Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Songcenas GampoSongcen Gampo skulptūraJarlungų dinastijaVisas vardas ས ང བཙན ས མ པ Songtsän Gampo Gimė tarp 557 ir 617 m
Songtsan Gampo
| Songcenas Gampo | |
|---|---|
| Songcen Gampo skulptūra | |
| Jarlungų dinastija | |
| Visas vardas | སྲོང་བཙན་སྒམ་པོ (Songtsän Gampo) |
| Gimė | tarp 557 ir 617 m. Gjama |
| Mirė | 649 m. (?) Lasa, Tibeto imperija |
| Tėvai | Namri Songcenas, Dringma Togo |
| Sutuoktinis (-ė) | Bhrikuti, Venčeng, ir dar 3 žmonos |
| Vaikai | Gungsongas Gungcenas |
| Religija | budizmas |
| Tibeto imperatorius | |
| Kelintas | 33 |
| Ėjo pareigas | 605 – 649 |
| Pirmtakas | |
| Įpėdinis | |
| Vikiteka | Songcenas Gampo |
Songcenas Gampo (tibet. སྲོང་བཙན་སྒམ་པོ = srong btsan sgam po; 569–649?/605–649? m.) – pirmasis Tibeto imperatorius, įkūręs Tibeto imperiją ir, pasak tradicijos, įvedęs budizmą į Tibetą.
Biografija
Gimė tarp 557 ir 617 m. Gjamos rūmuose netoli Lasos, buvo Jarlungų dinastijos karaliaus sūnus. Pagal tradicinį Tibeto karalių sąrašą Songcenas Gampo laikomas 33-uoju Tibeto valdovu. Į sostą įžengė tarp 605 ir 617 m., dar būdamas mažamečiu, nes jo tėvas buvo nunuodytas. Vėliau, vienydamas šalį, Songcenas Gampo vedė princeses iš įvairių kraštų: Žangžungo, Tangutų karalystės, Nepalo (), Kinijos (). Teigiama, kad Kinijos ir Nepalo – tuo metu jau budistinių valstybių – princesės buvo pirmosios budistės ir skatino Songceną Gampo atkreipti dėmesį į šią religiją.
Songcenas Gampo pasižymėjo užkariaudamas aplinkinius kraštus ir taip plėsdamas Jarlungų valdžią: jis užkariavo Tibeto kultūros pradininkę – Žangžungo valstybę (~634 m.), puldinėjo tautas rytų Tibete (vakarų sia, bailangus, ), 635–636 m. surengė sėkmingą karinę kampaniją į Tangų valdomą Kiniją. Pietuose (Nepale) vasaliniais ryšiais pajungė Ličhavų dinastiją.
Songcenas Gampo pasižymėjo kultūrine veikla – jis nusiuntė ministrą į Indiją, kad šis sukurtų raštą tibetiečių kalbai. Tada pradėti versti budistiniai tekstai iš sanskrito į tibetiečių kalbą ir šalyje pradėtas platinti budizmas. Jis perkėlė sostinę į Lasą, pradėjo prekybinius ryšius su Kinija, Indija, šiaurės tautomis (uigūrais, mongolais); taip Tibete pradėtas naudoti šilkas, rašalas, popierius, vynas, atsirado astrologija, raštas, teisynas.
Songcenas Gampo mirė greičiausiai 649 m., jo įpėdiniu tapo vaikaitis (nors tikroji valdžia teko ministrui Mgarongui Canui). Tibeto budistinėje tradicijoje Songcen Gampo laikomas vienu iš trijų dharmos karalių.
Išnašos
- bsod nams rgyal mtshan 1994, pp. 161, b.449, 191 n.560.
- Yeshe De Project 1986, pp. 222–225.
- Shakabpa 1967, p. 25.
- Beckwith 1993, p. 19 n. 31..
- Karmey, Samten G. (1975). "'A General Introduction to the History and Doctrines of Bon", p. 180. Memoirs of Research Department of The Toyo Bunko, No, 33. Tokyo.
- Bushell, S. W. "The Early History of Tibet. From Chinese Sources." Journal of the Royal Asiatic Society, Vol. XII, 1880, pp. 529-530, n. 31.
- Dudjom 1991.
- Sakyapa Sonam Gyaltsen. (1328). Clear Mirror on Royal Genealogy. Translated by McComas Taylor and Lama Choedak Yuthok as: The Clear Mirror: A Traditional Account of Tibet's Golden Age, p. 106. (1996) Snow Lion Publications. Ithaca, New York. ISBN 1-55939-048-4.
- Bacot, J., et al. Documents de Touen-houang relatifs à l'Histoire du Tibet. (1940), p. 30. Libraire orientaliste Paul Geunther, Paris.
Literatūra
- bsod nams rgyal mtshan (1994). The Mirror Illuminating the Royal Genealogies: Tibetan Buddhist Historiography : an Annotated Translation of the XIVth Century Tibetan Chronicle: RGyal-rabs Gsal- Baʼi Me-long. Otto Harrassowitz Verlag. ISBN 978-3-447-03510-1.
- Dudjom (1991). The Nyingma School of Tibetan Buddhism: Its Fundamentals and History. Wisdom Publications. ISBN 978-0-86171-734-7.
