Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Kitos reikšmės Saulė reikšmės SaulėFizinės charakteristikosPusiaujo skersmuo 1 392 530 km 109 16 Žemės pusiaujo skersmen
Saulės spindulys
- Kitos reikšmės – Saulė (reikšmės).
| Pusiaujo skersmuo | 1 392 530 km (109,16 Žemės | ||
| Ašigalinis skersmuo | 1 392 386 km | ||
| Matomasis kampinis skersmuo | 0,542 | ||
| 0,524 | |||
| Paplokštumas | 0,00010 | ||
| Masė | 1,9891·1030 kg (332 959,5 Žemės masės) | ||
| Vidutinis tankis | 1,41 g/cm³ | ||
| Laisvojo kritimo pagreitis (prie paviršiaus) | 273,98 m/s² | ||
| Pabėgimo (II kosminis) greitis | 617,7 km/s | ||
| Apsisukimo apie ašį žvaigždinis periodas | 25 d. | ||
| 30 d. | |||
| Pusiaujo plokštumos posvyris į ekliptikos plokštumą | 7,25° | ||
| Paviršiaus efektinė temperatūra | 5772 K | ||
| Regimasis vizualinis ryškis | -26,7 | ||
| Absoliutinis vizualinis ryškis | 4,79 | ||
| Šviesis (spinduliavimo galia) | 3,828·1026 W | ||
| Skriejimo aplink Galaktikos centrą periodas | 230 mln. m. | ||
| Skriejimo aplink Galaktikos centrą greitis | 220 km/s | ||
| Nuotolis nuo Žemės | 149,6 mln. km | ||
| 152,1 mln. km | |||
| 147,1 mln. km | |||
Saulė (simbolis: ) – artimiausia Žemei pagrindinės sekos geltonoji nykštukė žvaigždė, ryškiausias mūsų dangaus objektas. Žemė ir kitos Saulės sistemos planetos, tiek sudarytos iš kietos medžiagos, tiek dujų milžinai skrieja aplink Saulę. Kiti kūnai, skriejantys aplink Saulę dėl jos gravitacinės traukos, yra asteroidai, kometos ir kometoidai, transneptūniniai objektai ir dulkės.
Išskyrus nedideles išimtis (branduolinė energija), Saulė yra vienintelis energijos šaltinis Žemei, ir beveik visos gyvybės rūšys priklauso nuo fotosintezės, kuri galima tik dėl Saulės spinduliuojamos energijos. Saulė kiekvieną sekundę nuolat išspinduliuoja 400 septilijonų džaulių energijos, todėl Žemėje ir yra įmanoma tokia gyvybė, kokią mes pažįstame. Bet Žemę pasiekia apie 47 % Saulės energijos, kadangi 19 % sulaiko planetos atmosfera, o 34 % grįžta atgal į kosmosą.
Fizinės ir kitos charakteristikos
Saulė yra G2 spektrinės klasės pagrindinės sekos žvaigždė. G2 spektrinė klasė yra geltonųjų nykštukių tipas, o tai reiškia, kad ji yra mažesnė ir už vidutines žvaigždes, ir net šimtus kartų mažesnė už ar raudonąsias milžines. Tokio tipo žvaigždžių gyvavimo ciklas yra apie 10 milijardų metų, o Saulei šiuo metu yra apie 4,57 mlrd. metų.
Saulė maždaug 220 km/s greičiu skrieja aplink mūsų (Paukščių Tako) galaktikos centrą, nuo kurio nutolusi maždaug 28 000 šm.
Saulė – nevienalytis karštos plazmos rutulys, kurį sudaro šios dalys:
- šerdis (seniau vadinta branduoliu) – 0,35 , kurios tankis yra 1,5 x 105 kg/m³ vyksta protonų ciklo termobranduolinės reakcijos, kurios vandenilį paverčia heliu. 3,8 × 1038 protonų (vandenilio branduolių) arba 600 milijonų tonų vandenilio yra paverčiami heliu kiekvieną sekundę. Ši reakcija išskiria energiją, kuri Saulės paviršių palieka elektromagnetinio spinduliavimo ir neutrinų forma;
- spinduliavimo sluoksnis – 0,5 , kur energija perduodama spinduliavimo būdu;
- išorinis sluoksnis – 0,15 , kur energija perduodama konvekcijos būdu – dėl to Saulės paviršius atrodo nusėtas įvairaus dydžio granulėmis.
