Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Chondrostoma nasus Apsauga 3 R Reta rūšisPaprastasis skersnukis Chondrostoma nasus Apsaugos būklėNekeliantys susirūpinim
Skersasnukis
| Chondrostoma nasus Apsauga: 3(R) – Reta rūšis | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Paprastasis skersnukis (Chondrostoma nasus) | ||||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||||
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Chondrostoma nasus Linnaeus, 1758 |
Paprastasis skersasnukis (Chondrostoma nasus) – karpžuvių (Cypriniformes) būrio, karpinių (Cyprinidae) šeimos gėlavandenė žuvis.
Kiti lietuviški paprastojo skersasnukio pavadinimai
Paprastojo skersasnukio kiti lietuviški pavadinimai: kaušukas, kaltukas, skersnukis, skersasnukis, juodpilvė. Pavadinimai „kaušukas“ arba „kaltukas“ gerokai tiksliau nusako šią žuvį, kadangi jos snukutis ir kūnas visai ne skersas, tik burna skersai prarėžta apačioje, lupos kietos, o apatinė iš tvirtos kremzlės – per ilgą evoliuciją prisitaikiusi gramdyti dugno akmenis, pešioti dumblius, vandens žoleles. Aštri apatinės žioties kremzlės briauna tarsi kaltukas nugramdo dumblius nuo akmeningo upės dugno.
Paplitimas pasaulyje
Paprastieji skersasnukiai savaime paplitę Vidurio ir Rytų Europos gėluose vandenyse, tai Juodosios jūros šiaurės ir šiaurės rytų intakuose ir jų baseine (Dunojus, Dniestras, Pietinis Bugas, Dniepras), Baltijos jūros pietiniai intakai (Nemunas, Vysla, Odra), Šiaurės jūros pietiniai intakai (į vakarus iki Maso upės).
Kaip invaziniai arba introdukuoti gyvena Ronos, Luaros, (Hérault), Senos, Sočos upėse ir jų baseinuose.
Paplitimas Lietuvoje
Paprastieji skersasnukiai Lietuvoje labai retos žuvys, 2000 m. įrašytos į Lietuvos raudonosios knygos 3 (R) kategoriją, tačiau keli individai pastaraisiais metais buvo sugauti Šventojoje, Dubysoje, Kražantėje ir Neryje, nors dar apie 1985-uosius metus buvo gausūs Neryje, Nemune, Šventojoje.
Lietuvos žuvininkystės tarnyba vykdo skersasnukių populiacijos atkūrimo programą Lietuvos upėse. 2019 m. į Lietuvos upes buvo išleista 15 tūkstančių skersnukių, o 2020 m. 23 tūkstančiai šių žuvų. 2022 m. Šventosios upėje Jonavos rajone išleista 31 tūkstančių skersasnukių, kurie buvo atgabenti iš Lenkijos.
Gyvenamas biotopas
Paprastieji skersasnukiai gėlavandenės žuvys. Jie gyvena didesnėse ir vidutinio dydžio upėse, o neršti migruoja į mažesnes upes ir upių aukštupius. Suaugę gyvena vidutiniškai sraunių upių negiliose, su žvyringu, smėlėtu, uolėtu dugnu vietose, dažnai ten, kur dėl didesnių akmenų, uolienų ar tiltų polių upėje susiformuoja besisukantys vandens verpetai ir netrūksta dumblių, nes būtent jie yra svarbiausias šių žuvų maistas. Palei dugną plaukioja būriais, laikydamiesi pagrindinės srovės, ypač kur greita srovė staiga lėtėja ir darosi giliau. Pavasarį paprastieji skersasnukiai aptinkami 1,2 – 2 m gylyje. Vasarą jie dažniausiai laikosi kiek giliau, paprastai žemiau sraunių rėvų arba protakose tarp seklumų. Vėlyvą rudenį jie laikosi dumblėto smėlio ar žvyruoto dugn, mėgsta nestiprią srovę. Šalčiams paspaudus, pasirenka žiemoti akivarus. Paprastieji skersasnukiai vengia žemupių su lėta srove, taip pat ir aukštupių. Jie vengia labai smarkios srovės.
