D“ raketas.
Sudėtingesnio dviviečio „Gemini“ erdvėlaivio ir „Titan II“ raketos tikslai buvo išbandyti dviejų erdvėlaivių susijungimą ir astronautų darbą atvirame kosmose. 1965–1966 m. iš Kanaveralo kyšulio buvo paleista 12 šių erdvėlaivių, iš kurių paskutiniai 10 buvo pilotuojami.
„Apollo“ programa
1961 m. iš Kanaveralo kyšulio buvo paleista pirmoji „Saturn“ raketa, kurių reikėjo „Apollo“ programai, o 1967 m. sausio 27 d. kilusio gaisro metu žuvo pirmosios pilotuojamos „Apollo“ misijos komanda. 1968 m. spalio 11 d. į Žemės orbitą „Saturn IB“ raketa pakilo „Apollo 7“ erdvėlaivis.
Skrydžiams į Mėnulį reikėjo dar didesnės trijų pakopų raketos „Saturn V“. Tam Kenedžio kosminių skrydžių centre 1965 m. Merito saloje buvo pastatytas 39-asis raketų paleidimo kompleksas su dviem pakilimo aikštelėmis, Raketų paleidimo valdymo centru ir Raketų konstravimo pastatu, o 1966 m. užbaigta infrastruktūra.
1967–1973 m. pakilo 13 „Saturn V“ raketų, kurios po „Apollo 7“ į kosmosą pakėlė 10 „Apollo“ erdvėlaivių. 1967 m. lapkričio 9 d. įvyko pirmasis skrydis iš paties Kenedžio kosminių skrydžių centro, kurio metu pakilo nepilotuojamas erdvėlaivis „Apollo 4“. Pirmasis pilotuojamas „Saturn V“ raketos skrydis įvyko 1968 m. gruodžio 21 d., kuomet į Mėnulio orbitą buvo nusiųstas erdvėlaivis „Apollo 8“. Vėliau Žemės ir Mėnulio orbitose buvo išbandytas Mėnulio modulis „Apollo 9“. 1969 m. liepos 16 iš pakilimo aikštelės A buvo paleistas „Apollo 11“, kuris liepos 20 d. nusileido Mėnulyje. Tais pačiais metais misiją pakartojo „Apollo 12“.
1970–1972 m. buvo paleistos dar 5 „Apollo“ misijos. 1973 m. gegužės 14 d. paskutinį kartą pakilusi „Saturn V“ raketa iškėlė į orbitą kosminę stotį „Skylab“. Tais pačiai metais į kosminę stotį pakilo trys pilotuojami erdvėlaiviai, o 1975 m. – paskutinis „Apollo“ erdvėlaivis badomajam „Apollo-Sojuz“ projektui.
„Space Shuttle“ programa
8-ojo dešimtmečio pabaigoje LC-39 kompleksas buvo pritaikytas „Space Shuttle“ programai. Netoliese buvo įrengtas 4,6 km ilgio daugkartinių erdvėlaivių nusileidimo takas, tačiau pirmieji 9 „Space Shuttle“ programos erdvėlaiviai leidosi Edwardso karinių oro pajėgų bazėje Kalifornijoje.
Įvykus 24 sėkmingiems daugkartinių erdvėlaivių skrydžiams, 1986 m. sausio 28 d., prabėgus 73 sekundėms po pakilimo erdvėlaivis „Challenger“ sprogo kartu su 7 astronautais. Skrydžiai atnaujinti 1988 m. rugsėjo 29 d.
2003 m. vasario 1 d., 113-ojo daugkartinių erdvėlaivių skrydžio metu, „Columbia“ sudegė grįždamas iš kosmoso į atmosferą. Skrydžiai buvo nutraukti iki 2005 m. liepos 26 d.
Per 30 „Space Shuttle“ programos metų šiais erdvėlaiviais buvo naudojamasi keliant į kosmosą palydovus ir tarpplanetinius zondus, vykdant kosmoso mokslo ir technologijų eksperimentus, lankantis Rusijos kosminėje stotyje „Mir“, konstruojant ir aptarnaujant Tarptautinę kosminę stotį, iškeliant ir aptarnaujant Hablo kosminį teleskopą, taip pat jie buvo naudojami kaip kosminės laboratorijos. Programa buvo nutraukta 2011 m. liepą, įvykdžius 135 skrydžius.
XXI a. 2-asis dešimtmetis
2009 m. spalio 28 d. pakilusi „Ares I-X“ raketa buvo pirmasis nepilotuojamas skrydis iš Kenedžio kosminių skrydžių centro nuo „Skylab“ pakilimo 1973 m.