– tai simbolinis Saulės žymėjimas, reiškia Saulės spindulį.
Viršutinis Saulės atmosferos sluoksnis vadinamas Saulės vainiku, kuriame galima stebėti įdomius reiškinius – Saulės dėmes, , protuberantus, ir su jais susijusius chromosferos darinius .
Spinduliavimo metu Saulė netenka ~4,5 mln. tonų per 1 s, maždaug tiek pat prarandama ir dėl Saulės vėjo veiklos (žr. taip pat Saulės spinduliuotė).
Nuo Saulės sklindanti šviesa Žemę pasiekia per 8,3 min.
Temperatūra
Žemiausiame sluoksnyje – chromosferoje temperatūra įkaista iki 20 255,3 kelvinų arba 19 982,2 celsijaus, virš jo esančiame pereinamajame sluoksnyje temperatūra dar labiau pakyla nuo 23 588,7 K arba 23 315,5 °C ir iki 278 033,1 K arba 277 760 °C. Saulės vainikas karščiausia Saulės atmosferos dalis, kurio temperatūra įkaitusi iki 1 111 366,4 K arba 1 111 093,3 °C.
Saulės paviršiaus arba fotosferos temperatūra lyginant su branduoliu ir atmosfera yra žemiausia – 5 810,9 K arba 5 537,7 °C.
Vidutinė temperatūra apie 15 000 255,3 K arba 14 999 982,2 °C, o maksimali 16 666 922,0 K arba 16 666 648,8 °C.
Saulės judėjimas žiūrint iš Žemės
Nors Žemė skrieja aplink Saulę, stebėtojas, esantis Žemėje, mato priešingą vaizdą – dangaus skliaute Saulė juda iš vieno žvaigždyno į kitą ir taip per metus apeina 13 žvaigždynų (Žuvys, Avinas, Tauras, Dvyniai, Vėžys, Liūtas, Mergelė, Svarstyklės, Skorpionas, Gyvatnešis, Šaulys, Ožiaragis, Vandenis), iš kurių 12 vadinami Zodiako žvaigždynais (Gyvatnešis – ne Zodiako žvaigždynas). Kadangi Žemės pusiaujas yra pasviręs į orbitos aplink Saulę plokštumą 23° 27′ kampu, šis Saulės kelias dangaus skliautu nesutampa su dangaus pusiauju ir yra pasviręs lygiai tokiu pačiu kampu. Šis Saulės kelias vadinamas ekliptika. Ekliptika kerta dangaus pusiaują dviejuose taškuose: pavasario lygiadienio taške (kovo 21 d.) ir rudens lygiadienio taške (rugsėjo 23 d.) – kai Saulė patenka į tuos taškus, dienos ilgumas yra lygus nakties ilgumui, visur Žemėje.
Dėl Žemės susiplojimo svyruoja jos sukimosi ašis – du jos sankirtos su dangaus sfera taškai (dangaus poliai) keliauja dangaus skliautu, vienas, matomas Šiaurės pusrutulyje – prieš laikrodžio rodyklę, kitas, matomas Pietų pusrutulyje – pagal laikrodžio rodyklę, ir per 26000 metų kiekvienas iš jų nubrėžia 23,5° spindulio apskritimą su centru , kuris yra Slibino žvaigždyne ir Aukso Žuvies žvaigždyne atitinkamai. Šis svyravimas vadinamas precesija. Dėl šio reiškinio nuolat reikia patikslinti žvaigždžių koordinates, kinta ekliptika.