Matmenys
Paprastųjų skersasnukių kūno ilgis iki 56 cm, bet dažniausiai pasitaiko apie 25-30 cm ilgio. Svoris iki 1-2 kg, bet dažniausiai pasitaiko 300-400 g svorio. Labai retais atvejais didžiausias svoris iki 3 kg. Labai stambus buvo sugautas 2013 m. liepos 29 d. Lenkijoje: 2,38 kg ir 53,5 cm ilgio.
Išvaizda
Paprastasis skersasnukis panašokas į paprastąją kuoją, paprastąjį žiobrį ar paprastąjį strepetį. Paprastųjų skersnukių akys vidutinio dydžio, nugara pilka, šonai sidabriški. Apatinės žiotys su sukremzlėjusiu aštriu apatiniu žandu (ši rūšis tarytum peiliu nugnyba nuo povandeninių akmenų dumblius). Pilvo ertmės plėvė juoda. Žvynai vidutinio dydžio. Neršto metu kūno spalvos išryškėja.
Nerštas
Paprastieji skersasnukiai neršti pradeda nuo 4-5 metų amžiaus. Migruoja į nerštavietes dešimtis kilometrų. Kovo - gegužės (Lietuvoje neršti pradeda maždaug balandžio vid., neršia dar ir gegužėje.) mėnesiais kada vandens temperatūra sušyla nuo +10°C iki +12°C išneršia nuo 1,7-8 tūkstančių iki 50-100 tūkstančių ikrelių. Ikrelius išneršia negiliose vietose, ant akmenų, prie kurių jie prilimpa. Mailius iš pradžių minta smulkiais vandeniniais gyvūnais, o netrukus pradeda misti augaliniu maistu. Paprastieji skersasnukiai subręsta ketvirtaisiais gyvenimo metais (rečiau — trečiaisiais), būdami 20 — 25 cm ilgio ir 100 — 200 g svorio.
Mityba
Paprastieji skersasnukiai maitinasi ryte ir dieną. Tai vienintelės beveik tik augalėdės vietinės Lietuvos žuvys, mintančios dumbliais, kuriuos nugrando nuo kieto grunto upėse - žvyro, akmenų. Nors ir rečiau, bet mielai pasigauna viską, ką upės dugne randa — ypač pavasarį ir rudenį, kai šviežių, pačių skaniausių dumblių būna nedaug, tai ir vikšrelius, kirmėles, smulkiuosius vėžiagyvius. Beje, vasaros pradžioje, kai virš vandens pradeda lakstyti daug įvairių vabzdžių, paprastieji skersnukiai kartais nuo dugno kyla paviršiun ir, kaip ir kitos žuvys, mėgina „pasmaguriauti“, tik paprastiesiems skersasnukiams tai pavyksta sudėtingiau — tenka apvirsti pilvu aukštyn kad pagriebti vandens paviršiuje plūduriuojantį lašalą, kadangi jų žiotys prisitaikiusios maitintis tik upės dugne.
Elgsena
Paprastieji skersasnukiai migrantai ir gyvena būreliais ar didesniais būriais. Visi kiekvieno būrelio nariai vienodo amžiaus – jaunesnių negali pakęsti, tuoj juos nuvaro šalin. Plaukioja liesdama pilvu dugną.
Amžius
Paprastieji skersasnukiai paprastai gyvena iki 10 metų. Žinomas didžiausias paprastųjų skersasnukių amžius iki 18 metų
Kiti duomenys
Paprastieji skersasnukiai yra labai stiprios žuvys, bet kartu drąsi, patiki ar neatsargi žuvis.
