Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Claude DebussyDebiusi 1908 m Gimė 1862 m rugpjūčio 22 d Mirė 1918 m kovo 25 d 55 metai Veikla prancūzų kompozitorius imp
Klodas Debiusi
| Claude Debussy | |
|---|---|
| Debiusi 1908 m. | |
| Gimė | 1862 m. rugpjūčio 22 d. |
| Mirė | 1918 m. kovo 25 d. (55 metai) |
| Veikla | prancūzų kompozitorius impresionistas, muzikos kritikas, pianistas ir dirigentas. |
| Vikiteka | Claude Debussy |
Achille-Claude Debussy (Klodas Ašilis Debiusi; 1862 m. rugpjūčio 22 d. – 1918 m. kovo 25 d.) – prancūzų kompozitorius, muzikos kritikas, pianistas ir dirigentas. K. Debiusi – muzikos impresionizmo pradininkas ir vienas žymiausiu jo kūrėjų.
Biografija
Klodo Debiusi kūrybiniai atradimai susipynę su jo asmeninio gyvenimo vingiais, todėl kiek platesnė įvykių apžvalga turėtų padėti geriau suvokti šio menininko kūrybos tikslus ir įkvėpimo šaltinius.
Kompozitorius gimė neturtingoje šeimoje, tėvas buvo smulkus pirklys, motina siuvėja. Jis niekada nelankė mokyklos – tėvai jį mokė namuose. 1870 metais, Prancūzijos-Prūsijos karo metu, šeima kartu su K. Debiusi tėvo seserimi pabėgo į Pietų Prancūziją, kuri sūnėnui surado pirmąjį fortepijono mokytoją, italą muziką Jeaną Cerutti. Kompozitorius neblogai grojo jau devynerių, tuo tarpu dešimties metų įstojo į Paryžiaus konservatoriją, kur mokėsi pas žymius pedagogus: (solfedžio), A. Marmontelį (fortepijoną), ir (harmoniją), C. Francką (kompoziciją). Būdamas 12 metų jau grojo F. Šopeno koncertą fortepijonui. 1884 metais, baigdamas konservatoriją, gavo Romos premiją už kantatą „Sūnus palaidūnas" (L‘enfant prodigue), kurios dėka keletą metų gavo progą mokytis Italijoje. Tuo periodu K. Debiusi nemažai keliavo, aplankė vietoves, pavyzdžiui, Italiją, Vieną bei Rusiją, kurios pasireiškė ir jo kūryboje (ypač jaučiama rusų kompozitorių įtaka jo muzikinei kalbai).
Nuo 1888 metų Prancūzijos nacionalinės muzikų draugijos, nuo 1909 m., Paryžiaus konservatorijos aukštosios pedagogų tarybos narys. K. Debiusi kaip muzikos kritikas rašė muzikos straipsnius spaudoje – „Revue Blanche“ (1901), „Gil Blas“ (1903), „Revue Musicale S. I. M.“ (1912-1914). Jis garsėjo šmaikščiu ir kandžiu stiliumi, tikslia kalba, nesitaikstymu, geru humoro jausmu. Muziko kritikos straipsniai buvo surinkti ir išleisti knygoje „Ponas Croche, antidiletantas" (1923) (Monsieur Croche, anti-dilettante).
Kūryba
Beveik visa K. Debiusi kūryba yra programinė. Kompozitoriaus muzikai turėjo įtakos dailininkai impresionistai, poetai simbolistai, R. Vagneris, M. Musorgskio kūryba (su juo susipažino, dirbdamas dvare, Rusijoje).
Dar studijuodamas K. Debiusi ypač susidomėjo indonezietišku mušamųjų instrumentų orkestru gamelanu, todėl iš jo perėmė keletą muzikinių bruožų: pentatoninę dermę, šviesią skambesio spalvą, lengvą ir skaidrią audinio faktūrą. Jį nustebino ir sužavėjo egzotiškos muzikos skoningumas, subtilumas ir natūralumas.
Nepaisant prastokos kompozitorius reputacijos (kūrėjas nepaisydavo koncertų organizatorių įgeidžių, garsėjo kaip sunkaus charakterio žmogus ir užsispyrėlis), jo kūriniai XIX a. pabaigoje skambėjo vis dažniau. Geriausi šio laikotarpio kompozicijos buvo Styginių kvartetas g-moll (1893) ir simfoninis preliudas „Fauno popietė“ (1894). Anot prancūzų kompozitoriaus P. Boulezo, romantizmo epochos saulėlydis bei modernios muzikos pradžia siejama būtent su K. Debiusi „Fauno popietę“. Beje, tikrasis kūrinio pavadinimas buvo „Fauno popietės preliudas“, nes kompozitorius ketino sukurti dar keletą dalių, tačiau to taip ir nepadarė.