Kartais, judėdami savomis orbitomis, trys dangaus kūnai – Saulė, Mėnulis ir Žemė, – išsirikiuoja vienoje linijoje. Tuomet stebėtojas iš Žemės mato reiškinį, vadinamą Saulės užtemimu. Mėnulis uždengia Saulės diską, o tuo metu Žemė patenka į Mėnulio šešėlį. Per metus įvairiose Žemės vietose būna 2-5 Saulės užtemimai: daliniai arba visiški.
Saulė kultūros istorijoje
Kadangi nuo Saulės priklauso visa Žemės gyvybė, nuo seno žmonija teikė jai ypatingą reikšmę. Daugelis ankstyvųjų kultūrų Saulę garbino kaip dievybę. Reguliarus kasdienis ir kasmetinis Saulės sugrįžimas buvo laukiamas su baime arba bandomas užsitikrinti įvairiais kultiniais ir maginiais ritualais. Ypatingą baimę keldavo Saulės užtemimai.
Literatūra
- A. Ažusienis, A. Pučinskas, V. Straižys Astronomija, Vilnius, 2003, 608 p., ISBN 9986-435-10-2
Šaltiniai
- . Saulė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 193-197 psl.
- bigthink.com / Starts With A Bang podcast #89 – The active threat of the Sun | January 14, 2023
- Bonanno, A.; Schlattl, H.; Patern, L. (2002). „The age of the Sun and the relativistic corrections in the EOS“ (PDF). Astronomy and Astrophysics. 390: 1115–1118.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - John S. Rigden, Hydrogen: The Essential Element, Harvard University Press, p. 10, ISBN 978-0-674-01252-3
- nasa.gov / The Sun’s Layers and Temperatures
Nuorodos
- scientificamerican.com / I read that the sun’s surface temperature is about 6,000 degrees Celsius but that the corona--the sun’s atmosphere--is much hotter, millions of degrees. How does all that energy get into the corona without heating up the surface? | October 21, 1999 (astronomų paaiškinimas, kodėl Saulės vainikas gerokai daugiau įkaitęs, nei jos paviršius)
- Astronet.ru straipsnis (rus.)
- Astronomijos enciklopedinis žodynas Archyvuota kopija 2015-10-09 iš Wayback Machine projekto.
Vikicitatos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Saulės spindulys, Kas yra Saulės spindulys? Ką reiškia Saulės spindulys?
Kitos reiksmes Saule reiksmes SauleFizines charakteristikosPusiaujo skersmuo 1 392 530 km 109 16 Zemes pusiaujo skersmens Asigalinis skersmuo 1 392 386 kmMatomasis kampinis skersmuo perigejuje 0 542apogejuje 0 524Paplokstumas 0 00010Mase 1 9891 1030 kg 332 959 5 Zemes mases Vidutinis tankis 1 41 g cm Laisvojo kritimo pagreitis prie pavirsiaus 273 98 m s Pabegimo II kosminis greitis 617 7 km sOrbitos charakteristikosApsisukimo apie asį zvaigzdinis periodas pusiaujyje 25 d asigalinese srityse 30 d Pusiaujo plokstumos posvyris į ekliptikos plokstuma 7 25 Pavirsiaus efektine temperatura 5772 KRegimasis vizualinis ryskis 26 7Absoliutinis vizualinis ryskis 4 79Sviesis spinduliavimo galia 3 828 1026 WSkriejimo aplink Galaktikos centra periodas 230 mln m Skriejimo aplink Galaktikos centra greitis 220 km sNuotolis nuo Zemes vidutinis 149 6 mln kmdidziausias 152 1 mln kmmaziausias 147 1 mln km Saule simbolis artimiausia Zemei pagrindines sekos geltonoji nykstuke zvaigzde ryskiausias musu dangaus objektas Zeme ir kitos Saules sistemos planetos tiek sudarytos is kietos medziagos tiek duju milzinai skrieja aplink Saule Kiti kunai skriejantys aplink Saule del jos gravitacines traukos yra asteroidai kometos ir kometoidai transneptuniniai objektai ir dulkes