Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Jeronimas Stroinovskis 1752 m rugsėjo 20 d Voluinėje Ukraina 1815 m rugpjūčio 5 d Elniakampyje Vilniaus rajonas teisinin
Jeronimas Stroinovskis
Jeronimas Stroinovskis (1752 m. rugsėjo 20 d. , Voluinėje, Ukraina – 1815 m. rugpjūčio 5 d. Elniakampyje, Vilniaus rajonas) – teisininkas, teisės filosofas, vienas žymiausių savo laikmečio , Vilniaus vyskupas nuo 1814 m. iki 1815 m. (admin. 1808–1813), Vilniaus universiteto rektorius, Ekonominių disciplinų dėstymo pradininkas Vilniaus universitete, teologijos ir .
| Jeronimas Stroinovskis | |
|---|---|
| Vyskupo herbas | |
| Gimė | 1752 m. rugsėjo 20 d. , Voluinėje, Ukraina |
| Mirė | 1815 m. rugpjūčio 5 d. (62 metai) Elniakampyje, Vilniaus rajonas |
| Veikla | teisininkas, teisės filosofas, vienas žymiausių savo laikmečio , Vilniaus vyskupas nuo 1814 m. iki 1815 m. (admin. 1808–1813), Vilniaus universiteto rektorius, Ekonominių disciplinų dėstymo pradininkas Vilniaus universitete, teologijos ir . |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Vikiteka | Jeronimas Stroinovskis |
Biografija
Mokėsi pijorų mokykloje . 1778 metais įstojo į pijorų ordiną.
Nuo 1776 m. iki 1780 m. Varšuvos pijorų Kilmingųjų kolegijos dėstytojas (dėstomi dalykai – matematika, filosofija, prigimtinė ir politinė teisė, politinė ekonomija), nuo 1781 m. iki 1783 m. Krokuvos mokytojų seminarijos lietuvių kandidatų prefektas, Krokuvos universiteto teologijos ir teisės bei politinės ekonomijos profesorius, nuo 1799 m. iki 1806 m. rektorius. Vėliau studijavo teisės filosofiją Italijoje. Nuo 1791 m. Edukacinės komisijos Lietuvoje narys, švietimo reorganizatorius; nuo 1806 m. vyskupas. Peterburgo Romos katalikų kolegijos dėstytojas. Nuo 1783 m. iki 1793 m. Prigimtinės teisės katedros vedėjas (pasekėjas – teisininkas ir ekonomistas fiziokratas Simonas Malevskis, teisės kursą be esminių pakeitimų dėstęs pagal pirmtako knygą).
J. Stroinovskis parengė ir išleido veikalą – „Prigimtinės, politinės teisės, ir tarptautinės teisės mokslas“ (lenk. Nauka prawa przyrodzonego, politycznego, ekonomiki politycznej i prawa narodów. Wilno, 1785). Knygos turinys atitiko J. Stoinovskio dėstytą teisės kursą. Veikale išdėstė visuomenės ir valdžios tarpusavio santykių principus, dėl savo požiūrio laikytinas kaip Konstitucijos – kaip visuotinės žmonių sutarties, kuriai esant žmonės nepraranda savo įgimtų teisių – šalininkas. Išleisti 5 leidimai. 1809 m. veikalas buvo išleistas Peterburge (rusų kalba) ir buvo naudojamas kaip politinės ekonomijos vadovėlis Rusijos imperijos mokyklose.
J. Stroinovskis rengė Lietuvos civilinį ir Baudžiamąjį (kriminalinį) kodeksus, prisidėjo rengiant 1803 m. Vilniaus universiteto statutą.
Nuo 1814 m. Vilniaus vyskupas.
Darbai
Dirbdamas Vilniaus universitete, J. Stroinovskis parengė ir išleido svarbiausią savo veikalą – Prigimtinės, politinės teisės, politinės ekonomijos ir tarptautinės teisės mokslas (Nauka prawa przyrodzonego, politycznego, ekonomiki politycznej i prawa narodów… Wilno, 1785). Savo knygoje Stroinovskis pasisakė prieš feodalinę sistemą, gyrė ekonominę laisvę, pasisakė už baudžiauninkų asmeninę laisvę, siūlė apmokestinti žemės savininkus, įtaigavo reikalingumą kelti žemės ūkio gamybą ir propagavo visuotinį švietimą. Nors knygos turinys atitiko J. Stoinovskio dėstytą teisės kursą, tačiau šis veikalas buvo reikšmingas ir vertinamas ne tik Lietuvos Vyriausiojoje mokykloje. J. Stroinovskio veikalo populiarumą, aktualumą ir reikšmę teisės ir politikos mokslų raidai Europoje liudija penki jo leidimai. Be to, 1809 m. šis veikalas rusų kalba buvo išleistas Peterburge ir kaip politinės ekonomijos vadovėlis naudotas Rusijos imperijos mokyklose. J. Stroinovskis rengė , daug padarė ruošiant 1803 m. .