1893 m. K. Debiusi pamatė belgų poeto Moriso Meterlinko dramą „Pelėjas ir Melisanda“ ir nuo tada mąstė parašyti operą pagal šį siužetą. 1902 m. Paryžiaus Komiškoji opera pastatė K. Debiusi penkių veiksmų operą „Pelėjas ir Melisanda“. Kompozitorius kūrinį vadino „lyrine drama“. Joje pasakojama viduramžių laikų dviejų įsimylėjėlių istorija. Ši kompozicija nuo pat pradžių buvo laikoma šedevru: vokalo ir instrumentinės muzikos, taip pat veiksmo ir muzikos vienovė tiesiog nepranokstama. „Pelėjas ir Melisanda“ tapo vienu svarbiausių naujojo muzikinio teatro pirmavaizdžių. Operos muzika subtili, tiksli ir paslaptinga, garsumas beveik niekada nepakyla aukščiau negu vidutiniškai garsios dinamikos. Orkestrinė muzika spalvingesnė nei bet kurios kitos operos ir net, ko gero, simfonijos.
Nuo 1902 m. K. Debiusi parašė daug fortepijoninių ciklų: „Estampai“ (1903), „Vaizdai“ (1905; 1907), „Vaikų kampelis“ (1908), Preliudai (1910; 1913), Etiudai (1916), „Šeši antikiniai epigrafai“ (1915). Fortepijoninė kompozitoriaus muzika labai įvairi, originalios formos, joje daug regimųjų ir girdimųjų įspūdžių, prancūziškos ir ispaniškos muzikos, egzotiškų kraštų motyvų. K. Debiusi atsisakė tradicinės fortepijono, kaip mechaninio instrumento, sampratos ir ieškojo naujų spalvinių galimybių. Fortepijoninis autoriaus stilius ne mažiau subtilus nei jo orkestrinė muzika: kūriniams būdinga skaidrumas ir erdvumas, iškalbingi apmirštantys garsai, ritminių impulsų nykimas ir skambesių susiliejimas į spalvų dermes, lengva ir įnoringa abareskos faktūra. Muzika nepaprastai plastiška, nuotaika kinta nuo paslaptingiausių kuždesių iki džiaugsmingiausio šėlsmo.
1905 m. K. Debiusi sukūrė svarbiausią ir didžiausią orkestrinį kūrinį „Jūra“ – „tris simfoninius eskizus“. Šiame opuse geriausiai įkūnytos kompozitoriaus ne kartą gvildentos mintys apie naują simfonijos sampratą, o orkestruotė laikoma viena genialiausių muzikos istorijoje. Kūrinio dalys turi pavadinimus „Nuo aušros iki pusiaudienio“, „Bangų žaismas“, „Vėjo ir jūros pokalbis“. Pagrindinis išraiškos krūvis tenka ritmui, kuris neįtikėtinai įvairus, jautrus ir lankstus.
Kūrinių sąrašas
Operos:
- Lyrinė drama pagal M. Meterlinską Pelléas et Mélisande („Pelėjas ir Melisanda“)
Sceniniai:
- Misterija Le Martyre de Saint Sébastien („Šv. Sebastijono kančios“)
- Choreografinė poema Jeux („Žaidimai“) (1913)
Orkestrui:
- Simfoninis preliudas pagal S. Malarme Prelude à l‘Apres-midi d‘un Faune („Fauno popietė“) (1894)
- Simfoninis triptikas Les Nocturnes („Noktiurnai“) (1899) ir Images („Paveikslai“) (1909-1912)
- Trys simfoniniai eskizai La Mer („Jūra“) (1908)
Kameriniai:
- Noktiurnas-skerco violončelei ir fortepijonui (1882)
- Styginių kvartetas (1893)
- 3 sonatos – violončelei ir fortepijonui (1915), fleitai, altui ir arfai (1915), smuikui ir fortepijonui (1917).
Fortepijonui:
- Danse bohémienne („Čigoniškas šokis“) (1880)
- Petite suite („Mažoji siuita“) 4 rankoms (1889)
- Deux arabesques („Dvi arabeskos“) (1894)
- 24 Preliudai (I sąs. 1909-1910; II sąs. 1910-1912).
Vokaliniai:
Apie 60 dainų, iš jų žymesni ciklai –
- Ariettes oubliées („Užmirštos arijietės“) pagal P. Verleno tekstą
- Proses lyriques („Lyriškosios prozos“) (1892-1893) pagal P. Verleną
- Trois chansons de France („Trys Prancūzijos dainos“) (1904) chorui a cappella.
