| Sokalo mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Krymo totorių antpuoliai | |||||||
Sokalo mūšis | |||||||
| |||||||
| Priešininkai | |||||||
| Abiejų Tautų Respublika Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė | Krymo chanatas | ||||||
| Vadai | |||||||
| Konstantinas Ostrogiškis Mikalojus Firlejus Stanislavas Chodeckis Martinas Kameneckis kunigaikščiai Koreckiai (Vasilijus, Levas ir Aleksandras) | Bogatyr Girėjus (chano sūnus) | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| ~7 tūkst. | ~20-40 tūkst. | ||||||
| Aukos | |||||||
| ~1,2 tūkst. | nežinoma | ||||||
Sokalio mūšis (lenk. Bitwa pod Sokalem) – 1519 metų rugpjūčio 2 dieną įvykęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės kariuomenės, vadovaujamos Lietuvos didžiojo etmono kunigaikščio Konstantino Ostrogiškio, mūšis su Krymo chanato kariuomene, vadovaujama Astrachanės chano Bogatyr-Girėjaus. Mūšis baigėsi Krymo totorių pergale.
Mūšio eiga
1519 m. liepos mėn. apie 40 tūkst Krymo totorių pajėgos persikėlė per Vakarinio Bugo upę ir pradėjo plėšikauti Podolės Rusios, Belzo ir Liublino vaivadijose. Krašto gynybai Lietuvos etmonas Konstantinas Ostrogiškis subūrė Podilės ir Galicijos bajorų kariauną. Jungtinės lenkų ir lietuvių pajėgos įkūrė stovyklą prie Pietinio Bugo upės, netoli Sokalo miesto. Lenkijos-Lietuvos kariuomenėje buvo apie 7 tūkst. vyrų. Matydamas Krymo pajėgų skaitinį pranašumą, Ostrogskis pasiūlė nesivelti atvirą mūšį, o primesti jiems kovos sąlygas užpuolant juos naktį arba atakuoti per upę besikeliančią, grobiu apsikrovsią vilkstinę.
Lenkų karo vadai atsisakė klausiyti Ostrogiškio patarimo, pavadinę jį neryžtingu ir pasisakė už atvirą kovą. Ostrogiškis, neturėdamas galimybės įtikinti oponentų savo planu, pasiūlė bent nesikelti per upę, o išnaudoti tvirtintos sąjungininkų stovyklos privalumais ir laukti artėjusių 600 moldavų karių pastiprinimo. Nepavykus susitarti dėl taktikos Lenkijos kariuomenės vadai nusprendė pulti, nelaukdami pastiprinimo.
Rugpjūčio 2 d. Lenkijos pajėgos iškėlę savo vėliavas ir pradėjo keltis per Bugo upę ir ataktuoti Krymo totorių rikiuotę. Krymo totoriai panaudojo savo įprastą taktiką: apsimetė atsitraukiantys ir įviliojo lenkų kavaleriją į Sokalo apylinkėse paspęstą pasalą. Lenkams pasiekus kaimą, jie buvo apšaudyti strėlėmis, kas privertė lenkus trauktis atgal prie upės. Ostrogiškis, matydamas besiklostančią situaciją, asmeniškai vadovavo apie tūkstančio kavaleristų atakai prieš totorių flangą, taip siekdamas pridengti kariuomenės užnugarį. Tai kiek pagerino padėtį, tačiau gausesnių totorių pajėgų spaudžiamiems lenkams vis vien teko trauktis į dešinįjį Bugo upės krantą, patiriant didelių nuostolių.
Mūšyje ATR kariuomenė prarado daug riterių, taip pat žuvo kunigaikščiai Koreckiai (Vasilijus, Levas ir Aleksandras), viso – apie 1200 karių; net ir pats Ostrogiškis vos spėjo prasiveržti iš Krymo totorių apsupties.
Totorių skaičius skirtinguose šaltiniuose nurodomas skirtingai – nuo 17-18 iki 40 tūkst. Abu vertinimai gali būti teisingi – bendras totorių kariuomenės dydis galėjo siekti iki 40 tūkst., o mūšyje galėjo dalyvauti iki 20 tūkst. karių pajėgos.
Priešingai, nei ankstesnių totorių išpuolių atveju, kai Krymo chanas atsiribodavo nuo tokių savo pavaldinių veiksmų (pvz. kaip mūšio prie Lopušnos atveju), šiuo atveju Mechmedas Girėjus pripažino, kad savo iniciatyva nutraukė su karalium Žygimantu sudarytą taikos sutartį. Savo veiksmus jis teisino nuostoliais, kuriuos jo valdos patyrė nuo kazokų išpuolių, pasiekdavusių net Očakovą. Mainais į taikos atkūrimą jis pareikalavo duoklės (dovanų), už tai pasi8lydamas savo pagalbą LDK kare su Maskvos didžiąja kunigaikštyste.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Sokalo mūšis, Kas yra Sokalo mūšis? Ką reiškia Sokalo mūšis?