Prigimtinės teisės teorija
Sekant fiziokratų pažiūromis į teisę, valstybę ir visuomenę, buvo kuriama prigimtinės, politinės ir tarptautinės teisės sistema. grindžiama prigimtinės teisės teorija, kuri naudojama buržuaziniam žmonių lygybės principui ginti. Visuomeniškumas esąs natūrali žmogaus būklė. Aiškinama, kad žmonės savanoriškai sudarė visuomenės sutartį savo nuosavybei ir laisvei apsaugoti. Prigimtinė teisė esanti suteikta paties Dievo, kuris laikomas pirmąja priežastimi. Dėstoma pažiūra į amžiną, nekintančią žmogaus prigimtį, kurią pažinus galima sukurti laimingą žmonių visuomenę.
Filosofinės ir visuomeninės pažiūros
Visuomeninės Jeronimo Stroinovskio pažiūros pagrįstos fiziokratų teorija. Pagal teisės filosofijos išvadas J. Stroinovskis artimas Šarlis Monteskjė. Jis stipriai kritikavo anksčiau dėstytą , buvo karštas XVIII amžiaus prancūzų folosofijos šalininkas, vienas iš švietėjų, supažindinusių Lietuvos visuomenę su XVIII amžiaus prancūzų filosofijos idėjomis. Pažinimo teorijoje J. Stroinovskis propagavo empirizmą, sensualizmą, buvo utilitarinės etikos skelbėjas. Tuo budu mąstytojas dėjo tvirtus pamatus demokratinei mąstysenai Lietuvoje. Be Stroinovskio būtų sunkiai suvokiama demokratinė dvasia Vilniaus universitete, kuri čia tvirtai įsišaknijo XIX amžiaus pradžioje.
Dorovės normų samprata
Išryškindamas natūralią žmogaus prigimtį Stroinovskis ją grindė dorovės normomis, mėgindamas apibrėžti dorovės mokslo objektą. Dorovės normos, pasak jo, vystosi priklausomai nuo žmogaus žinių apie pasaulį ir valios. Žmogaus veiksmas gali atitikti priimtas normas, gali joms ir prieštarauti. Veiksmus, kurie skatina įgimtas savybes, jas žadina, Stroinovskis vadina moraliniu gėriu, o priešingus – moraliniu blogiu. Normali žmogaus būsena, pasak Stroinovskio, esanti tada, kai žmogus gali patenkinti savo poreikius, sąlygojamus: kūno sandaros; išsilavinimo; įpročių bei viešosios nuomonės. Poreikiai priklausantys nuo įgimtų savybių, yra svarbiausi, nes jų nepatenkinęs žmogus nepajėgtų egzistuoti. „Jeigu žmogus nesugebėtų pažinti ir neturėtų valios, – rašė Stroinovskis, – ir visa jo veikla būtų pajungta įgimtų poreikių tenkinimui, tada nebūtų dorovinės priklausomybės ir pareigos. Tačiau, turėdamas protą, žmogus pažįsta pasaulį ir supranta, ko jam reikia bei ką jis pajėgus padaryti, ir atsižvelgdamas į tai konstruoja savo veiksmus.
Konstitucijos samprata
Laisvė, pasak Stroinovskio, yra didžiausia vertybė. Tačiau vieno individo laisvė gali būti nukreipta prieš kitą. Tai J. Stroinovskis vadina savivale. Jo nuomone, politinės valdžios uždavinys sureguliuoti žmonių tarpusavio santykius taip, kad vieni būtų apsaugoti nuo kitų savivalės. J.Stroinovskio teigimu, feodalinė valstiečių priklausomybė – ne prigimties ar tarpusavio susitarimo dalykas, o smurto rezultatas. Dėl to ji – priešinga žmogaus prigimčiai.
