Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Serbijos karalystė (viduramžiai)
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Serbijos karalystė (serb. краљевина Србија) – viduramžių valstybė, egzistavusi 1217–1345 m. vakarų Balkanuose. Didžiąją dalį istorijos ji kontroliavo dabartinės Serbijos (išskyrus Timoką, ir Voivodiną rytuose bei šiaurėje), Juodkalnijos, Kosovo, pietinės Dalmatijos (dab. Kroatijoje) teritorijas, o plėtros laikotarpiu – taip pat šiaurinę Albaniją, Makedoniją.
| краљевина Србија Serbijos karalystė | |||||
| buvusi karalystė | |||||
| |||||
| |||||
| Serbija 1265 m. | |||||
| Sostinė | Rasas (iki 1282) Skopljė (1282-1300) Prizrenas (1300-1346) | ||||
| Kalbos | serbų kalba | ||||
| Valdymo forma | monarchija | ||||
| Serbijos karaliai | |||||
| 1217–1228 (pirmasis) | Stefanas Nemaničius | ||||
| 1331-1346 (paskutinis) | Stefanas Urošas IV | ||||
| Era | Viduramžiai | ||||
| - Tapo karalyste | 1217 m., 1217 | ||||
| - Tapo imperija | 1346 m. | ||||
Istorija
Serbijos didysis kunigaikštis Stefanas Nemaničius sustiprino savo valstybę, ir pasinaudodamas Romos Popiežiaus interesais plėsti savo įtaką Balkanuose, priėmė iš jo karūną, tapdamas pirmuoju serbų karaliumi. Dėl to jis dar vadinamas „pirmuoju karūnuotuoju“ (Prvovenčani). Jo brolis tuo metu sugebėjo sustiprinti krikščionybę, ir gauti bažnytinę autonomiją nuo Bizantijos. Be to, jis išleido puikų tiems laikams teisinį sąvadą, kuris tapo pirmąja Serbijos konstitucija.
Trys Nemaničiaus sūnūs valdė iš eilės, ir visi jie buvo nuversti vardan kovų dėl valdžios. Valdant trečiajam sūnui, Stefanui Urošui I, Serbija pradėjo ekonominio klestėjimo laikotarpį, o kad užsitikrintų prekybą Adrijos jūrą, kariavo su pajūryje. Taip pat Serbija vykdė karą šiaurėje su Vengrijos karalyste, iš kurios trumpam paveržė su pagrindiniu miestu Belgrade. Taika su Vengrija buvo užtvirtinta apvesdinus Urošo I sūnų už Vengrijos princesės Kotrynos.
1276 m. nuvertęs tėvą, Dragutinas tapo karaliumi, tačiau 1282 m. dėl silpnos sveikatos atidavė Serbijos sostą savo broliui . Vengrijos karalius davė savo žentui dideles teritorijas Mačvoje, Sirmijoje, kur Dragutinas įkūrė savo atskirą Sirmijos karalystę.
Milutinas valdė kaip gabus valdovas, sugebėjęs sustiprinti valdžią ir praplėsti teritorijas. Jis kovojo trimis skirtingais frontais – su totoriais šiaurėje, Bizantija pietuose ir Bulgarija rytuose. Serbija gavo regioną šiaurėje ir šiaurinę Albaniją bei Makedoniją pietuose. Jo laikais sostinė buvo perkelta į naujai prijungtą Skopję, o vėliau – į Prizreną. Jo sūnus Urošas III išplėtė Serbiją iki Nišo rytuose ir toliau konsolidavo valdžią.
Paskutinis Serbijos karalius , pasinaudodamas Bizantijos pilietiniu karu (1341–1347), įsiveržė į jos teritoriją ir nukariavo didelę dalį jos teritorijų Balkanuose. Po to, kai jis užėmė Seres, 1346 m. Serbijos patriarchas jį karūnavo Serbų ir graikų imperatoriumi, ir Serbija tapo imperija.