2011 m. užbaigus „Space Shuttle“, reikšmingai sumažėjo centro darbuotojų skaičius (panašiai kaip 1972 m. užbaigus „Apollo“ programą). Siekdama tęsti pilotuojamus skrydžius į kosmosą, NASA šiuo metu kuria naują raketą.
Šaltiniai
- James Dean, NASA budget woes leads to layoffs Archyvuota kopija 2013-01-02 iš archive.today, Federal Times, 2011 m. kovo 17 d. (Tikrinta 2013-01-20)
- The National Archives, Lyndon B. Johnson Executive Order 11129 (Tikrinta 2013-01-20)
Nuorodos
- Kenedžio kosminių skrydžių centro svetainė Archyvuota kopija 2022-03-24 iš Wayback Machine projekto.
- Kenedžio kosminių skrydžių centro lankytojų skyriaus svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kenedžio kosminių skrydžių centras, Kas yra Kenedžio kosminių skrydžių centras? Ką reiškia Kenedžio kosminių skrydžių centras?
Kenedzio kosminiu skrydziu centras angl Kennedy Space Center JAV prezidento John F Kennedy vardu pavadintas erdvelaiviu paleidimo centras JAV Floridoje Kanaveralo kysulyje Nuo 1968 m is cia buvo vykdomi visi NASA rengiami pilotuojami skrydziai į kosmosa Taip pat centras valdo daug JAV vyriausybes rengiamu bepilociu erdvelaiviu skrydziu 39 asis raketu paleidimo kompleksas39 ojo komplekso paleidimo aiksteles A ir B Centras įsikures Merito saloje Atlanto vandenyne siaures siaures vakaru kryptimi nuo Kanaveralo kysulio 2011 m centre dirbo 13 100 zmoniu Mazdaug 2100 buvo federalines vyriausybes darbuotojai o kiti rangovai Nuo 1968 m visi skrydziai vykdomi is 39 ojo raketu paleidimo komplekso angl Launch Complex 39 LC 39 pakilimo aiksteliu A ir B Centre taip pat yra Raketu konstravimo pastatas angl Vehicle Assembly Building daugkartiniu erdvelaiviu nusileidimo takas Netoliese įkurta ir centro pramonine teritorija kur yra visa centro aptarnavimo infrastruktura centrine bustine valdymo ir registracijos pastatas taip pat centrinis instrumentu pastatas Centre yra ir Merito salos kosminiu skrydziu sekimo ir duomenu tinklo stotis Centro lankytoju kompleksas siulo turistams ekskursijas į centra ir Kanaveralo kysulio kariniu oro pajegu stotį IstorijaXX a 7 asis desimtmetis Saturn V raketa paleidimo aiksteleje Kenedzio kosminiu skrydziu centras buvo įkurtas siekiant sukurti ir pletoti JAV pilotuojamu kosminiu skrydziu programa Sio centro uzuomazga tapo 1958 m įkurtas Raketu paleidimo direktoratas angl Launch Operations Directorate atskaitingas Marsalo kosminiu skrydziu centrui Alabamoje Prezidentui J F Kennedy paskelbus tiksla nuskraidinti zmones į Menulį iki 1970 m Kanaveralo kysulio raketu bandymo sparnas veliau Kanaveralo kysulio kariniu oro pajegu stotis buvo isplesta į Merito sala 1962 m liepos 1 d įstaiga buvo pervadinta Raketu paleidimo centru ir įgijo vieno is NASA centru statusa o 1963 m lapkricio 29 d po J F Kennedy mirties gavo dabartinį savo pavadinima Mercury ir Gemini programos Pilotuojamo nusileidimo Menulyje programa buvo įgyvendinta trim etapais Mercury Gemini ir Apollo Mercury programos tikslai buvo iskelti pilotuojama erdvelaivį į Zemes orbita istirti zmogaus elgsena bei galimybes kosmose ir saugiai sugrazinti astronauta bei erdvelaivį į Zeme Nors Mercury programa vykde NASA raketos buvo paleistos is JAV kariniu oro pajegu Kanaveralo kysulio raketu bandymo sparno 1961 m naudojant Redstone raketas įvyko du pirmieji pilotuojami bandymai kuriu metu į kosmosa buvo iskelti pirmieji amerikieciu astronautai o 1962 m buvo atlikti pirmieji pilotuojami orbitiniai skrydziai naudojant didesnes Atlas D raketas Sudetingesnio dviviecio Gemini erdvelaivio ir Titan II raketos tikslai buvo isbandyti dvieju erdvelaiviu susijungima ir astronautu darba