Šaltiniai
- „Mūsų kalendorius“ Archyvuota kopija 2006-10-11 iš Wayback Machine projekto. hot.lt informacija
- „Mokslas senajame VU“[neveikianti nuoroda] informacija
- „Lietuvos filosofinės minties istorijos šaltiniai“ I tomas, Vilnius 1980 m.
| Akademinės pareigos | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Martynas Počobutas | Vilniaus universiteto rektorius 1799-1806 | Po to: Janas Sniadeckis |
| Romos katalikų bažnyčios vadovai | ||
| Prieš tai: Jonas Nepomukas Kosakovskis | Vilniaus vyskupas 1814–1815 (adm. 1808–1813) | Po to: Tadeušas Kundzičius |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jeronimas Stroinovskis, Kas yra Jeronimas Stroinovskis? Ką reiškia Jeronimas Stroinovskis?
Jeronimas Stroinovskis 1752 m rugsejo 20 d Voluineje Ukraina 1815 m rugpjucio 5 d Elniakampyje Vilniaus rajonas teisininkas teises filosofas vienas zymiausiu savo laikmecio Vilniaus vyskupas nuo 1814 m iki 1815 m admin 1808 1813 Vilniaus universiteto rektorius Ekonominiu disciplinu destymo pradininkas Vilniaus universitete teologijos ir Jeronimas StroinovskisVyskupo herbasGime 1752 m rugsejo 20 d Voluineje UkrainaMire 1815 m rugpjucio 5 d 62 metai Elniakampyje Vilniaus rajonasVeikla teisininkas teises filosofas vienas zymiausiu savo laikmecio Vilniaus vyskupas nuo 1814 m iki 1815 m admin 1808 1813 Vilniaus universiteto rektorius Ekonominiu disciplinu destymo pradininkas Vilniaus universitete teologijos ir Zymus apdovanojimaiOrder Swietego StanislawaVikiteka Jeronimas StroinovskisBiografijaMokesi pijoru mokykloje 1778 metais įstojo į pijoru ordina Nuo 1776 m iki 1780 m Varsuvos pijoru Kilminguju kolegijos destytojas destomi dalykai matematika filosofija prigimtine ir politine teise politine ekonomija nuo 1781 m iki 1783 m Krokuvos mokytoju seminarijos lietuviu kandidatu prefektas Krokuvos universiteto teologijos ir teises bei politines ekonomijos profesorius nuo 1799 m iki 1806 m rektorius Veliau studijavo teises filosofija Italijoje Nuo 1791 m Edukacines komisijos Lietuvoje narys svietimo reorganizatorius nuo 1806 m vyskupas Peterburgo Romos kataliku kolegijos destytojas Nuo 1783 m iki 1793 m Prigimtines teises katedros vedejas pasekejas teisininkas ir ekonomistas fiziokratas Simonas Malevskis teises kursa be esminiu pakeitimu destes pagal pirmtako knyga J Stroinovskis parenge ir isleido veikala Prigimtines politines teises ir tarptautines teises mokslas lenk Nauka prawa przyrodzonego politycznego ekonomiki politycznej i prawa narodow Wilno 1785 Knygos turinys atitiko J Stoinovskio destyta teises kursa Veikale isdeste visuomenes ir valdzios tarpusavio santykiu principus del savo poziurio laikytinas kaip Konstitucijos kaip visuotines zmoniu sutarties kuriai esant zmones nepraranda savo įgimtu teisiu salininkas Isleisti 5 leidimai 1809 m veikalas buvo isleistas Peterburge rusu kalba ir buvo naudojamas kaip politines ekonomijos vadovelis Rusijos imperijos mokyklose J Stroinovskis renge Lietuvos civilinį ir Baudziamajį kriminalinį kodeksus prisidejo rengiant 1803 m Vilniaus universiteto statuta Nuo 1814 m Vilniaus vyskupas DarbaiDirbdamas Vilniaus universitete J Stroinovskis parenge ir isleido svarbiausia savo veikala Prigimtines politines teises politines ekonomijos ir tarptautines teises mokslas Nauka prawa przyrodzonego politycznego ekonomiki politycznej i prawa narodow Wilno 1785 Savo knygoje Stroinovskis pasisake pries feodaline sistema gyre ekonomine laisve pasisake uz baudziauninku asmenine laisve siule apmokestinti zemes savininkus įtaigavo reikalinguma kelti zemes ukio gamyba ir propagavo visuotinį svietima Nors knygos turinys atitiko J Stoinovskio destyta teises