Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija pranc Déclaration des Droits de l Homme et du Citoyen 1789 m rugpjūčio 26 d per P
Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija
Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija (pranc. Déclaration des Droits de l’Homme et du Citoyen) – 1789 m. rugpjūčio 26 d. per Prancūzijos revoliuciją paskelbtas žmogaus pilietines teises ginantis politinis ir konstitucinis teisės dokumentas. Deklaraciją paskelbė Steigiamasis susirinkimas. Rengta remiantis Apšvietos epochos filosofų – Džono Loko, Šarlio Lui de Monteskjė, Žano Žako Ruso – idėjomis. Vieni pagrindinių dokumento kūrėjų – ir .
Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija tapo 1791 m. Prancūzijos konstitucijos preambule.
Turinys
Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijoje skelbiama:
1 straipsnis: Žmonės gimsta laisvi, lygiateisiai ir tokie išlieka. Visuomenės skirtumai gali būti grindžiami tik bendra nauda.
2 straipsnis: Visų politinių susirinkimų tikslas – saugoti prigimtines ir neatimamas žmogaus teises. Tokios teisės yra laisvė, nuosavybė, saugumas ir priešinimasis priespaudai.
3 straipsnis: Suverenios valdžios šaltinis yra tauta. Jokia žmonių grupė, joks asmuo negali turėti valdžios, kuri tiesiogiai nekyla iš tautos.
4 straipsnis: Laisvės esmė – daryti viską, kas nekenkia kitam. Taigi kiekvieno žmogaus prigimtinių teisių įgyvendinimas turi tik tas ribas, kurios kitiems visuomenės nariams garantuoja galimybę naudotis tomis pačiomis teisėmis. Šias ribas gali nustatyti tik įstatymas.
5 straipsnis: Įstatymas gali uždrausti tik visuomenei kenksmingas veiklas. Visa tai, kas nėra įstatymo uždrausta, negali būti neleidžiama ir niekas negali būti verčiamas daryti tai, ko nenustato įstatymas.
6 straipsnis: Įstatymas yra bendros valios išraiška. Visi piliečiai turi teisę tiesiogiai ar per savo išrinktus atstovus dalyvauti jį kuriant. Įstatymas, tiek baudžiantis, tiek saugantis, turi būti vienodas visiems. Visi piliečiai, būdami lygūs įstatymui, gali vienodai pretenduoti į viešas aukštas pareigas, postus ir tarnybas pagal savo galimybes ir neturi būti jokių skirtumų, išskyrus tuos, kuriuos lemia jų dorybės ir gabumai.
7 straipsnis: Joks žmogus negali būti apkaltintas, sulaikytas ar įkalintas kitais nei įstatyme numatytais atvejais ir įstatyme nustatyta tvarka. Tie, kurie reikalauja, leidžia, vykdo ar verčia vykdyti neteisėtus įsakymus, turi būti baudžiami, bet kiekvienas pilietis, iškviestas ar sulaikytas pagal įstatymą, turi nedelsdamas paklusti, tas, kuris priešinasi, nusikalsta.
8 straipsnis: Įstatymas turi nustatyti tik aiškiai ir neginčijamai būtinas bausmes, ir niekas negali būti baudžiamas kitaip nei pagal įstatymą, priimtą, paskelbtą ir teisėtai taikomą prieš padarant nusižengimą.
9 straipsnis: Kiekvienas žmogus laikomas nekaltu, kol neįrodoma jo kaltė. Jei asmenį būtina sulaikyti, už bet kokį perdėtą griežtumą, kuris nėra būtinas jo sulaikymui užtikrinti, turi būti griežtai baudžiama pagal įstatymą.
10 straipsnis: Niekas negali būti persekiojamas dėl savo įsitikinimų, netgi religinių, iki kol jų demonstravimas nepažeidžia viešosios tvarkos, nustatytos įstatymu.
