- Kitos reikšmės – Serbentai.
| Ribes | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Ilgakekis serbentas (Ribes spicatum) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
| ||||||||||||
| Pogentės | ||||||||||||
|
Serbentas (Ribes) – monotipinės agrastinių (Grossulariaceae) šeimos daugiamečių uogakrūmių gentis, paplitusi Šiaurės pusrutulio šaltojo ir vidutinio klimato juostose, taip pat Vidurio ir Pietų Amerikos kalnuose.
Genčiai priklausantys krūmai yra žemi arba vidutinio aukščio (1-2 m), lygiomis ir dygliuotomis šakomis. Lapai pražanginiai, skiautėti. Žiedai smulkūs, susitelkę į kekes, vaisiai – raudonos, juodos, gelsvos sultingos uogos su keliomis arba daug sėklų, augančios kekėmis. Uogos viršuje – apyžiedžio liekanos.
Serbentai auginami soduose, taip pat auga drėgnuose miškuose, upių ir ežerų pakraščiuose. Žydi balandžio – gegužės mėnesiais. Uogos prinoksta liepos – rugpjūčio mėnesiais. Lietuvoje savaime auga 3 rūšys ir dar kelios auginamos.
Morfologiniai požymiai ir biologinės savybės
Serbentų krūmų stiebai išauga iš pumpurų, esančių požeminėje dalyje. Tai nuliniai arba pašakniniai ūgliai, kurie pradeda šakotis antraisiais metais. Ant nulinių stiebų pirmaisiais metais išaugę šoniniai ūgliai vadinami pirmosios eilės šoninėmis šakutėmis, kitais metais išaugę – antrosios eilės šoninėmis šakutėmis ir t. t. Stiebai intensyviai auga tik per pirmuosius trejus metus, po to jų augimas sulėtėja. Stiebų kaita vyksta nevienodai – juodųjų serbentų auga greičiau negu raudonųjų. Taip krūme daugėja šakų, jis atjaunėja. Vietoj išgenėtų šakų kasmet išauga pakaitiniai stiebai. Krūmams senstant jų mažėja.
Žiediniai serbentų pumpurai pradeda formuotis metai prieš derėjimą. Juodųjų serbentų žiediniai pumpurai mišrūs (iš jų išauga ne tik žiedai, bet ir šakutės), o raudonųjų serbentų – mišrūs ir paprasti (iš jų išauga tik uoginės kekės). Juodųjų serbentų gausiausiai dera pirmosios ir antrosios vienmetės šakutės, o raudonųjų ir baltųjų – vienmetis prieaugis ir vaisinės šakutės, esančios ant dviejų trejų metų medienos.
Šaknų sistemą sudaro daug stambių šaknų, kai kurios jų pasiekia 2 m gylį. Dauguma šaknų yra viršutiniame 10-60 cm dirvos sluoksnyje metro spinduliu.
Krūmų aukštis svyruoja nuo 0,5 iki 2 m. Jie gali būti išsiskleidę, vidutiniškai išsiskleidę ir labai išsiskleidę.
Serbentų žydėjimo procesas skiriasi. Juodieji serbentai pradeda žydėti gegužės pirmą arba antrą dekadą, raudonieji ir baltieji – keliomis dienomis anksčiau. Žydi iki trijų savaičių: juodieji serbentai – kai skleidžiasi lapai, o raudonieji ir baltieji – prieš jų išsiskleidimą. Juodieji serbentai visiškai skiriasi savidulkos procesu. Raudonieji ir baltieji paprastai būna savidulkiai. Geromis meteorologinėmis sąlygomis ar vabzdžių apdulkinti kitų veislių dulkelėmis juodieji serbentai užmezga daugiau stambesnių uogų, gaunamas gausesnis derlius.
Serbentai pakankamai ištvermingi žiemą: pakelia net iki -30 °C temperatūrą. Ypač ištvermingi žiemą raudonieji ir baltieji serbentai, mažiau – juodieji. Jų ūgliai dažniau pašąla.
Ūkinė ir maistinė reikšmė
| Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Serbentų uogos valgomos šviežios, konservuotos, šaldytos. Iš jų verdama uogienė, kompotas, gaminami marmeladas, sirupas, želė, vynai, sultys, daromi balzamai. Jos rekomenduojamos dietinei mitybai, naudingos vaikams. Plačiai naudojamos konditerijos pramonėje, dėl gražios spalvos maišomos į kitų uogų ir vaisių gaminius. Lapuose ir pumpuruose susitelkusių eterinių aliejų komponentai naudojami parfumerijoje. Uogos, lapai ir pumpurai vartojami ir liaudies medicinoje.
Juodieji serbentai
Juodųjų serbentų uogos ir jų produktai didina organizmo atsparumą infekcijoms, padeda pašalinti sunkiuosius metalus ir radioaktyviąsias medžiagas, gydo nuo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės, gastrito, vartojamos sergant avitaminoze, gerina širdies, kraujagyslių ir kvėpavimo organų veiklą. Juodiesiems serbentams specifinį kvapą suteikia eteriniai aliejai, jie slopina uždegimus, varo šlapimą ir gydo nuo reumato.
Aromatingi juodųjų serbentų lapai vartojami kaip prieskonis sūdant ir rauginant kopūstus, agurkus, pomidorus.
Raudonieji ir baltieji serbentai
Raudonuosiuose ir baltuosiuose serbentuose vitaminų yra mažiau nei juoduosiuose. Raudonųjų serbentų uogos askorbo rūgšties turi nuo 26 iki 83 mg/proc., o baltųjų serbentų – nuo 34 iki 66 mg/proc. Taip pat yra cukraus (9-10 %), rūgščių (2 %), karotino, makro ir mikroelementų, pektinų.