Valdovai
- Stefanas Nemaničius (1217–1228)
- (1228–1233)
- (1233–1243)
- (1243–1276)
- (1276–1282)
- (1282–1321)
- Stefanas Urošas III (1321–1331)
- (1331–1355)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Serbijos karalystė (viduramžiai), Kas yra Serbijos karalystė (viduramžiai)? Ką reiškia Serbijos karalystė (viduramžiai)?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Serbijos karalyste serb kraљevina Srbiјa viduramziu valstybe egzistavusi 1217 1345 m vakaru Balkanuose Didziaja dalį istorijos ji kontroliavo dabartines Serbijos isskyrus Timoka ir Voivodina rytuose bei siaureje Juodkalnijos Kosovo pietines Dalmatijos dab Kroatijoje teritorijas o pletros laikotarpiu taip pat siaurine Albanija Makedonija kraљevina Srbiјa Serbijos karalystebuvusi karalyste 1217 1346 Veliava HerbasLocation ofSerbija 1265 m Sostine Rasas iki 1282 Skoplje 1282 1300 Prizrenas 1300 1346 Kalbos serbu kalbaValdymo forma monarchijaSerbijos karaliai 1217 1228 pirmasis Stefanas Nemanicius 1331 1346 paskutinis Stefanas Urosas IVEra Viduramziai Tapo karalyste 1217 m 1217 Tapo imperija 1346 m IstorijaSerbijos didysis kunigaikstis Stefanas Nemanicius sustiprino savo valstybe ir pasinaudodamas Romos Popieziaus interesais plesti savo įtaka Balkanuose prieme is jo karuna tapdamas pirmuoju serbu karaliumi Del to jis dar vadinamas pirmuoju karunuotuoju Prvovencani Jo brolis tuo metu sugebejo sustiprinti krikscionybe ir gauti baznytine autonomija nuo Bizantijos Be to jis isleido puiku tiems laikams teisinį savada kuris tapo pirmaja Serbijos konstitucija Trys Nemaniciaus sunus valde is eiles ir visi jie buvo nuversti vardan kovu del valdzios Valdant treciajam sunui Stefanui Urosui I Serbija pradejo ekonominio klestejimo laikotarpį o kad uzsitikrintu prekyba Adrijos jura kariavo su pajuryje Taip pat Serbija vykde kara siaureje su Vengrijos karalyste is kurios trumpam paverze su pagrindiniu miestu Belgrade Taika su Vengrija buvo uztvirtinta apvesdinus Uroso I sunu uz Vengrijos princeses Kotrynos Serbija Stefano Uroso III laikais Melsva spalva pazymeta Sirmijos karalyste zalia Stefano Uroso III prijungtos zemes 1276 m nuvertes teva Dragutinas tapo karaliumi taciau 1282 m del silpnos sveikatos atidave Serbijos sosta savo broliui Vengrijos karalius dave savo zentui dideles teritorijas Macvoje Sirmijoje kur Dragutinas įkure savo atskira Sirmijos karalyste Milutinas valde kaip gabus valdovas sugebejes sustiprinti valdzia ir praplesti teritorijas Jis kovojo trimis skirtingais frontais su totoriais siaureje Bizantija pietuose ir Bulgarija rytuose Serbija gavo regiona siaureje ir siaurine Albanija bei Makedonija pietuose Jo laikais sostine buvo perkelta į naujai prijungta Skopje o veliau į Prizrena Jo sunus Urosas III isplete Serbija iki Niso rytuose ir toliau konsolidavo valdzia Paskutinis Serbijos karalius pasinaudodamas Bizantijos pilietiniu karu 1341 1347 įsiverze į jos teritorija ir nukariavo didele dalį jos teritoriju Balkanuose Po to kai jis uzeme Seres 1346 m Serbijos patriarchas jį karunavo Serbu ir graiku imperatoriumi ir Serbija tapo imperija ValdovaiStefanas Nemanicius 1217 1228 1228 1233 1233 1243 1243 1276 1276 1282 1282 1321 Stefanas Urosas III 1321 1331 1331 1355