Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Socialinė istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Socialinė istorija – istorijos mokslo šaka, tirianti žmonių organizacinių bendruomenių atsiradimą ir vystymąsi. Socialinė istorija tiria luomų atsiradimą ir formavimąsi, socialinių reformų kūrimąsi, socialinių garantijų atsiradimą nuo seniausiųjų laikų iki šių dienų. Kartais dabartinė socialinė istorija dar vadinama sociologija.
Žmonių bendrijų atsiradimas ir raida
Pirmykštė bendruomeninė santvarka
Priešistorinės žmonių bendrijos kūrėsi išgyvenimo tikslais, todėl visi grupės individai privalėjo dirbti ir veikti kartu. Priešistorinės bendruomenės nebuvo sėslios, dažnai kilnodavosi, todėl būdavo paskiriami žygio iš vienos vietos į kitą vadai. Dažniausiai jais būdavo stipriausi arba išmintingiausi genties individai, daugiausia vyrai. Taip atsirado hierarchija: vyrai užėmė vadovaujančiuosius postus, o moterys ir vaikai buvo jiems pavaldūs.
Apsistojus vienoje vietoje ilgesniam laikui būdavo išrenkama kelių individų taryba arba vadovaujantis individas. Jie privalėdavo rūpintis genties narių reikalais, spręsti ginčus. Karo su kita gentimi pavojaus metu savo vietą vyraujantis individas ar jų grupė perleisdavo valdžią saviems kariams (jeigu patys jais nebūdavo).
Gentyje ar genčių bendruomenėje svarbią vietą užimdavo ir žyniai ar šamanai, kurie „nuspėdavo“ gyvūnų judėjimo kryptis ar „numatydavo“ priešo puolimą.
Pirmykštės bendruomeninės santvarkos visuomenėje nebuvo tokio individų sluoksnio, kaip vergai, jais tapę iš tos pačios individų grupės.
Vergovinės santvarkos formavimasis iki VI m. e. a.
Gimininėms bendruomenėms liejantis į stambesnius civilizacinius vienetus pamažu ėmė formuotis pirmieji miestai – valstybės. Vadovaujančiąja individų grupe visuomenėje išliko vyrai, bet ir šioje grupėje ėmė išsiskirti luomai, todėl apylygės galimybės vadovauti išnyko. Visuomenė pasiskirstė į atskirus luomus, turėjusius gana apibrėžtus savo veiklos ir politinės galios rėmus. Iškilo luomai, turėję daugiausiai pinigų, didžiausią autoritetą ir politinę galią. Taip susiformavo kilmingųjų luomas, kuriam, pvz.: Šumere priklausė tik karalius, žyniai ir didikai. Luomą galėjo sudaryti tik to luomo individų palikuonys. Žemesniųjų luomų atstovai į aukštesniuosius pereiti negalėjo net ir įgavę daugiau poltinės galios.
Žemiausiuoju ir beteisiu sluoksniu tapo vergai.
Klasikinėse Senovės Graikijos ir Romos civilizacijose toks luomų atsiskyrimas buvo šiek tiek pakeistas. Demokratiniuose Atėnuose valstybės valdyme galėjo dalyvauti visi piliečiai vyrai, nepaisant jų kilmės, o Romoje valstybines vietas galėjo užimti išskirtinai aristokratai ir keli vidutinės klasės atstovai – pirkliai ar turtingieji amatininkai bei pasižymėję karininkai.
Vergovinės santvarkos svarbiausiais objektais tapo kilmingieji visuomenės sluoksniai, užėmę išskirtinę padėtį ir valdę valstybę bei žemiausiasis ir beteisis sluoksnis – vergai. Vidurinieji sluoksniai turėjo dalį poltinių teisių, bet negalėjo pereiti į aukštesniuosius sluoksnius, nors kartais įgaudavo gana didelę galią.
Ekspansiniai valstybių planai tarp jų gimdė karus. Pralaimėjusios šalies gyventojai arba būdavo išvaromi į vergiją ar kitaip represuojami (pvz., Asirijoje), arba gaudavo siauresnių nei šalies laimėtojos gyventojų politinių teisių (pvz.: Romos imperijoje).