Isskyrus nedideles isimtis branduoline energija Saule yra vienintelis energijos saltinis Zemei ir beveik visos gyvybes rusys priklauso nuo fotosintezes kuri galima tik del Saules spinduliuojamos energijos Saule kiekviena sekunde nuolat isspinduliuoja 400 septilijonu dzauliu energijos todel Zemeje ir yra įmanoma tokia gyvybe kokia mes pazįstame Bet Zeme pasiekia apie 47 Saules energijos kadangi 19 sulaiko planetos atmosfera o 34 grįzta atgal į kosmosa Saules sandara Core Radiative zone Tachocline Convective zone Photosphere fotosfera Sunspot Saules demes Granule Penumbra Chromosphere chromosfera Prominence Protuberantas Flare Corona Saules vainikas Solar wind Saules vejas Saules ir Saules sistemos planetu dydzio palyginimaiPaveiksliuke pavaizduota Saules dabartine evoliucijos stadija ir jos palyginimas kaip ji atrodys ateityje po 5 milijardu metu issipletusi į raudonaja milzineFizines ir kitos charakteristikosSaule yra G2 spektrines klases pagrindines sekos zvaigzde G2 spektrine klase yra geltonuju nykstukiu tipas o tai reiskia kad ji yra mazesne ir uz vidutines zvaigzdes ir net simtus kartu mazesne uz ar raudonasias milzines Tokio tipo zvaigzdziu gyvavimo ciklas yra apie 10 milijardu metu o Saulei siuo metu yra apie 4 57 mlrd metu Saule mazdaug 220 km s greiciu skrieja aplink musu Pauksciu Tako galaktikos centra nuo kurio nutolusi mazdaug 28 000 sm Saule nevienalytis karstos plazmos rutulys kurį sudaro sios dalys serdis seniau vadinta branduoliu 0 35 R displaystyle R odot kurios tankis yra 1 5 x 105 kg m vyksta protonu ciklo termobranduolines reakcijos kurios vandenilį pavercia heliu 3 8 1038 protonu vandenilio branduoliu arba 600 milijonu tonu vandenilio yra paverciami heliu kiekviena sekunde Si reakcija isskiria energija kuri Saules pavirsiu palieka elektromagnetinio spinduliavimo ir neutrinu forma spinduliavimo sluoksnis 0 5 R displaystyle R odot kur energija perduodama spinduliavimo budu isorinis sluoksnis 0 15 R displaystyle R odot kur energija perduodama konvekcijos budu del to Saules pavirsius atrodo nusetas įvairaus dydzio granulemis displaystyle odot tai simbolinis Saules zymejimas R displaystyle R odot reiskia Saules spindulį Virsutinis Saules atmosferos sluoksnis vadinamas Saules vainiku kuriame galima stebeti įdomius reiskinius Saules demes protuberantus ir su jais susijusius chromosferos darinius Spinduliavimo metu Saule netenka 4 5 mln tonu per 1 s mazdaug tiek pat prarandama ir del Saules vejo veiklos zr taip pat Saules spinduliuote Nuo Saules sklindanti sviesa Zeme pasiekia per 8 3 min Temperatura Zemiausiame sluoksnyje chromosferoje temperatura įkaista iki 20 255 3 kelvinu arba 19 982 2 celsijaus virs jo esanciame pereinamajame sluoksnyje temperatura dar labiau pakyla nuo 23 588 7 K arba 23 315 5 C ir iki 278 033 1 K arba 277 760 C Saules vainikas karsciausia Saules atmosferos dalis kurio temperatura įkaitusi iki 1 111 366 4 K arba 1 111 093 3 C Saules pavirsiaus arba fotosferos temperatura lyginant su branduoliu ir atmosfera yra zemiausia 5 810 9 K arba 5 537 7 C Vidutine temperatura apie 15 000 255 3 K arba 14 999 982 2 C o maksimali 16 666 922 0 K arba 16 666 648 8 C Saules judejimas ziurint is ZemesNors Zeme skrieja aplink Saule stebetojas esantis Zemeje mato priesinga vaizda dangaus skliaute