Liublino vaivadija (1474–1795)

Liublino vaivadija (lenk. Województwo lubelskie) – 1474–1793 m. Lenkijos karalystės karūnos Mažosios Lenkijos provincijos administracinis teritorinis vienetas. Sostinė Liublinas. Vaivadija ribojosi šiaurės vakaruose su Mazovijos vaivadija, šiaurėje su Palenkės vaivadija, šiaurės rytuose su Bresto vaivadija, rytuose su Rusios vaivadija ir vakaruose su Sandomiro vaivadija.

Liublino vaivadija (1474–1795)
lenk. Województwo lubelskie

←

1474 – 1793

→

→

Vaivadija ATR žemėlapyje 1474-1793 m. (raudona)

Valstybė

Abiejų Tautų Respublika

Provincija

Mažosios Lenkijos provincija

Administracinis centras

Liublinas

Žemės

3

Vaivada

Liublino vaivada

Plotas

10 230 km²

Kitos reikšmės – Liublino vaivadija (reikšmės).

Istorija

redaguoti

Vaivadija įkurta 1474 m. iš rytinės Sandomiro vaivadijos dalies, karaliaus Kazimiero Jogailaičio įsakymu. 1569 m. po Liublino unijos prie vaivadijos prijungta nedidelė dalis vakarinių Bresto vaivadijos žemių, su Palenkės Mendzižeco miestu. 1793 m. po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo didelė dalis pietinių vaivadijos žemių atiteko Habsburgų monarchijos Vakarų Galicijai, o iš likusių šiaurinių žemių buvo įkurta nauja, daug mažesnė Liublino vaivadija, kuri po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. prijungta prie Vakarų Galicijos.

Suskirstymas

redaguoti

Vaivadiją sudarė trys žemės: Liublino žemė, Lukuvo žemė ir Uženduvo žemė. Didžiausios gyvenvietės Bilgorajus, Krašnikas, Liubartuvas, Lenčna, Liublino Opolė, Pulavai, Palenkės Radzinas, Sedlcos, Švidnikas, Uženduvas, Kuruvas, Žemutinis Kazimieras, Lukuvas ir Parčevas.

Žemė	Plotas km²
Liublino žemė	5812,01
Lukuvo žemė	1928,28
Uženduvo žemė	3293,37
Bendrai	11033,66

Vaivadija 1793-1795 m.

Literatūra

redaguoti

Adolf Pawiński: Polska XVI wieku pod względem geograficzno-statystycznym. T. 3: Małopolska. Warszawa: Księgarnia Gebethnera i Wolffa, 1886, s. 8.