Luominis visuomenės susiskirstymas viduramžiais
Sužlugus Romos imperijai, Europoje ėmė vyrauti barbariškos tautos, sukūrusios savo valstybes. Jos plėtėsi žiaurumu ir jėga. Laikui bėgant toks modelis įsivyravo ir vidinėje santvarkoje.
Apsikrikštijusios tautos perėmė griežtą asketišką krikščioniškąją moralę, todėl aukštas valstybines pareigas ėmė užimti ir aukštesnieji dvasininkai – vyskupai ir arkivyskupai. Norėdami užsitikrinti popiežių paramą karaliai prie savęs ėmė laikyti dvasininkus ir dvasininkija tapo atskiru aukštuoju kilminguoju luomu.
Kaip dar vienas savarankiškas mažateisis luomas, išsiskyrė valstiečiai, kurie buvo įbaudžiavinti. Jie tapo priklausomi nuo feodalų – didikų. Valstiečiai privalėjo eiti lažą, ir buvo visiškai priklausomi nuo žemvaldžio, neturėjo politinių teisių. Visgi jie buvo laisvesni už vergus, o kai kuriose valstybėse, ypač Šiaurės Europos, kur vergų sluoksnio net nebuvo, valstiečiai užėmė jų vietą.
Dar vienas nepriklausomas luomas ėmė formuotis XI-XII a. Tai miestiečiai, kurie išsikovojo nepriklausomybę nuo feodalų XI- XIV a. Miestiečių luomas apibendrinamasis, nes miestuose gyveno įvairios luominės grupės, bet visi miestų gyventojai turėjo daugiau politinių teisių nei valstiečiai.
Žydai sudarė miestiečių luomo dalį, bet XII- XV a. dėl religinių persekiojimų ėmė kilnotis po visą Europą, ieškodami politinio prieglobsčio. XV a. juos Lietuvoje priglaudė didysis kunigaikštis Vytautas, suteikęs žydams netgi tam tikrų privilegijų. XVI a. Lietuvos statutuose jau buvo nurodyta, kad žydai sudaro atskirą luomą.
Pramonės perversmo ir Prancūzijos Didžiosios Revoliucijos poveikis luominei visuomenei
XVIII a. pab. – XIX a. pr. įvyko nemaži pokyčiai luominėje visuomenėje. Pirmiausia, pramonės perversmas, pakeitęs nenašų baudžiauninkų valstiečių darbą, paveikė naujo luomo – darbininkų atsiradimą. Jį sudarė ir valstiečiai bei miestiečiai, pradėję dirbti fabrikuose ir gamyklose. Moterys ir vyrai fabrikuose dirbo lygią darbo dieną (maždaug po 10-12 valandų). Į darbą įtraukti ir vaikai. Darbininkai už savo darbą jau gaudavo užmokestį, ir tuo skyrėsi nuo amatininkų ir valstiečių.
Pramonės perversmo metu susikūrė dar vienas luomas – buržuazija, kurią sudarė turtingi fabrikantai miestiečiai. Buržuazijos galia su laiku augo, bet politinių teisių ji turėjo tik tiek, kiek eiliniai miestiečiai, nes negalėjo užimti valstybinių vietų. Tai nėra stebėtina, nes buržuazijos didžiumą sudarė ne kilmingieji. Kilmingieji užsiėmimą kokiais nors verslais laikė žemu.
Nesiskaitymas už vidutiniosiomis masėmės ir buržuazija išprovokavo Didžiąją Prancūzijos revoliuciją, dėl kurios valdančioji aristokratija ir dvasininikija neteko visos anksčiau turėtos galios ir valdžia atiteko buržuazijai. Po šio įvykio absoliutinių monarchijų santvarkos pamatai ėmė svyruoti, nes revoliucijos paskatintos buržuazijos masės stengėsi paimti valdžią ar ja pasidalyti su monarchu.
Prancūzijos Didžiosios revoliucijos priimta Visuotinė Žmogaus teisių ir piliečių deklaracija iškėlė neginčytinos lygybės principą ir tapo modeliu modernioms konstiotucijoms.
Vergijos panaikinimas XIX a. Darbininkų judėjimas už lygias teises
Pramonės perversmas turėjo įtakos vergijos panaikinimui XIX a. Dėl naujų mechanizmų vergų darbas tapo nebe našus, nors jie dirbdavo išskirtinai žemės ūkyje.