- Yeshe De Project (1986). Ancient Tibet: Research Materials from the Yeshe De Project. Dharma Publ. ISBN 978-0-89800-146-4.
- Shakabpa, Tsepon W. D. (1967). Tibet: A Political History. New Haven and London: Yale University Press.
- Beckwith, Christopher I (1993). The Tibetan Empire in Central Asia: A History of the Struggle for Great Power Among Tibetans, Turks, Arabs, and Chinese During the Early Middle Ages. Princeton University Press. ISBN 0-691-02469-3.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Songtsan Gampo, Kas yra Songtsan Gampo? Ką reiškia Songtsan Gampo?
Songcenas GampoSongcen Gampo skulpturaJarlungu dinastijaVisas vardas ས ང བཙན ས མ པ Songtsan Gampo Gime tarp 557 ir 617 m GjamaMire 649 m Lasa Tibeto imperijaTevai Namri Songcenas Dringma TogoSutuoktinis e Bhrikuti Venceng ir dar 3 zmonosVaikai Gungsongas GungcenasReligija budizmasTibeto imperatoriusKelintas 33Ėjo pareigas 605 649PirmtakasĮpedinisVikiteka Songcenas Gampo Songcenas Gampo tibet ས ང བཙན ས མ པ srong btsan sgam po 569 649 605 649 m pirmasis Tibeto imperatorius įkures Tibeto imperija ir pasak tradicijos įvedes budizma į Tibeta BiografijaGime tarp 557 ir 617 m Gjamos rumuose netoli Lasos buvo Jarlungu dinastijos karaliaus sunus Pagal tradicinį Tibeto karaliu sarasa Songcenas Gampo laikomas 33 uoju Tibeto valdovu Į sosta įzenge tarp 605 ir 617 m dar budamas mazameciu nes jo tevas buvo nunuodytas Veliau vienydamas salį Songcenas Gampo vede princeses is įvairiu krastu Zangzungo Tangutu karalystes Nepalo Kinijos Teigiama kad Kinijos ir Nepalo tuo metu jau budistiniu valstybiu princeses buvo pirmosios budistes ir skatino Songcena Gampo atkreipti demesį į sia religija Songcenas Gampo pasizymejo uzkariaudamas aplinkinius krastus ir taip plesdamas Jarlungu valdzia jis uzkariavo Tibeto kulturos pradininke Zangzungo valstybe 634 m puldinejo tautas rytu Tibete vakaru sia bailangus 635 636 m surenge sekminga karine kampanija į Tangu valdoma Kinija Pietuose Nepale vasaliniais rysiais pajunge Lichavu dinastija Songcenas Gampo pasizymejo kulturine veikla jis nusiunte ministra į Indija kad sis sukurtu rasta tibetieciu kalbai Tada pradeti versti budistiniai tekstai is sanskrito į tibetieciu kalba ir salyje pradetas platinti budizmas Jis perkele sostine į Lasa pradejo prekybinius rysius su Kinija Indija siaures tautomis uigurais mongolais taip Tibete pradetas naudoti silkas rasalas popierius vynas atsirado astrologija rastas teisynas Songcenas Gampo mire greiciausiai 649 m jo įpediniu tapo vaikaitis nors tikroji valdzia teko ministrui Mgarongui Canui Tibeto budistineje tradicijoje Songcen Gampo laikomas vienu is triju dharmos karaliu Isnasosbsod nams rgyal mtshan 1994 pp 161 b 449 191 n 560 Yeshe De Project 1986 pp 222 225 Shakabpa 1967 p 25 Beckwith 1993 p 19 n 31 Karmey Samten G 1975 A General Introduction to the History and Doctrines of Bon p 180 Memoirs of Research Department of The Toyo Bunko No 33 Tokyo Bushell S W The Early History of Tibet From Chinese Sources Journal of the Royal Asiatic Society Vol XII 1880 pp 529 530 n 31 Dudjom 1991 Sakyapa Sonam Gyaltsen 1328 Clear Mirror on Royal Genealogy Translated by McComas Taylor and Lama Choedak Yuthok as The Clear Mirror A Traditional Account of Tibet s Golden Age p 106 1996 Snow Lion Publications Ithaca New York ISBN 1 55939 048 4 Bacot J et al Documents de Touen houang relatifs a l Histoire du Tibet 1940 p 30 Libraire orientaliste Paul Geunther Paris Literaturabsod nams rgyal mtshan 1994 The Mirror Illuminating the Royal Genealogies Tibetan Buddhist Historiography an Annotated Translation of the XIVth Century Tibetan Chronicle RGyal rabs Gsal Baʼi Me long Otto Harrassowitz Verlag ISBN 978 3 447 03510 1 Dudjom 1991 The Nyingma School of Tibetan Buddhism Its Fundamentals and History Wisdom Publications ISBN 978 0 86171 734 7 Yeshe De Project 1986 Ancient Tibet Research Materials from the Yeshe De Project Dharma Publ ISBN 978 0 89800 146 4 Shakabpa Tsepon W D 1967 Tibet A Political History New Haven and London Yale University Press Beckwith Christopher I 1993 The Tibetan Empire in Central Asia A History of the Struggle for Great Power Among Tibetans Turks Arabs and Chinese During the Early Middle Ages Princeton University Press ISBN 0 691 02469 3