Stambūs vokaliniai instrumentiniai:
- Le printemps („Pavasaris“) (1882) moterų chorui ir orkestrui
- L‘enfant prodigue („Sūnus palaidūnas“) lyrinė poema 3 solistams ir orkestrui (1884)
- Ode à la France („Odė Prancūzijai“) (1917) sopranui, chorui ir orkestrui.
Išnašos
- Klimas, Jonas. Debussy. Muzikos enciklopedija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. T. 1, 2001, p. 311-312.
- Nakas, Šarūnas. Šiuolaikinė muzika. Alma littera, Vilnius, 2001, p. 130-141.
- Lesure, Francois. Debussy. Grove music dictionary. In: http://www.oxfordmusiconline.com/grovemusic/view/10.1093/gmo/9781561592630.001.0001/omo-9781561592630-e-0000007353?rskey=rrQPq4&result=1
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Klodas Debiusi, Kas yra Klodas Debiusi? Ką reiškia Klodas Debiusi?
Claude DebussyDebiusi 1908 m Gime 1862 m rugpjucio 22 d Mire 1918 m kovo 25 d 55 metai Veikla prancuzu kompozitorius impresionistas muzikos kritikas pianistas ir dirigentas Vikiteka Claude Debussy Achille Claude Debussy Klodas Asilis Debiusi 1862 m rugpjucio 22 d 1918 m kovo 25 d prancuzu kompozitorius muzikos kritikas pianistas ir dirigentas K Debiusi muzikos impresionizmo pradininkas ir vienas zymiausiu jo kureju BiografijaKlodo Debiusi kurybiniai atradimai susipyne su jo asmeninio gyvenimo vingiais todel kiek platesne įvykiu apzvalga turetu padeti geriau suvokti sio menininko kurybos tikslus ir įkvepimo saltinius Kompozitorius gime neturtingoje seimoje tevas buvo smulkus pirklys motina siuveja Jis niekada nelanke mokyklos tevai jį moke namuose 1870 metais Prancuzijos Prusijos karo metu seima kartu su K Debiusi tevo seserimi pabego į Pietu Prancuzija kuri sunenui surado pirmajį fortepijono mokytoja itala muzika Jeana Cerutti Kompozitorius neblogai grojo jau devyneriu tuo tarpu desimties metu įstojo į Paryziaus konservatorija kur mokesi pas zymius pedagogus solfedzio A Marmontelį fortepijona ir harmonija C Francka kompozicija Budamas 12 metu jau grojo F Sopeno koncerta fortepijonui 1884 metais baigdamas konservatorija gavo Romos premija uz kantata Sunus palaidunas L enfant prodigue kurios deka keleta metu gavo proga mokytis Italijoje Tuo periodu K Debiusi nemazai keliavo aplanke vietoves pavyzdziui Italija Viena bei Rusija kurios pasireiske ir jo kuryboje ypac jauciama rusu kompozitoriu įtaka jo muzikinei kalbai Nuo 1888 metu Prancuzijos nacionalines muziku draugijos nuo 1909 m Paryziaus konservatorijos aukstosios pedagogu tarybos narys K Debiusi kaip muzikos kritikas rase muzikos straipsnius spaudoje Revue Blanche 1901 Gil Blas 1903 Revue Musicale S I M 1912 1914 Jis garsejo smaiksciu ir kandziu stiliumi tikslia kalba nesitaikstymu geru humoro jausmu Muziko kritikos straipsniai buvo surinkti ir isleisti knygoje Ponas Croche antidiletantas 1923 Monsieur Croche anti dilettante KurybaBeveik visa K Debiusi kuryba yra programine Kompozitoriaus muzikai turejo įtakos dailininkai impresionistai poetai simbolistai R Vagneris M Musorgskio kuryba su juo susipazino dirbdamas dvare Rusijoje Dar studijuodamas K Debiusi ypac susidomejo indonezietisku musamuju instrumentu orkestru gamelanu todel is jo pereme keleta muzikiniu bruozu pentatonine derme sviesia skambesio spalva lengva ir skaidria audinio faktura Jį nustebino ir suzavejo egzotiskos muzikos skoningumas subtilumas ir naturalumas Nepaisant prastokos kompozitorius reputacijos kurejas nepaisydavo koncertu organizatoriu įgeidziu garsejo kaip sunkaus charakterio zmogus ir uzsispyrelis jo kuriniai XIX a pabaigoje skambejo vis dazniau Geriausi sio laikotarpio kompozicijos buvo Styginiu kvartetas g moll 1893 ir simfoninis preliudas Fauno popiete 1894 Anot prancuzu kompozitoriaus P Boulezo romantizmo epochos saulelydis bei modernios muzikos pradzia siejama butent su K Debiusi Fauno popiete Beje tikrasis kurinio