kursa taciau sis veikalas buvo reiksmingas ir vertinamas ne tik Lietuvos Vyriausiojoje mokykloje J Stroinovskio veikalo populiaruma aktualuma ir reiksme teises ir politikos mokslu raidai Europoje liudija penki jo leidimai Be to 1809 m sis veikalas rusu kalba buvo isleistas Peterburge ir kaip politines ekonomijos vadovelis naudotas Rusijos imperijos mokyklose J Stroinovskis renge daug padare ruosiant 1803 m Prigimtines teises teorija Sekant fiziokratu paziuromis į teise valstybe ir visuomene buvo kuriama prigimtines politines ir tarptautines teises sistema grindziama prigimtines teises teorija kuri naudojama burzuaziniam zmoniu lygybes principui ginti Visuomeniskumas esas naturali zmogaus bukle Aiskinama kad zmones savanoriskai sudare visuomenes sutartį savo nuosavybei ir laisvei apsaugoti Prigimtine teise esanti suteikta paties Dievo kuris laikomas pirmaja priezastimi Destoma paziura į amzina nekintancia zmogaus prigimtį kuria pazinus galima sukurti laiminga zmoniu visuomene Filosofines ir visuomenines paziuros Visuomenines Jeronimo Stroinovskio paziuros pagrįstos fiziokratu teorija Pagal teises filosofijos isvadas J Stroinovskis artimas Sarlis Monteskje Jis stipriai kritikavo anksciau destyta buvo karstas XVIII amziaus prancuzu folosofijos salininkas vienas is svieteju supazindinusiu Lietuvos visuomene su XVIII amziaus prancuzu filosofijos idejomis Pazinimo teorijoje J Stroinovskis propagavo empirizma sensualizma buvo utilitarines etikos skelbejas Tuo budu mastytojas dejo tvirtus pamatus demokratinei mastysenai Lietuvoje Be Stroinovskio butu sunkiai suvokiama demokratine dvasia Vilniaus universitete kuri cia tvirtai įsisaknijo XIX amziaus pradzioje Doroves normu samprata Isryskindamas naturalia zmogaus prigimtį Stroinovskis ja grinde doroves normomis megindamas apibrezti doroves mokslo objekta Doroves normos pasak jo vystosi priklausomai nuo zmogaus ziniu apie pasaulį ir valios Zmogaus veiksmas gali atitikti priimtas normas gali joms ir priestarauti Veiksmus kurie skatina įgimtas savybes jas zadina Stroinovskis vadina moraliniu geriu o priesingus moraliniu blogiu Normali zmogaus busena pasak Stroinovskio esanti tada kai zmogus gali patenkinti savo poreikius salygojamus kuno sandaros issilavinimo įprociu bei viesosios nuomones Poreikiai priklausantys nuo įgimtu savybiu yra svarbiausi nes ju nepatenkines zmogus nepajegtu egzistuoti Jeigu zmogus nesugebetu pazinti ir neturetu valios rase Stroinovskis ir visa jo veikla butu pajungta įgimtu poreikiu tenkinimui tada nebutu dorovines priklausomybes ir pareigos Taciau turedamas prota zmogus pazįsta pasaulį ir supranta ko jam reikia bei ka jis pajegus padaryti ir atsizvelgdamas į tai konstruoja savo veiksmus Konstitucijos samprata Laisve pasak Stroinovskio yra didziausia vertybe Taciau vieno individo laisve gali buti nukreipta pries kita Tai J Stroinovskis vadina savivale Jo nuomone politines valdzios uzdavinys sureguliuoti zmoniu tarpusavio santykius taip kad vieni butu apsaugoti nuo kitu savivales J Stroinovskio teigimu feodaline valstieciu priklausomybe ne prigimties ar tarpusavio susitarimo dalykas o smurto rezultatas Del to ji priesinga zmogaus prigimciai Saltiniai Musu kalendorius Archyvuota kopija 2006 10 11 is Wayback Machine projekto hot lt informacija Mokslas senajame VU neveikianti nuoroda informacija Lietuvos filosofines minties istorijos saltiniai I tomas Vilnius 1980 m Akademines pareigosPries tai Martynas Pocobutas Vilniaus universiteto rektorius 1799 1806 Po to Janas SniadeckisRomos kataliku baznycios vadovaiPries tai Jonas Nepomukas Kosakovskis Vilniaus vyskupas 1814 1815 adm 1808 1813 Po to Tadeusas Kundzicius