Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Sirmijos karalystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Sirmijos karalystė arba Sremo karalystė (serb. Сремска краљевина = Sremska kraljevina) – viduramžių valstybė, egzistavusi 1282–1325 m. vakarų Balkanuose. Ji kontroliavo dabartinės Serbijos šiaurinį pakraštį. Nors vadinama Sremo karalyste, spėjama, kad istorinio regiono Sremo (Voivodinos dalis) ji nekontroliavo. Jai priklausė istorinis regionas (į pietus nuo Savos ir Dunojaus upių), kuris tuo metu dar buvo vadinamas žemutine Sirmija. Klestėjimo laikais karalystė kontroliavo , Posaviną, šiaurinę Šumadiją ir , taip pat šiaurinę Bosniją.
| Сремска краљевина Sirmijos karalystė | ||||
| Vengrijos karalystės vasalė iki 1292 | ||||
| ||||
| Sirmija 1291 m. | ||||
| Sostinė | ir Belgradas | |||
| Kalbos | serbų kalba | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Sirmijos karaliai | ||||
| 1282-1316 | Stefanas Dragutinas | |||
| 1316-1325 | Stefanas Vladislovas II | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Įkurta | 1282 m., 1282 | |||
| - Tapo imperija | 1325 m. | |||
Istorija
Serbijos karalius buvo pirmasis, kuris nukariavo Mačvos regioną iš Vengrijos ir prijungė jį prie savo valstybės. Vėlesniu susitarimu Vengrija vėl atgavo savo valdas, o Stefano Urošo sūnus buvo apvesdintas už Vengrijos karaliaus dukters Kotrynos.
1276 m. Stefanas Dragutinas tapo Serbijos karaliumi, tačiau 1282 m. dėl silpnos sveikatos atidavė sostą savo broliui , sau pasilikdamas tik karalystės šiauriniame pakraštyje. Tačiau 1284 m. apvesdinęs savo sūnų Vladislovą už Vengrijos karaliaus giminaitės Konstancos, gavo valdyti tris Vengrijos banatus gretimais: Mačvą, Solį, Usorą, kurie visi sudarė žemutinę Sirmiją (Sremą). Iš pradžių jis valdė kaip Vengrijos vasalas, tačiau Vengrijoje kilus vidinei krizei, jis tapo visiškai nepriklausomas. Yra teiginių, kad kurį laiką jis valdė ir teritorijas į šiaurę nuo Savos, t. y. Aukštutinį Sremą. Karalystės sostinė buvo , bet vėliau valdovo rezidencija perkelta į Belgradą.
Sudaręs sąjungą su Milutinu, Dragutinas išplėtė teritorijas į rytus, iš Bulgarijos paverždamas Braničevo ir Kučevo regionus. Vėliau jis susipyko su broliu, nes šis nenorėjo atiduoti sosto Dragutino sūnui Vladislovui. Tai sukėlė karinius konfliktus tarp dviejų serbiškų karalysčių, kurie baigėsi 1313 m., Dragutinui susitaikius su likimu. Jam mirus 1316 m., jo sūnus paveldėjo Sirmiją.
Iš karto po brolio mirties Milutinas užpuolė Sirmiją, nugalėjo ją ir įkalino Vladislovą. Tik 1321 m. mirus dėdei, Vladislovas buvo išlaisvintas ir grįžo į sostą. Jis valdė gaudamas paramą iš Vengrijos, Bulgarijos ir Bosnijos savo kovoje prieš Serbiją, tuo metu valdomą pusbrolio Stefano Dečanskio. Po eilinio pralaimėjimo 1324 m. Vladislovas pasitraukė į Vengriją. Jo karalystės vakarines dalis paėmė Bosnija, o likusios teritorijos atiteko Serbijai.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sirmijos karalystė, Kas yra Sirmijos karalystė? Ką reiškia Sirmijos karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Sirmijos karalyste arba Sremo karalyste serb Sremska kraљevina Sremska kraljevina viduramziu valstybe egzistavusi 1282 1325 m vakaru Balkanuose Ji kontroliavo dabartines Serbijos siaurinį pakrastį Nors vadinama Sremo karalyste spejama kad istorinio regiono Sremo Voivodinos dalis ji nekontroliavo Jai priklause istorinis regionas į pietus nuo Savos ir Dunojaus upiu kuris tuo metu dar buvo vadinamas zemutine Sirmija Klestejimo laikais karalyste kontroliavo Posavina siaurine Sumadija ir taip pat siaurine Bosnija Sremska kraљevina Sirmijos karalysteVengrijos karalystes vasale iki 1292 1282 1325 Location ofSirmija 1291 m Sostine ir BelgradasKalbos serbu kalbaValdymo forma monarchijaSirmijos karaliai 1282 1316 Stefanas Dragutinas 1316 1325 Stefanas Vladislovas IIEra Viduramziai Įkurta 1282 m 1282 Tapo imperija 1325 m IstorijaSerbijos karalius buvo pirmasis kuris nukariavo Macvos regiona is Vengrijos ir prijunge jį prie savo valstybes Velesniu susitarimu Vengrija vel atgavo savo valdas o Stefano Uroso sunus buvo apvesdintas uz Vengrijos karaliaus dukters Kotrynos 1276 m Stefanas Dragutinas tapo Serbijos karaliumi taciau 1282 m del silpnos sveikatos atidave sosta savo broliui sau pasilikdamas tik karalystes siauriniame pakrastyje Taciau 1284 m apvesdines savo sunu Vladislova uz Vengrijos karaliaus giminaites Konstancos gavo valdyti tris Vengrijos banatus gretimais Macva Solį Usora kurie visi sudare zemutine Sirmija Srema Is pradziu jis valde kaip Vengrijos vasalas taciau Vengrijoje kilus vidinei krizei jis tapo visiskai nepriklausomas Yra teiginiu kad kurį laika jis valde ir teritorijas į siaure nuo Savos t y Aukstutinį Srema Karalystes sostine buvo bet veliau valdovo rezidencija perkelta į Belgrada Sudares sajunga su Milutinu Dragutinas isplete teritorijas į rytus is Bulgarijos paverzdamas Branicevo ir Kucevo regionus Veliau jis susipyko su broliu nes sis nenorejo atiduoti sosto Dragutino sunui Vladislovui Tai sukele karinius konfliktus tarp dvieju serbisku karalysciu kurie baigesi 1313 m Dragutinui susitaikius su likimu Jam mirus 1316 m jo sunus paveldejo Sirmija Is karto po brolio mirties Milutinas uzpuole Sirmija nugalejo ja ir įkalino Vladislova Tik 1321 m mirus dedei Vladislovas buvo islaisvintas ir grįzo į sosta Jis valde gaudamas parama is Vengrijos Bulgarijos ir Bosnijos savo kovoje pries Serbija tuo metu valdoma pusbrolio Stefano Decanskio Po eilinio pralaimejimo 1324 m Vladislovas pasitrauke į Vengrija Jo karalystes vakarines dalis paeme Bosnija o likusios teritorijos atiteko Serbijai