Ekologinė nauda ir populiacijos gausinimas
| Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. |
Europos mokslininkai įrodė, kad paprastieji skersasnukiai grandydami dumblius nuo upių grunto, itin pagerina neršto sąlygas kitoms upių žuvims, ypač ūsoriams, salačiams, kiršliams, mažesnėms lašišinėms žuvims), todėl upėse, kuriose yra skersnukių, padaugėja ūsorių, salačių, pagerėja žiobrių neršto efektyvumas. Ūsorių, salačių ir kiršlių Lietuvos upėse XXI a. antrame dešimtmetyje vis dar palyginti negausu, o šios rūšys tikrai yra vertinamos mėgėjų, jau nekalbant apie jų naudą upių ekosistemoms. Gausios skersnukių populiacijos žymiai sumažina dumblių (ypač siūlinių dumblių, kurių labai pagausėja upėse vasaros metu) ir netgi pagerina vandens kokybę. Dėl savo mitybos skersnukiai nekonkuruoja su kitomis upinėmis žuvimis, todėl Lietuvoje atkūrus šią rūšį didesnėse upėse žymiai padaugėtų kitų rūšių žuvų. Tai tik dalis šiuo metu įrodytos skersasnukių netiesioginės naudos. Moksliniai tyrimai apie aprašomą rūšį tęsiami daugelyje Europos šalių, tad visai tikėtina, kad papildomai sužinosime žymiai daugiau apie skersnukių teikiamą naudą upių ekosistemoms. Faktas, kad skersnukis yra Lietuvos griežtai saugomų rūšių sąraše turėtų būti pakankamas argumentas pradėti jo žuvivaisą Lietuvoje, juo labiau, kad tuo užsiima dauguma vidurio Europos šalių. Lenkijoje kiekvienais metais į upes išleidžia apie milijoną skersnukio mailiaus. Austrijoje ir Šveicarijoje skersnukio atkūrimui netgi vykdomi brangūs reguliuotų upių natūralizacijos projektai. Kadangi žuvivaisa yra nebrangus ir efektyvus retų žuvų rūšių atstatymo būdas ir kartu su žuvitakių statyba įvardinama kaip pagrindinė sąlyga skersasnukių populiacijos atkūrimui Europos upėse. Kaimynai lenkai tai sėkmingai įrodė ir dabar skersnukis jau plaukioja daugelyje Lenkijos upių. Lietuvai net nereikėtų kurti brangiai kainuojančios skersasnukių žuvivaisos technologijos – visą tai jau padarė Vidurio Europos mokslininkai ir jie, vardan rūšies išsaugojimo, mielai dalinasi savo žiniomis už dyką.
Nykymo priežastys
Nyksta dėl upių užtvankų statybų, kadangi per pavasarinį nerštą jos negali patekti į nerštavietes. Populiacija mažėja ir dėl nerštavietėms tinkamų vietų naikinimo ir vandens užteršimo.
Taip pat skaityti
- Lietuvos vietinių gėlavandenių žuvų sąrašas
- Lietuviškas žuvų vardynas
Šaltiniai
- „IUCN Red List - Chondrostoma nasus“. IUCN Red list.
- raudonojiknyga.lt / Žuvys, Skersnukis | Chondrostoma nasus
- Šventosios upėje Jonavos rajone išleista 31 tūkst. nykstančių žuvų – skersnukių
- fishbase.org / Chondrostoma nasus (Linnaeus, 1758)
- zvejys.ucoz.com / Skersnukis
- ww.media.pl / REKORD POLSKI - świnka 2,38 kg! Archyvuota kopija 2017-02-19 iš Wayback Machine projekto.
- ecosystema.ru / Подуст обыкновенный — Chondrostoma nasus (Linnaeus, 1758)
- gowild.lt / Skersnukis Archyvuota kopija 2017-02-19 iš Wayback Machine projekto.
- latvijasdaba.lv / APAKŠMUTE Chondrostoma nasus (L.)
- delfi.lt / Ar leisime „nenaudingoms“ rūšims išnykti? | Dr. Saulius Stakėnas, dr. Vytautas Kesminas, dr. Tomas Virbickas, Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas, 2017 m. vasario 14 d.
Nuorodos
- raudonojiknyga.lt / Paprastasis skersasnukis
- itis.gov / Chondrostoma nasus (Linnaeus, 1758) | Anglų k.
- zipcodezoo.com / Chondrostoma nasus | Anglų k.
- hlasek.com / Common Nase Chondrostoma nasus | Anglų k.
- megaribolov.ru / Подуст (лат. Chondrostoma nasus) Archyvuota kopija 2017-02-07 iš Wayback Machine projekto. | Rusų k.
- fish.kiev.ua / Рыбы вод Украины / Подуст (Chondrostoma nasus (Linnaeus, 1758)) | Rusų k.
- wedkarstwomojapasja.pl / Świnka pospolita Archyvuota kopija 2017-02-19 iš Wayback Machine projekto. | Lenkų k.