Europos liberaliosios srovės ėmė reikalauti vergijos panaikinimo, jiems dalinai pritarė ir dvasininkai. Naujoji žemės ūkio apdirbimo technika pasirodė gerai pritaikoma, ir XIX a. viduryje daugelyje valstybių vergija uždrausta, o prekyba vergais paskelbta neteisėta. Įgavę politinių teisių (tiesa ne visur) juodaodžiai vergai arba tapo žemdirbiais arba darbininkais.
Darbininkų luomas XIX a. antrojoje pusėje ėmė reikalauti platesnių teisių. Pirmiausiai darbininkai siekė darbo sąlygų pagerinimo, darbo trukmės sumažinimo, užmokesčio padidinimo. Jie būrėsi į komunas, vėliau atsirado kairiosios socialistinės partijos. Išrinktos į daugelio valstybių parlamentus jos ėmėsi darbininkų padėties pagerinimo. XX a. pr. darbininkai įgavo kai kurių socialinių garantijų, teisę į pensiją ir pašalpas.
Šiuolaikinis visuomenės susiskirstymas
Šiuolaikinė visuomenė nėra susiskirsčiusi į luomus ir daugumos pasaulio valstybių konstitucijose (tarp jų ir Lietuvos) nurodyta, kad visi žmonės lygūs prieš įstatymą, turi vienodas socialines ir teisines garantijas.
Kartais nurodomas, kad visuomenė susiskirsčiusi į klases: aukštesniąją (turtingąją), viduriniąją (tarnautojai ir smulkieji verslininkai, žemdirbiai) ir žemąją (žemiau skurdo ribos gyvenantys individai). Iš tiesų toks skirstymas neteiktinas, o jį dažniausiai vartoja buvusių socialistinių šalių sociologai remdamiesi pasenusiu klasių modeliu.
Valstybės privalo rūpintis, kad visuomenė nesusiskaldytų į luomus, būtų vieninga ir lygiateisė. Europos Sąjungos narių konstitucijos nurodo, jog individai yra visiškai lygūs, nepaisant rasės, tautybės, materialinės padėties. Tai skelbia ir Jungtinių Tautų Visuotinė žmogaus teisių deklaracija.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Socialinė istorija, Kas yra Socialinė istorija? Ką reiškia Socialinė istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Socialine istorija istorijos mokslo saka tirianti zmoniu organizaciniu bendruomeniu atsiradima ir vystymasi Socialine istorija tiria luomu atsiradima ir formavimasi socialiniu reformu kurimasi socialiniu garantiju atsiradima nuo seniausiuju laiku iki siu dienu Kartais dabartine socialine istorija dar vadinama sociologija Zmoniu bendriju atsiradimas ir raidaPirmykste bendruomenine santvarka Priesistorines zmoniu bendrijos kuresi isgyvenimo tikslais todel visi grupes individai privalejo dirbti ir veikti kartu Priesistorines bendruomenes nebuvo seslios daznai kilnodavosi todel budavo paskiriami zygio is vienos vietos į kita vadai Dazniausiai jais budavo stipriausi arba ismintingiausi genties individai daugiausia vyrai Taip atsirado hierarchija vyrai uzeme vadovaujanciuosius postus o moterys ir vaikai buvo jiems pavaldus Apsistojus vienoje vietoje ilgesniam laikui budavo isrenkama keliu individu taryba arba vadovaujantis individas Jie privaledavo rupintis genties nariu reikalais spresti gincus Karo su kita gentimi pavojaus metu savo vieta vyraujantis individas ar ju grupe perleisdavo valdzia saviems kariams jeigu patys jais nebudavo Gentyje ar genciu bendruomeneje svarbia vieta uzimdavo ir zyniai ar samanai kurie nuspedavo gyvunu judejimo kryptis ar numatydavo prieso puolima Pirmykstes bendruomenines santvarkos visuomeneje nebuvo tokio individu sluoksnio kaip vergai jais tape is tos pacios individu grupes Vergovines santvarkos formavimasis iki VI m e a Gimininems bendruomenems liejantis į stambesnius civilizacinius vienetus pamazu eme