Raudonųjų ir baltųjų serbentų uogos bei jų produktai gerina skrandžio ir žarnyno veiklą, stabdo aterosklerozę, stiprina kraujagyslių ir kapiliarų sieneles, gydo nuo virškinimo trakto spazminio kolito ir enterokolito. Šių serbentų uogos gaivina, malšina troškulį, gerina apetitą, sukelia prakaitavimą, todėl geriamos peršalus, didina skrandžio sulčių rūgštingumą, aktyvina žarnyno peristaltiką.
Rūšys
Gentyje apie 150 rūšių:
- Ribes subgen. Berisia
- Ribes sect. Berisia
- Ribes affine
- Kalninis serbentas (Ribes alpinum)
- Ribes armenum
- Ribes brachybotrys
- Ribes cuneifolium
- Ribes fontaneum
- Ribes glaciale
- Ribes heterotrichum
- Ribes komarovii
- Ribes laciniatum
- Ribes luridum
- Ribes maximowiczianum
- Ribes maximowiczii
- Ribes orientale
- Ribes vilmorinii
- Ribes sect. Davidia
- Ribes henryi
- Ribes laurifolium
- Ribes sect. Diacantha
- Dvidyglis serbentas (Ribes diacanthum)
- Ribes pulchellum
- Ribes saxatile
- Ribes sect. Hemibotrya
- Ribes fasciculatum
- Ribes sect. Berisia
- Ribes subgen. Grossularia
- Ribes sect. Grossularia
- Adatinis agrastas (Ribes aciculare)
- Alpinis agrastas (Ribes alpestre)
- Lenktadyglis agrastas (Ribes arcuatum) (R. hirtellum × R. missouriense)
- Ribes binominatum
- Burėjinis agrastas (Ribes burejense)
- Grakštusis agrastas (Ribes cynosbati) (sin. Ribes gracile)
- Ribes curvatum
- Skėstašakis agrastas (Ribes divaricatum)
- Ribes formosanum
- Mažadyglis agrastas (Ribes hirtellum)
- Ribes inerme
- Ribes innominatum
- Ribes leptanthum
- Misūrinis agrastas (Ribes missouriense)
- Baltažiedis agrastas (Ribes niveum)
- Aštriadyglis agrastas (Ribes oxyacanthoides)
- Ribes pinetorum
- Ribes quercetorum
- Ribes robustum
- Ribes rotundifolium
- Ribes rusticum
- Ribes sinanense
- Ribes stenocarpum
- Ribes succirubrum
- Paprastasis agrastas (Ribes uva-crispa) (sin. Grossularia reclinata, Ribes grossularia, Ribes reclinatum)
- Ribes velutinum
- Ribes watsonianum
- Ribes sect. Robsonia
- Ribes amarum
- Ribes californicum
- Ribes echinellum
- Ribes lobbii
- Ribes menziesii
- Ribes roezlii
- Ribes speciosum
- Ribes thacherianum
- Ribes sect. Grossularia
- Ribes subgen. Grossularioides
- -
- Ribes horridum
- Ribes lacustre
- Ribes montigenum
- -
- Ribes subgen. Parilla
- Ribes sect. Andina
- Ribes cucullatum
- Ribes gayanum
- Ribes incarnatum
- Ribes lehmannii
- Ribes pentlandii
- Ribes trilobum
- Ribes sect. Parilla
- Ribes magellanicum
- Taškuotasis serbentas (Ribes punctatum)
- Ribes valdivianum
- Ribes sect. Andina
- Ribes subgen. Ribes
- Ribes sect. Botrycarpum
- Amerikinis serbentas (Ribes americanum)
- Pažiedėtasis serbentas (Ribes bracteosum)
- Aldaninis serbentas (Ribes dikuscha)
- Ribes fragrans
- Ribes fuscescens
- Hudzoninis serbentas (Ribes hudsonianum)
- Ribes janczewskii
- Ribes japonicum
- Juodasis serbentas (Ribes nigrum)
- Ribes pauciflorum
- Lapkotinis serbentas (Ribes petiolare)
- Driekusis serbentas (Ribes procumbens)
- Ribes turbinatum
- Ribes ussuriense
- Ribes viburnifolium
- Ribes sect. Calobotrya
- Ribes bethmontii
- Ribes ciliatum
- Ribes howellii
- Ribes malvaceum
- Ribes neglectum
- Ribes nevadense
- Raudonžiedis serbentas (Ribes sanguineum)
- Ribes viscosissimum
- Ribes wolfii
- Ribes sect. Cerophyllum
- Vaškinis serbentas (Ribes cereum)
- Ribes mescalerium
- Ribes sect. Fargesia
- Ribes sect. Heritiera
- Ribes erythrocarpum
- Liaukotasis serbentas (Ribes glandulosum)
- Ribes laxiflorum
- Ribes sachalinense
- Ribes sect. Microsperma
- Ribes sect. Ribes
- Ribes altissimum
- Ribes futurum
- Ribes griffithii
- Ribes holosericeum
- Ribes koehneanum
- Ribes latifolium
- Ribes longeracemosum
- Ribes mandshuricum
- Ribes meyeri
- Ribes moupinense
- Gausiažiedis serbentas (Ribes multiflorum)
- Ribes palczewskii
- Ribes pallidiflorum
- Uolinis serbentas (Ribes petraeum)
- Raudonasis serbentas (Ribes rubrum)
- Ilgakekis serbentas (Ribes spicatum)
- Triskiautis serbentas (Ribes triste)
- Varševičiaus serbentas (Ribes warszewiczii)
- Ribes sect. Symphocalyx
- Auksuotasis serbentas (Ribes aureum)
- Ribes sect. Botrycarpum
Produkcija
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Serbentas, Kas yra Serbentas? Ką reiškia Serbentas?