- youtube.com / Fisch des Jahres 2015 Die Nase Chondrostoma nasus | Vokiečių k.
- youtube.com / Fische-Nase | Vokiečių k.
- youtube.com / autochthonic fish breeding of nose carps at river Inn / Mangfall fishfarm Egidius Schulz | Vokiečių k.
- youtube.com / Nasen in der Murg | Vokiečių k.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Skersasnukis, Kas yra Skersasnukis? Ką reiškia Skersasnukis?
Chondrostoma nasus Apsauga 3 R Reta rusisPaprastasis skersnukis Chondrostoma nasus Apsaugos bukleNekeliantys susirupinimo IUCN 3 1 Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Potipis Stuburiniai Vertebrata Antklasis Kaulines zuvys Osteichthyes Klase Stipinpelekes zuvys Actinopterygii Burys Karpzuves Cypriniformes Seima Karpines Cyprinidae Gentis Skersasnukiai Chondrostoma Rusis Paprastasis skersasnukis Chondrostoma nasus BinomasChondrostoma nasus Linnaeus 1758 Paprastasis skersasnukis Chondrostoma nasus karpzuviu Cypriniformes burio karpiniu Cyprinidae seimos gelavandene zuvis Kiti lietuviski paprastojo skersasnukio pavadinimaiPaprastojo skersasnukio kiti lietuviski pavadinimai kausukas kaltukas skersnukis skersasnukis juodpilve Pavadinimai kausukas arba kaltukas gerokai tiksliau nusako sia zuvį kadangi jos snukutis ir kunas visai ne skersas tik burna skersai prarezta apacioje lupos kietos o apatine is tvirtos kremzles per ilga evoliucija prisitaikiusi gramdyti dugno akmenis pesioti dumblius vandens zoleles Astri apatines zioties kremzles briauna tarsi kaltukas nugramdo dumblius nuo akmeningo upes dugno Paplitimas pasaulyjePaprastieji skersasnukiai savaime paplite Vidurio ir Rytu Europos geluose vandenyse tai Juodosios juros siaures ir siaures rytu intakuose ir ju baseine Dunojus Dniestras Pietinis Bugas Dniepras Baltijos juros pietiniai intakai Nemunas Vysla Odra Siaures juros pietiniai intakai į vakarus iki Maso upes Kaip invaziniai arba introdukuoti gyvena Ronos Luaros Herault Senos Socos upese ir ju baseinuose Paplitimas Lietuvoje Paprastieji skersasnukiai Lietuvoje labai retos zuvys 2000 m įrasytos į Lietuvos raudonosios knygos 3 R kategorija taciau keli individai pastaraisiais metais buvo sugauti Sventojoje Dubysoje Krazanteje ir Neryje nors dar apie 1985 uosius metus buvo gausus Neryje Nemune Sventojoje Lietuvos zuvininkystes tarnyba vykdo skersasnukiu populiacijos atkurimo programa Lietuvos upese 2019 m į Lietuvos upes buvo isleista 15 tukstanciu skersnukiu o 2020 m 23 tukstanciai siu zuvu 2022 m Sventosios upeje Jonavos rajone isleista 31 tukstanciu skersasnukiu kurie buvo atgabenti is Lenkijos Gyvenamas biotopasPaprastieji skersasnukiai gelavandenes zuvys Jie gyvena didesnese ir vidutinio dydzio upese o nersti migruoja į mazesnes upes ir upiu aukstupius Suauge gyvena vidutiniskai srauniu upiu negiliose su zvyringu smeletu uoletu dugnu vietose daznai ten kur del didesniu akmenu uolienu ar tiltu poliu upeje susiformuoja besisukantys vandens verpetai ir netruksta dumbliu nes butent jie yra svarbiausias siu zuvu maistas Palei dugna plaukioja buriais laikydamiesi pagrindines sroves ypac kur greita srove staiga leteja ir darosi giliau Pavasarį paprastieji skersasnukiai aptinkami 1 2 2 m gylyje Vasara jie dazniausiai laikosi kiek giliau paprastai zemiau srauniu revu arba protakose tarp seklumu Velyva rudenį jie laikosi dumbleto smelio ar