11 straipsnis: Laisvai reikšti mintis ir nuomonę – viena vertingiausių žmogaus teisių. Taigi kiekvienas asmuo gali laisvai kalbėti, rašyti, spausdinti, bet įstatymo numatytais atvejais jis atsako už piktnaudžiavimą šia teise.
12 straipsnis: Žmogaus ir piliečio teisėms garantuoti reikalingos viešosios pajėgos. Šios pajėgos įkurtos visų naudai, o ne asmeniniams interesams tų, kuriems jos patikėtos.
13 straipsnis: Viešosioms pajėgoms išlaikyti ir administracijos išlaidoms padengti būtinas bendras visų indėlis. Tai turi būti paskirstyta visiems piliečiams pagal jų padėtį.
14 straipsnis: Visi piliečiai turi teisę patys arba per savo atstovus nuspręsti, ar reikia mokesčių, savarankiškai sutikti juos mokėti, stebėti, kur jie panaudojami, nustatyti jų dydį ir paskirtį, mokėjimo tvarką ir trukmę.
15 straipsnis: Visuomenė turi teisę pareikalauti valstybės atstovų pateikti jų veiklos ataskaitą.
16 straipsnis: Visuomenė, kurioje teisės negarantuotos ir kurioje nėra valdžių padalijimo, neturi konstitucijos.
17 straipsnis: Nuosavybės teisė yra neatimama ir šventa, nuosavybė gali būti paimta tik įstatymo nustatytais atvejais aiškiai siekiant visuomenės naudos ir su sąlyga, kad bus teisingai ir iš anksto atlyginta.
Šaltiniai
- „Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-04-11.
- „Déclaration des Droits de l’Homme et du Citoyen de 1789“. conseil-constitutionnel.fr (prancūzų). Konstitucinė Taryba. Nuoroda tikrinta 2023-04-11.
Nuorodos
- Texte de la déclaration (vikišaltiniai) (pranc.)
- Prancūzijos prezidentinės tarybos dokumentai Archyvuota kopija 2005-03-05 iš Wayback Machine projekto. (pranc.)
- Atsakymas į Déclaration des droits de l’Homme (vok.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija, Kas yra Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija? Ką reiškia Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija?
Zmogaus ir piliecio teisiu deklaracija pranc Declaration des Droits de l Homme et du Citoyen 1789 m rugpjucio 26 d per Prancuzijos revoliucija paskelbtas zmogaus pilietines teises ginantis politinis ir konstitucinis teises dokumentas Deklaracija paskelbe Steigiamasis susirinkimas Rengta remiantis Apsvietos epochos filosofu Dzono Loko Sarlio Lui de Monteskje Zano Zako Ruso idejomis Vieni pagrindiniu dokumento kureju ir Zmogaus ir piliecio teisiu deklaracija akvarele dail Zanas Zakas Fransua Le Barbje Zmogaus ir piliecio teisiu deklaracija tapo 1791 m Prancuzijos konstitucijos preambule TurinysZmogaus ir piliecio teisiu deklaracijoje skelbiama 1 straipsnis Zmones gimsta laisvi lygiateisiai ir tokie islieka Visuomenes skirtumai gali buti grindziami tik bendra nauda 2 straipsnis Visu politiniu susirinkimu tikslas saugoti prigimtines ir neatimamas zmogaus teises Tokios teises yra laisve nuosavybe saugumas ir priesinimasis priespaudai 3 straipsnis Suverenios valdzios saltinis yra tauta Jokia zmoniu grupe joks asmuo negali tureti valdzios kuri tiesiogiai nekyla is tautos 4 straipsnis Laisves esme daryti viska kas nekenkia kitam Taigi kiekvieno zmogaus prigimtiniu teisiu įgyvendinimas turi tik tas ribas kurios kitiems visuomenes nariams garantuoja galimybe naudotis tomis paciomis teisemis Sias ribas gali nustatyti tik įstatymas 5 