Liaudies medicina

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Liaudies medicina (angl. traditional medicine) – medicinos žinių sistemos, kurios per ilgą laikotarpį buvo sukauptos visuomenėje ir perduodamos iš kartos į kartą. Pradėtos kaupti jau . Liaudies medicina susidėlioja stebint ir nagrinėjant žmogaus reakciją į tam tikrus poveikius, kaip žolelių antpilai ar akupunktūra, kurios vystėsi šimtmečiais įvairiose visuomenėse iki šiuolaikinės medicinos eros. Tradiciniai vaistai apima tokias praktikas kaip žolių medicina, ajurvedinė medicina, akupunktūra, tradicinė Kinijos medicina, Pietų Afrikos gyventojų Muti ir kitos panašios kilmės medicinos žinios ir praktikos iš viso pasaulio. Liaudies mediciną tiria , etnobotanika ir .

Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) apibrėžia liaudies mediciną kaip „sveikatos praktikos, metodai, žinios ir tikėjimai, panaudojantys vaistus iš augalų, gyvūnų ir mineralų, dvasinę terapiją, manualines terapijas ir pratimus, naudojamus atskirai ar kartu ligoms , diagnozuoti, ligų profilaktikai ir sveikatos palaikymui“.

Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje liaudies mediciną naudoja kai kuriems pirminės uždaviniams spręsti. Pavyzdžiui, Afrikoje, iki 80 % gyventojų naudoja tradicinę mediciną pirmaeilei sveikatos priežiūrai. PSO taip pat pažymi, kad jos populiarumas didėja ir industrinėse šalyse. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose 158 milijonai suaugusiųjų naudoja papildančią mediciną (sritis, kuri apima ir tradicinę mediciną, bet yra platesnė). PSO taip pat pažymi, kad „netinkamas tradicinių vaistų ar praktikų naudojimas gali turėti neigiamų ar pavojingų padarinių“ ir kad „yra būtini tolimesni tyrimai, kad būtų nustatytas efektyvumas ir saugumas“ kelių praktikų ir vaistinių augalų, naudojamų liaudies medicinoje.

Lietuvoje 1992 m. leistas liaudies medicinos žurnalas „Būkime sveiki“.