formuotis pirmieji miestai valstybes Vadovaujanciaja individu grupe visuomeneje isliko vyrai bet ir sioje grupeje eme issiskirti luomai todel apylyges galimybes vadovauti isnyko Visuomene pasiskirste į atskirus luomus turejusius gana apibreztus savo veiklos ir politines galios remus Iskilo luomai tureje daugiausiai pinigu didziausia autoriteta ir politine galia Taip susiformavo kilminguju luomas kuriam pvz Sumere priklause tik karalius zyniai ir didikai Luoma galejo sudaryti tik to luomo individu palikuonys Zemesniuju luomu atstovai į aukstesniuosius pereiti negalejo net ir įgave daugiau poltines galios Zemiausiuoju ir beteisiu sluoksniu tapo vergai Klasikinese Senoves Graikijos ir Romos civilizacijose toks luomu atsiskyrimas buvo siek tiek pakeistas Demokratiniuose Atenuose valstybes valdyme galejo dalyvauti visi pilieciai vyrai nepaisant ju kilmes o Romoje valstybines vietas galejo uzimti isskirtinai aristokratai ir keli vidutines klases atstovai pirkliai ar turtingieji amatininkai bei pasizymeje karininkai Vergovines santvarkos svarbiausiais objektais tapo kilmingieji visuomenes sluoksniai uzeme isskirtine padetį ir valde valstybe bei zemiausiasis ir beteisis sluoksnis vergai Vidurinieji sluoksniai turejo dalį poltiniu teisiu bet negalejo pereiti į aukstesniuosius sluoksnius nors kartais įgaudavo gana didele galia Ekspansiniai valstybiu planai tarp ju gimde karus Pralaimejusios salies gyventojai arba budavo isvaromi į vergija ar kitaip represuojami pvz Asirijoje arba gaudavo siauresniu nei salies laimetojos gyventoju politiniu teisiu pvz Romos imperijoje Luominis visuomenes susiskirstymas viduramziais Valstieciai dirba feodalo laukus Piesinys kalendoriuje Suzlugus Romos imperijai Europoje eme vyrauti barbariskos tautos sukurusios savo valstybes Jos pletesi ziaurumu ir jega Laikui begant toks modelis įsivyravo ir vidineje santvarkoje Apsikrikstijusios tautos pereme griezta asketiska krikscioniskaja morale todel aukstas valstybines pareigas eme uzimti ir aukstesnieji dvasininkai vyskupai ir arkivyskupai Noredami uzsitikrinti popieziu parama karaliai prie saves eme laikyti dvasininkus ir dvasininkija tapo atskiru aukstuoju kilminguoju luomu Kaip dar vienas savarankiskas mazateisis luomas issiskyre valstieciai kurie buvo įbaudziavinti Jie tapo priklausomi nuo feodalu didiku Valstieciai privalejo eiti laza ir buvo visiskai priklausomi nuo zemvaldzio neturejo politiniu teisiu Visgi jie buvo laisvesni uz vergus o kai kuriose valstybese ypac Siaures Europos kur vergu sluoksnio net nebuvo valstieciai uzeme ju vieta Dar vienas nepriklausomas luomas eme formuotis XI XII a Tai miestieciai kurie issikovojo nepriklausomybe nuo feodalu XI XIV a Miestieciu luomas apibendrinamasis nes miestuose gyveno įvairios luomines grupes bet visi miestu gyventojai turejo daugiau politiniu teisiu nei valstieciai Zydu sudeginimas Viduramziu Europoje zydai budavo kaltinami del įvairiausiu nelaimiu ir stengtasi juos eliminuoti Tai paskatino zydus trauktis is tokiu valstybiu Zydai sudare miestieciu luomo dalį bet XII XV a del religiniu persekiojimu eme kilnotis po visa Europa ieskodami politinio prieglobscio XV a juos Lietuvoje priglaude didysis kunigaikstis Vytautas suteikes zydams netgi tam tikru privilegiju XVI a Lietuvos statutuose jau buvo nurodyta kad zydai sudaro atskira luoma Pramones perversmo ir Prancuzijos Didziosios Revoliucijos poveikis luominei visuomenei Prancuzijos Didziosios