zvyruoto dugn megsta nestipria srove Salciams paspaudus pasirenka ziemoti akivarus Paprastieji skersasnukiai vengia zemupiu su leta srove taip pat ir aukstupiu Jie vengia labai smarkios sroves MatmenysPaprastuju skersasnukiu kuno ilgis iki 56 cm bet dazniausiai pasitaiko apie 25 30 cm ilgio Svoris iki 1 2 kg bet dazniausiai pasitaiko 300 400 g svorio Labai retais atvejais didziausias svoris iki 3 kg Labai stambus buvo sugautas 2013 m liepos 29 d Lenkijoje 2 38 kg ir 53 5 cm ilgio IsvaizdaPaprastasis skersasnukis panasokas į paprastaja kuoja paprastajį ziobrį ar paprastajį strepetį Paprastuju skersnukiu akys vidutinio dydzio nugara pilka sonai sidabriski Apatines ziotys su sukremzlejusiu astriu apatiniu zandu si rusis tarytum peiliu nugnyba nuo povandeniniu akmenu dumblius Pilvo ertmes pleve juoda Zvynai vidutinio dydzio Nersto metu kuno spalvos isryskeja NerstasPaprastieji skersasnukiai nersti pradeda nuo 4 5 metu amziaus Migruoja į nerstavietes desimtis kilometru Kovo geguzes Lietuvoje nersti pradeda mazdaug balandzio vid nersia dar ir geguzeje menesiais kada vandens temperatura susyla nuo 10 C iki 12 C isnersia nuo 1 7 8 tukstanciu iki 50 100 tukstanciu ikreliu Ikrelius isnersia negiliose vietose ant akmenu prie kuriu jie prilimpa Mailius is pradziu minta smulkiais vandeniniais gyvunais o netrukus pradeda misti augaliniu maistu Paprastieji skersasnukiai subresta ketvirtaisiais gyvenimo metais reciau treciaisiais budami 20 25 cm ilgio ir 100 200 g svorio MitybaPaprastieji skersasnukiai maitinasi ryte ir diena Tai vieninteles beveik tik augaledes vietines Lietuvos zuvys mintancios dumbliais kuriuos nugrando nuo kieto grunto upese zvyro akmenu Nors ir reciau bet mielai pasigauna viska ka upes dugne randa ypac pavasarį ir rudenį kai svieziu paciu skaniausiu dumbliu buna nedaug tai ir viksrelius kirmeles smulkiuosius veziagyvius Beje vasaros pradzioje kai virs vandens pradeda lakstyti daug įvairiu vabzdziu paprastieji skersnukiai kartais nuo dugno kyla pavirsiun ir kaip ir kitos zuvys megina pasmaguriauti tik paprastiesiems skersasnukiams tai pavyksta sudetingiau tenka apvirsti pilvu aukstyn kad pagriebti vandens pavirsiuje pluduriuojantį lasala kadangi ju ziotys prisitaikiusios maitintis tik upes dugne ElgsenaPaprastieji skersasnukiai migrantai ir gyvena bureliais ar didesniais buriais Visi kiekvieno burelio nariai vienodo amziaus jaunesniu negali pakesti tuoj juos nuvaro salin Plaukioja liesdama pilvu dugna AmziusPaprastieji skersasnukiai paprastai gyvena iki 10 metu Zinomas didziausias paprastuju skersasnukiu amzius iki 18 metuKiti duomenysPaprastieji skersasnukiai yra labai stiprios zuvys bet kartu drasi patiki ar neatsargi zuvis Ekologine nauda ir populiacijos gausinimas Sio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartu Jei galite pakoreguokite stiliu kad tiktu enciklopedijai Tik tada bus galima istrinti sį pranesima Europos mokslininkai įrode kad paprastieji skersasnukiai grandydami dumblius nuo upiu grunto itin pagerina nersto salygas kitoms upiu zuvims ypac usoriams salaciams kirsliams mazesnems lasisinems zuvims todel upese kuriose yra skersnukiu padaugeja usoriu salaciu pagereja ziobriu nersto efektyvumas usoriu salaciu ir kirsliu Lietuvos upese XXI a antrame desimtmetyje vis dar palyginti negausu o sios rusys tikrai yra vertinamos