straipsnis Įstatymas gali uzdrausti tik visuomenei kenksmingas veiklas Visa tai kas nera įstatymo uzdrausta negali buti neleidziama ir niekas negali buti verciamas daryti tai ko nenustato įstatymas 6 straipsnis Įstatymas yra bendros valios israiska Visi pilieciai turi teise tiesiogiai ar per savo isrinktus atstovus dalyvauti jį kuriant Įstatymas tiek baudziantis tiek saugantis turi buti vienodas visiems Visi pilieciai budami lygus įstatymui gali vienodai pretenduoti į viesas aukstas pareigas postus ir tarnybas pagal savo galimybes ir neturi buti jokiu skirtumu isskyrus tuos kuriuos lemia ju dorybes ir gabumai 7 straipsnis Joks zmogus negali buti apkaltintas sulaikytas ar įkalintas kitais nei įstatyme numatytais atvejais ir įstatyme nustatyta tvarka Tie kurie reikalauja leidzia vykdo ar vercia vykdyti neteisetus įsakymus turi buti baudziami bet kiekvienas pilietis iskviestas ar sulaikytas pagal įstatyma turi nedelsdamas paklusti tas kuris priesinasi nusikalsta 8 straipsnis Įstatymas turi nustatyti tik aiskiai ir negincijamai butinas bausmes ir niekas negali buti baudziamas kitaip nei pagal įstatyma priimta paskelbta ir teisetai taikoma pries padarant nusizengima 9 straipsnis Kiekvienas zmogus laikomas nekaltu kol neįrodoma jo kalte Jei asmenį butina sulaikyti uz bet kokį perdeta grieztuma kuris nera butinas jo sulaikymui uztikrinti turi buti grieztai baudziama pagal įstatyma 10 straipsnis Niekas negali buti persekiojamas del savo įsitikinimu netgi religiniu iki kol ju demonstravimas nepazeidzia viesosios tvarkos nustatytos įstatymu 11 straipsnis Laisvai reiksti mintis ir nuomone viena vertingiausiu zmogaus teisiu Taigi kiekvienas asmuo gali laisvai kalbeti rasyti spausdinti bet įstatymo numatytais atvejais jis atsako uz piktnaudziavima sia teise 12 straipsnis Zmogaus ir piliecio teisems garantuoti reikalingos viesosios pajegos Sios pajegos įkurtos visu naudai o ne asmeniniams interesams tu kuriems jos patiketos 13 straipsnis Viesosioms pajegoms islaikyti ir administracijos islaidoms padengti butinas bendras visu indelis Tai turi buti paskirstyta visiems pilieciams pagal ju padetį 14 straipsnis Visi pilieciai turi teise patys arba per savo atstovus nuspresti ar reikia mokesciu savarankiskai sutikti juos moketi stebeti kur jie panaudojami nustatyti ju dydį ir paskirtį mokejimo tvarka ir trukme 15 straipsnis Visuomene turi teise pareikalauti valstybes atstovu pateikti ju veiklos ataskaita 16 straipsnis Visuomene kurioje teises negarantuotos ir kurioje nera valdziu padalijimo neturi konstitucijos 17 straipsnis Nuosavybes teise yra neatimama ir sventa nuosavybe gali buti paimta tik įstatymo nustatytais atvejais aiskiai siekiant visuomenes naudos ir su salyga kad bus teisingai ir is anksto atlyginta Saltiniai Zmogaus ir piliecio teisiu deklaracija vle lt Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2023 04 11 Declaration des Droits de l Homme et du Citoyen de 1789 conseil constitutionnel fr prancuzu Konstitucine Taryba Nuoroda tikrinta 2023 04 11 NuorodosTexte de la declaration vikisaltiniai pranc Prancuzijos prezidentines tarybos dokumentai Archyvuota kopija 2005 03 05 is Wayback Machine projekto pranc Atsakymas į Declaration des droits de l Homme vok