revoliucijos metu priimta Zmogaus ir piliecio teisiu deklaracija XVIII a pab XIX a pr įvyko nemazi pokyciai luomineje visuomeneje Pirmiausia pramones perversmas pakeites nenasu baudziauninku valstieciu darba paveike naujo luomo darbininku atsiradima Jį sudare ir valstieciai bei miestieciai pradeje dirbti fabrikuose ir gamyklose Moterys ir vyrai fabrikuose dirbo lygia darbo diena mazdaug po 10 12 valandu Į darba įtraukti ir vaikai Darbininkai uz savo darba jau gaudavo uzmokestį ir tuo skyresi nuo amatininku ir valstieciu Pramones perversmo metu susikure dar vienas luomas burzuazija kuria sudare turtingi fabrikantai miestieciai Burzuazijos galia su laiku augo bet politiniu teisiu ji turejo tik tiek kiek eiliniai miestieciai nes negalejo uzimti valstybiniu vietu Tai nera stebetina nes burzuazijos didziuma sudare ne kilmingieji Kilmingieji uzsiemima kokiais nors verslais laike zemu Nesiskaitymas uz vidutiniosiomis masemes ir burzuazija isprovokavo Didziaja Prancuzijos revoliucija del kurios valdancioji aristokratija ir dvasininikija neteko visos anksciau turetos galios ir valdzia atiteko burzuazijai Po sio įvykio absoliutiniu monarchiju santvarkos pamatai eme svyruoti nes revoliucijos paskatintos burzuazijos mases stengesi paimti valdzia ar ja pasidalyti su monarchu Prancuzijos Didziosios revoliucijos priimta Visuotine Zmogaus teisiu ir pilieciu deklaracija iskele negincytinos lygybes principa ir tapo modeliu modernioms konstiotucijoms Vergijos panaikinimas XIX a Darbininku judejimas uz lygias teises JAV tekstiles darbininku streikas Lawrence Streikai buvo viena is kovos uz geresnes darbo salygas priemoniu Pramones perversmas turejo įtakos vergijos panaikinimui XIX a Del nauju mechanizmu vergu darbas tapo nebe nasus nors jie dirbdavo isskirtinai zemes ukyje Europos liberaliosios sroves eme reikalauti vergijos panaikinimo jiems dalinai pritare ir dvasininkai Naujoji zemes ukio apdirbimo technika pasirode gerai pritaikoma ir XIX a viduryje daugelyje valstybiu vergija uzdrausta o prekyba vergais paskelbta neteiseta Įgave politiniu teisiu tiesa ne visur juodaodziai vergai arba tapo zemdirbiais arba darbininkais Darbininku luomas XIX a antrojoje puseje eme reikalauti platesniu teisiu Pirmiausiai darbininkai sieke darbo salygu pagerinimo darbo trukmes sumazinimo uzmokescio padidinimo Jie buresi į komunas veliau atsirado kairiosios socialistines partijos Isrinktos į daugelio valstybiu parlamentus jos emesi darbininku padeties pagerinimo XX a pr darbininkai įgavo kai kuriu socialiniu garantiju teise į pensija ir pasalpas Siuolaikinis visuomenes susiskirstymas Siuolaikine visuomene nera susiskirsciusi į luomus ir daugumos pasaulio valstybiu konstitucijose tarp ju ir Lietuvos nurodyta kad visi zmones lygus pries įstatyma turi vienodas socialines ir teisines garantijas Kartais nurodomas kad visuomene susiskirsciusi į klases aukstesniaja turtingaja viduriniaja tarnautojai ir smulkieji verslininkai zemdirbiai ir zemaja zemiau skurdo ribos gyvenantys individai Is tiesu toks skirstymas neteiktinas o jį dazniausiai vartoja buvusiu socialistiniu saliu sociologai remdamiesi pasenusiu klasiu modeliu Valstybes privalo rupintis kad visuomene nesusiskaldytu į luomus butu vieninga ir lygiateise Europos Sajungos nariu konstitucijos nurodo jog individai yra visiskai lygus nepaisant rases tautybes materialines padeties Tai skelbia ir Jungtiniu Tautu Visuotine zmogaus teisiu deklaracija