atvirame kosmose 1965 1966 m is Kanaveralo kysulio buvo paleista 12 siu erdvelaiviu is kuriu paskutiniai 10 buvo pilotuojami Apollo programa 1961 m is Kanaveralo kysulio buvo paleista pirmoji Saturn raketa kuriu reikejo Apollo programai o 1967 m sausio 27 d kilusio gaisro metu zuvo pirmosios pilotuojamos Apollo misijos komanda 1968 m spalio 11 d į Zemes orbita Saturn IB raketa pakilo Apollo 7 erdvelaivis Skrydziams į Menulį reikejo dar didesnes triju pakopu raketos Saturn V Tam Kenedzio kosminiu skrydziu centre 1965 m Merito saloje buvo pastatytas 39 asis raketu paleidimo kompleksas su dviem pakilimo aikstelemis Raketu paleidimo valdymo centru ir Raketu konstravimo pastatu o 1966 m uzbaigta infrastruktura 1967 1973 m pakilo 13 Saturn V raketu kurios po Apollo 7 į kosmosa pakele 10 Apollo erdvelaiviu 1967 m lapkricio 9 d įvyko pirmasis skrydis is paties Kenedzio kosminiu skrydziu centro kurio metu pakilo nepilotuojamas erdvelaivis Apollo 4 Pirmasis pilotuojamas Saturn V raketos skrydis įvyko 1968 m gruodzio 21 d kuomet į Menulio orbita buvo nusiustas erdvelaivis Apollo 8 Veliau Zemes ir Menulio orbitose buvo isbandytas Menulio modulis Apollo 9 1969 m liepos 16 is pakilimo aiksteles A buvo paleistas Apollo 11 kuris liepos 20 d nusileido Menulyje Tais paciais metais misija pakartojo Apollo 12 1970 1972 m buvo paleistos dar 5 Apollo misijos 1973 m geguzes 14 d paskutinį karta pakilusi Saturn V raketa iskele į orbita kosmine stotį Skylab Tais paciai metais į kosmine stotį pakilo trys pilotuojami erdvelaiviai o 1975 m paskutinis Apollo erdvelaivis badomajam Apollo Sojuz projektui Space Shuttle programa Space Shuttle Atlantis ruosimas skrydziui 8 ojo desimtmecio pabaigoje LC 39 kompleksas buvo pritaikytas Space Shuttle programai Netoliese buvo įrengtas 4 6 km ilgio daugkartiniu erdvelaiviu nusileidimo takas taciau pirmieji 9 Space Shuttle programos erdvelaiviai leidosi Edwardso kariniu oro pajegu bazeje Kalifornijoje Įvykus 24 sekmingiems daugkartiniu erdvelaiviu skrydziams 1986 m sausio 28 d prabegus 73 sekundems po pakilimo erdvelaivis Challenger sprogo kartu su 7 astronautais Skrydziai atnaujinti 1988 m rugsejo 29 d 2003 m vasario 1 d 113 ojo daugkartiniu erdvelaiviu skrydzio metu Columbia sudege grįzdamas is kosmoso į atmosfera Skrydziai buvo nutraukti iki 2005 m liepos 26 d Per 30 Space Shuttle programos metu siais erdvelaiviais buvo naudojamasi keliant į kosmosa palydovus ir tarpplanetinius zondus vykdant kosmoso mokslo ir technologiju eksperimentus lankantis Rusijos kosmineje stotyje Mir konstruojant ir aptarnaujant Tarptautine kosmine stotį iskeliant ir aptarnaujant Hablo kosminį teleskopa taip pat jie buvo naudojami kaip kosmines laboratorijos Programa buvo nutraukta 2011 m liepa įvykdzius 135 skrydzius XXI a 2 asis desimtmetis 2009 m spalio 28 d pakilusi Ares I X raketa buvo pirmasis nepilotuojamas skrydis is Kenedzio kosminiu skrydziu centro nuo Skylab pakilimo 1973 m 2011 m uzbaigus Space Shuttle reiksmingai sumazejo centro darbuotoju skaicius panasiai kaip 1972 m uzbaigus Apollo programa Siekdama testi pilotuojamus skrydzius į kosmosa NASA siuo metu kuria nauja raketa SaltiniaiJames Dean NASA budget woes leads to layoffs Archyvuota kopija 2013 01 02 is archive today Federal Times 2011 m kovo 17 d Tikrinta 2013 01 20 The National Archives Lyndon B Johnson Executive Order 11129 Tikrinta 2013 01 20 NuorodosKenedzio kosminiu skrydziu centro svetaine Archyvuota kopija 2022 03 24 is Wayback Machine projekto Kenedzio kosminiu skrydziu centro lankytoju skyriaus svetaine Vikiteka Kenedzio kosminiu skrydziu centras vaizdine ir garsine medziaga