megeju jau nekalbant apie ju nauda upiu ekosistemoms Gausios skersnukiu populiacijos zymiai sumazina dumbliu ypac siuliniu dumbliu kuriu labai pagauseja upese vasaros metu ir netgi pagerina vandens kokybe Del savo mitybos skersnukiai nekonkuruoja su kitomis upinemis zuvimis todel Lietuvoje atkurus sia rusį didesnese upese zymiai padaugetu kitu rusiu zuvu Tai tik dalis siuo metu įrodytos skersasnukiu netiesiogines naudos Moksliniai tyrimai apie aprasoma rusį tesiami daugelyje Europos saliu tad visai tiketina kad papildomai suzinosime zymiai daugiau apie skersnukiu teikiama nauda upiu ekosistemoms Faktas kad skersnukis yra Lietuvos grieztai saugomu rusiu sarase turetu buti pakankamas argumentas pradeti jo zuvivaisa Lietuvoje juo labiau kad tuo uzsiima dauguma vidurio Europos saliu Lenkijoje kiekvienais metais į upes isleidzia apie milijona skersnukio mailiaus Austrijoje ir Sveicarijoje skersnukio atkurimui netgi vykdomi brangus reguliuotu upiu naturalizacijos projektai Kadangi zuvivaisa yra nebrangus ir efektyvus retu zuvu rusiu atstatymo budas ir kartu su zuvitakiu statyba įvardinama kaip pagrindine salyga skersasnukiu populiacijos atkurimui Europos upese Kaimynai lenkai tai sekmingai įrode ir dabar skersnukis jau plaukioja daugelyje Lenkijos upiu Lietuvai net nereiketu kurti brangiai kainuojancios skersasnukiu zuvivaisos technologijos visa tai jau padare Vidurio Europos mokslininkai ir jie vardan rusies issaugojimo mielai dalinasi savo ziniomis uz dyka Nykymo priezastysNyksta del upiu uztvanku statybu kadangi per pavasarinį nersta jos negali patekti į nerstavietes Populiacija mazeja ir del nerstavietems tinkamu vietu naikinimo ir vandens uztersimo Taip pat skaitytiLietuvos vietiniu gelavandeniu zuvu sarasas Lietuviskas zuvu vardynasSaltiniai IUCN Red List Chondrostoma nasus IUCN Red list raudonojiknyga lt Zuvys Skersnukis Chondrostoma nasus Sventosios upeje Jonavos rajone isleista 31 tukst nykstanciu zuvu skersnukiu fishbase org Chondrostoma nasus Linnaeus 1758 zvejys ucoz com Skersnukis ww media pl REKORD POLSKI swinka 2 38 kg Archyvuota kopija 2017 02 19 is Wayback Machine projekto ecosystema ru Podust obyknovennyj Chondrostoma nasus Linnaeus 1758 gowild lt Skersnukis Archyvuota kopija 2017 02 19 is Wayback Machine projekto latvijasdaba lv APAKSMUTE Chondrostoma nasus L delfi lt Ar leisime nenaudingoms rusims isnykti Dr Saulius Stakenas dr Vytautas Kesminas dr Tomas Virbickas Gamtos tyrimu centro Ekologijos institutas 2017 m vasario 14 d Vikiteka Paprastasis skersasnukis vaizdine ir garsine medziagaVikisritis ZuvysNuorodosraudonojiknyga lt Paprastasis skersasnukis itis gov Chondrostoma nasus Linnaeus 1758 Anglu k zipcodezoo com Chondrostoma nasus Anglu k hlasek com Common Nase Chondrostoma nasus Anglu k megaribolov ru Podust lat Chondrostoma nasus Archyvuota kopija 2017 02 07 is Wayback Machine projekto Rusu k fish kiev ua Ryby vod Ukrainy Podust Chondrostoma nasus Linnaeus 1758 Rusu k wedkarstwomojapasja pl Swinka pospolita Archyvuota kopija 2017 02 19 is Wayback Machine projekto Lenku k youtube com Fisch des Jahres 2015 Die Nase Chondrostoma nasus Vokieciu k youtube com Fische Nase Vokieciu k youtube com autochthonic fish breeding of nose carps at river Inn Mangfall fishfarm Egidius Schulz Vokieciu k youtube com Nasen in der Murg Vokieciu k