pavadinimas buvo Fauno popietes preliudas nes kompozitorius ketino sukurti dar keleta daliu taciau to taip ir nepadare 1893 m K Debiusi pamate belgu poeto Moriso Meterlinko drama Pelejas ir Melisanda ir nuo tada maste parasyti opera pagal sį siuzeta 1902 m Paryziaus Komiskoji opera pastate K Debiusi penkiu veiksmu opera Pelejas ir Melisanda Kompozitorius kurinį vadino lyrine drama Joje pasakojama viduramziu laiku dvieju įsimylejeliu istorija Si kompozicija nuo pat pradziu buvo laikoma sedevru vokalo ir instrumentines muzikos taip pat veiksmo ir muzikos vienove tiesiog nepranokstama Pelejas ir Melisanda tapo vienu svarbiausiu naujojo muzikinio teatro pirmavaizdziu Operos muzika subtili tiksli ir paslaptinga garsumas beveik niekada nepakyla auksciau negu vidutiniskai garsios dinamikos Orkestrine muzika spalvingesne nei bet kurios kitos operos ir net ko gero simfonijos Nuo 1902 m K Debiusi parase daug fortepijoniniu ciklu Estampai 1903 Vaizdai 1905 1907 Vaiku kampelis 1908 Preliudai 1910 1913 Etiudai 1916 Sesi antikiniai epigrafai 1915 Fortepijonine kompozitoriaus muzika labai įvairi originalios formos joje daug regimuju ir girdimuju įspudziu prancuziskos ir ispaniskos muzikos egzotisku krastu motyvu K Debiusi atsisake tradicines fortepijono kaip mechaninio instrumento sampratos ir ieskojo nauju spalviniu galimybiu Fortepijoninis autoriaus stilius ne maziau subtilus nei jo orkestrine muzika kuriniams budinga skaidrumas ir erdvumas iskalbingi apmirstantys garsai ritminiu impulsu nykimas ir skambesiu susiliejimas į spalvu dermes lengva ir įnoringa abareskos faktura Muzika nepaprastai plastiska nuotaika kinta nuo paslaptingiausiu kuzdesiu iki dziaugsmingiausio selsmo 1905 m K Debiusi sukure svarbiausia ir didziausia orkestrinį kurinį Jura tris simfoninius eskizus Siame opuse geriausiai įkunytos kompozitoriaus ne karta gvildentos mintys apie nauja simfonijos samprata o orkestruote laikoma viena genialiausiu muzikos istorijoje Kurinio dalys turi pavadinimus Nuo ausros iki pusiaudienio Bangu zaismas Vejo ir juros pokalbis Pagrindinis israiskos kruvis tenka ritmui kuris neįtiketinai įvairus jautrus ir lankstus Kuriniu sarasasOperos Lyrine drama pagal M Meterlinska Pelleas et Melisande Pelejas ir Melisanda Sceniniai Misterija Le Martyre de Saint Sebastien Sv Sebastijono kancios Choreografine poema Jeux Zaidimai 1913 Orkestrui Simfoninis preliudas pagal S Malarme Prelude a l Apres midi d un Faune Fauno popiete 1894 Simfoninis triptikas Les Nocturnes Noktiurnai 1899 ir Images Paveikslai 1909 1912 Trys simfoniniai eskizai La Mer Jura 1908 Kameriniai Noktiurnas skerco violoncelei ir fortepijonui 1882 Styginiu kvartetas 1893 3 sonatos violoncelei ir fortepijonui 1915 fleitai altui ir arfai 1915 smuikui ir fortepijonui 1917 Fortepijonui Danse bohemienne Cigoniskas sokis 1880 Petite suite Mazoji siuita 4 rankoms 1889 Deux arabesques Dvi arabeskos 1894 24 Preliudai I sas 1909 1910 II sas 1910 1912 Vokaliniai Apie 60 dainu is ju zymesni ciklai Ariettes oubliees Uzmirstos arijietes pagal P Verleno teksta Proses lyriques Lyriskosios prozos 1892 1893 pagal P Verlena Trois chansons de France Trys Prancuzijos dainos 1904 chorui a cappella Stambus vokaliniai instrumentiniai Le printemps Pavasaris 1882 moteru chorui ir orkestrui L enfant prodigue Sunus palaidunas lyrine poema 3 solistams ir orkestrui 1884 Ode a la France Ode Prancuzijai 1917 sopranui chorui ir orkestrui IsnasosKlimas Jonas Debussy Muzikos enciklopedija Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas T 1 2001 p 311 312 Nakas Sarunas Siuolaikine muzika Alma littera Vilnius 2001 p 130 141 Lesure Francois Debussy Grove music dictionary In http www oxfordmusiconline com grovemusic view 10 1093 gmo 9781561592630 001 0001 omo 9781561592630 e 0000007353 rskey rrQPq4 amp result 1