| Sopwith Gnu | |
| Harry Hawker bando "Gnu" prototipą su uždaru salonu (Nr. K-101). Tai buvo antrasis šio modelio orlaivis. Hendonas, 1919 m. gegužės 29 d. | |
| Tipas | Keleivinis lėktuvas |
|---|---|
| Gamintojas | Sopwith Aviation & Engineering Company |
| Gamybos metai | 1919 m. |
| Pirmas skrydis | 1919 m. gegužė |
| Pradėtas naudoti | 1919 m. |
| Pagrindiniai naudotojai | Australian Aerial Services |
| Pagaminta vnt. | 13 vnt. |
Sopwith Gnu – XX a. antrojo dešimtmečio pabaigoje Kingstono prie Temzės mieste įsikūrusios Didžiosios Britanijos aviacijos įmonės Sopwith Aviation & Engineering Company sukurtas trivietis civilis kelioninis, turistinis ir sportinis lėktuvas, medinės konstrukcijos biplanas, laikomas pirmuoju britų lėktuvu su uždaru salonu, skirtu civiliniam naudojimui.
Konstrukcija ir gamyba
Modelis „Gnu“ buvo kuriamas pokarinei civilinės aviacijos rinkai. Konstrukciškai tai buvo nesudėtingas biplanas su vienodo ilgio sparnais. Piloto darbo vieta buvo įrengta atviroje kabinoje, dvi keleivių vietos – fiuzeliaže įrengtame uždarame salone su stikliniu stogu.
Į daugumą serijinių „Gru“ buvo montuojami karo pradžioje Prancūzijos įmonės Le Rhône sukurti 110 AG galios rotaciniai varikliai Le Rhône 9J, greičiausiai taip siekiant išnaudoti perteklines karo atsargas.
Uždaras keleivių salonas buvo nedidelis ir susilaukė neigiamo vertinimo, ko išdavoje dauguma lėktuvų buvo perdaryti į turinčius atviras keleivių vietas.
Viso buvo pagamintas vienas prototipas ir dvylika serijinių orlaivių. Pokario ekonomikos nuosmukis ir didelė demobilizuotų ir į civilinius perdarytų karinių orlaivių pasiūla privertė greitai nutraukti šio modelio gamybą. Šio modelio pardavimai „Sopwith“ sekėsi prastai, nors du vienetus pavyko parduoti į Australiją.
Eksploatacijos istorija
Didžiosios Britanijos teritorijoje likę „Gnu“ trečiajame dešimtmetyje daugiausiai buvo naudojami pramoginiams skrydžiams. Iki dešimtmečio pabaigos sudužo du šio modelio orlaiviai, naudoti aviacijos triukams atlikti.
Dauguma serijinių orlaivių taip ir nebuvo parduoti ir buvo išardyti. Tokio likimo 1920 m. įvykusio „Sopwith“ bankroto metu sulaukė keturi „Gnu“.
Du „Gnu“ Australijos aviakompanija „Australian Aerial Services“ naudojo oro pašto linijoje tarp Adelaidės ir Sidnėjaus.
Operatoriai
- Australian Aerial Services
Techniniai duomenys (Gnu)
Bendrosios charakteristikos
- Įgula: vienas (pilotas)
- Keleivių: du
- Ilgis: 25 pėdos 10 colių (7,88 m)
- Sparno mojis: 38 pėdos 1 colis (11,61 m)
- Aukštis: 9 pėdos 10 colių (3,00 m)
- Maksimalus kilimo svoris: 3 350 svarų (1 520 kg)
- Jėgainė: vienas oru aušinamas rotacinis variklis „Le Rhône 9J“, išvystantis 110 AG (82 kW) galią
Skrydžio duomenys
- Maksimalus greitis: 93 mylios per valandą (150 km/h, 81 mazgas)
- Tūpimo greitis: 64 km/h
- Skrydžio nuotolis: 300 mylių (483 km, 260 jūrmylių)
- Kilimo greitis: 645 pėdos/min (3,3 m/s)
- Kilimo laikas: 7,75 min. į 1525 m (5000 pėdų) aukštį
Literatūra
- A.J. Jackson, British Civil Aircraft since 1919 – Volume 3, Putnam, London 1988, ISBN 0-85177-818-6
- The Illustrated Encyclopedia of Aircraft (Part Work 1982–1985), Orbis Publishing.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Sopwith Gnu, Kas yra Sopwith Gnu? Ką reiškia Sopwith Gnu?