Saule juda is vieno zvaigzdyno į kita ir taip per metus apeina 13 zvaigzdynu Zuvys Avinas Tauras Dvyniai Vezys Liutas Mergele Svarstykles Skorpionas Gyvatnesis Saulys Oziaragis Vandenis is kuriu 12 vadinami Zodiako zvaigzdynais Gyvatnesis ne Zodiako zvaigzdynas Kadangi Zemes pusiaujas yra pasvires į orbitos aplink Saule plokstuma 23 27 kampu sis Saules kelias dangaus skliautu nesutampa su dangaus pusiauju ir yra pasvires lygiai tokiu paciu kampu Sis Saules kelias vadinamas ekliptika Ekliptika kerta dangaus pusiauja dviejuose taskuose pavasario lygiadienio taske kovo 21 d ir rudens lygiadienio taske rugsejo 23 d kai Saule patenka į tuos taskus dienos ilgumas yra lygus nakties ilgumui visur Zemeje Del Zemes susiplojimo svyruoja jos sukimosi asis du jos sankirtos su dangaus sfera taskai dangaus poliai keliauja dangaus skliautu vienas matomas Siaures pusrutulyje pries laikrodzio rodykle kitas matomas Pietu pusrutulyje pagal laikrodzio rodykle ir per 26000 metu kiekvienas is ju nubrezia 23 5 spindulio apskritima su centru kuris yra Slibino zvaigzdyne ir Aukso Zuvies zvaigzdyne atitinkamai Sis svyravimas vadinamas precesija Del sio reiskinio nuolat reikia patikslinti zvaigzdziu koordinates kinta ekliptika Kartais judedami savomis orbitomis trys dangaus kunai Saule Menulis ir Zeme issirikiuoja vienoje linijoje Tuomet stebetojas is Zemes mato reiskinį vadinama Saules uztemimu Menulis uzdengia Saules diska o tuo metu Zeme patenka į Menulio seselį Per metus įvairiose Zemes vietose buna 2 5 Saules uztemimai daliniai arba visiski Saule kulturos istorijojeKadangi nuo Saules priklauso visa Zemes gyvybe nuo seno zmonija teike jai ypatinga reiksme Daugelis ankstyvuju kulturu Saule garbino kaip dievybe Reguliarus kasdienis ir kasmetinis Saules sugrįzimas buvo laukiamas su baime arba bandomas uzsitikrinti įvairiais kultiniais ir maginiais ritualais Ypatinga baime keldavo Saules uztemimai LiteraturaA Azusienis A Pucinskas V Straizys Astronomija Vilnius 2003 608 p ISBN 9986 435 10 2Saltiniai Saule Visuotine lietuviu enciklopedija T XXI Sam Skl Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012 193 197 psl bigthink com Starts With A Bang podcast 89 The active threat of the Sun January 14 2023 Bonanno A Schlattl H Patern L 2002 The age of the Sun and the relativistic corrections in the EOS PDF Astronomy and Astrophysics 390 1115 1118 a href wiki C5 A0ablonas Cite journal title Sablonas Cite journal cite journal a CS1 prieziura multiple names authors list link John S Rigden Hydrogen The Essential Element Harvard University Press p 10 ISBN 978 0 674 01252 3 nasa gov The Sun s Layers and TemperaturesNuorodosscientificamerican com I read that the sun s surface temperature is about 6 000 degrees Celsius but that the corona the sun s atmosphere is much hotter millions of degrees How does all that energy get into the corona without heating up the surface October 21 1999 astronomu paaiskinimas kodel Saules vainikas gerokai daugiau įkaites nei jos pavirsius Astronet ru straipsnis rus Astronomijos enciklopedinis zodynas Archyvuota kopija 2015 10 09 is Wayback Machine projekto Sis straipsnis apie zvaigzde yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį Vikiteka Saule vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Saule