Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Saulės spinduliuotė energija kurią spinduliuoja Saulė tiek elektromagnetinių bangų tiek ir dalelių pavidalu Saulės spind
Saulės spinduliuotė
Saulės spinduliuotė – energija, kurią spinduliuoja Saulė (tiek elektromagnetinių bangų, tiek ir dalelių pavidalu). Saulės spinduliavimo spektras artimas spektrui absoliučiai juodo kūno, kurio temperatūra yra apie 5800˚K. Elektromagnetinės spinduliuotės dedamoji sklinda šviesos greičiu. Apie pusę spinduliavimo energijos tenka regimojo spektro daliai.
99 % energijos Saulė išspinduliuoja trumposiomis 0,1–4 μm bangomis. Daugiausia energijos Saulė išspinduliuoja regimųjų ir infraraudonųjų bangų diapazone (atitinkamai 47 ir 44 %); ultravioletinių – tik 9 %.
pagal bangų ilgį skirstomas:
- gama λ < 10–5 μm;
- rentgeno 10–5 < λ < 10–2 μm;
- ultravioletinė (UV) 0,01 < λ < 0,4 μm;
- regimoji 0,4 < λ < 0,7 μm;
- infraraudonoji (IR) 0,72 < λ < 1000 μm;
- radijo bangų 1 mm < λ < 108 m.
Energijos maksimumas tenka 0,4738 μm ilgio bangai (). Mažesnes kaip 0,36 μm Saulės spinduliuotės bangas Žemės atmosfera beveik visiškai sugeria, todėl Žemės paviršiaus nepasiekia gyvybei pavojingi gama, rentgeno ir trumpieji ultravioletiniai spinduliai; jie reikšmingi viršutiniuose atmosferos sluoksniuose vykstantiems procesams.
Saulės konstanta
Saulės konstanta yra saulės elektromagnetinės spinduliuotės kiekis, tenkantis ploto vienetui, išmatuotas ties išorine Žemės atmosferos riba, statmenai krypčiai į Saulę. Vidutinė iš palydovų gauta Saulės konstantos vertė yra 1366 W į kvadratinį metrą,, tačiau per metus ji kinta apie 6,9 % – tarp 1412 W/m² sausio mėnesį iki 1321 W/m² liepos mėnesį (Žemę pasiekianti energija kinta, nes Žemė skrieja aplink Saulę elipsine orbita, ir vasarą Saulė yra toliau nuo Žemės, o žiemą arčiau). Tiesą sakant, Saulės konstanta nėra pastovi ir per ilgus laiko tarpus – ji kinta ir dėl Saulės aktyvumo (gali kisti ±1 W∕m² ribose).
Spinduliuotė
Žemės paviršių pasiekia 40–60 % Saulės spinduliuotės. Likusi atspindima, sugeriama ar išskaidoma. Jos patekimo į Žemę kiekis priklauso nuo konkrečios vietovės debesuotumo ir artumo atogrąžoms. Daugiausia horizontaliosios Saulės spinduliuotės tenka Altiplanui Pietų Amerikoje (~2700 kWh/m² per metus), pietų Sacharai ir Saheliui, Arabijos pusiasaliui, Namibo dykumai, šiaurės vakarų Australijai, Himalajams, Ramiajam vandenynui ties pusiauju (2250–2500 kWh/m²); mažiausiai – poliarinėms, subpoliarinėms, subantarktinėms sritims (<800 kWh/m²).
Dėl ekliptikos polinkio į dangaus pusiaują, Saulės spindulių kritimo kampas į Žemės paviršių svyruoja 23,5 laipsnio. Todėl būna du laikotarpiai, periodus – žiema ir vasara. Joninės ir Kalėdos – ilgiausia ir trumpiausia diena. Kai Saulės spinduliai pasiekia Žemę, atmosfera dalį spindulių praleidžia, o dalį išsklaido ir sugeria. Todėl šviečiant Saulei šviečia ir dangaus sfera. Skiriamas dvejopas spinduliavimas: tiesioginis – spinduliai ateina iš Saulės disko, ir difuzinis – spinduliavimas nuo išskaidytos Saulės šviesos (jis atsakingas už sutemų reiškinį). Giedrą dieną tiesioginio spinduliavimo poveikis didesnis nei ūkanotą dieną.
Saulės spinduliai kertantys atmosferos paviršių yra laužiami. Tai aktualu, kai Saulė artėja prie horizonto (pasireiškia reiškinys – Saulė atrodo aukščiau nei būtų pasaulyje, neturinčiame atmosferos). Ilgesnio ilgio bangos išskaidomos mažiau. Tam tikro ilgio bangos yra absorbuojamos molekulių – deguonies, azoto, anglies dvideginio bei vandens garų.
Žiemą apšvietimo intensyvumas Lietuvoje yra mažesnis. Saulėčiausia vieta Lietuvoje yra Nida. Intensyvumas apie 1042 kWh/m². Mažiausiai saulėta yra Biržuose. Ten tik 926 kWh/m². Vilniuje apie 939 kWh/m². Didžiausias spinduliavimas orientuojamas į pietus (Saulės kryptimi).
Saulės spinduliuotės balansas
Be tiesioginės spinduliuotės, Žemės paviršių pasiekia ir sklaidžioji spinduliuotė (išsisklaidę atmosferoje Saulės spinduliai). Tiesioginė ir sklaidžioji spinduliuotė sudaro bendrąją Saulės spinduliuotę. Žemės paviršių pasiekia tik 45 % visų Saulės spindulių, patekusių į atmosferą, energijos. Didesnę jos dalį atspindi arba sugeria atmosfera. Nemažai Saulės spinduliuotės atspindi ir sugeria debesys. Saulės spinduliuotės kiekis matuojamas kcal/cm2 per metus. Lietuvoje bendroji Saulės spinduliuotė sudaro 84–88 kcal/cm² per metus.
Išnašos
- Arūnas Bukantis. Saulės spinduliuotė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- „Construction of a Composite Total Solar Irradiance (TSI) Time Series from 1978 to present“. Nuoroda tikrinta 2005 m. spalio 5 d..
- Global Solar Atlas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Saulės spinduliuotė, Kas yra Saulės spinduliuotė? Ką reiškia Saulės spinduliuotė?
Saules spinduliuote energija kuria spinduliuoja Saule tiek elektromagnetiniu bangu tiek ir daleliu pavidalu Saules spinduliavimo spektras artimas spektrui absoliuciai juodo kuno kurio temperatura yra apie 5800 K Elektromagnetines spinduliuotes dedamoji sklinda sviesos greiciu Apie puse spinduliavimo energijos tenka regimojo spektro daliai Sumines Saules spinduliuotes zemelapisSaules spinduliuote 99 energijos Saule isspinduliuoja trumposiomis 0 1 4 mm bangomis Daugiausia energijos Saule isspinduliuoja regimuju ir infraraudonuju bangu diapazone atitinkamai 47 ir 44 ultravioletiniu tik 9 pagal bangu ilgį skirstomas gama l lt 10 5 mm rentgeno 10 5 lt l lt 10 2 mm ultravioletine UV 0 01 lt l lt 0 4 mm regimoji 0 4 lt l lt 0 7 mm infraraudonoji IR 0 72 lt l lt 1000 mm radijo bangu 1 mm lt l lt 108 m Energijos maksimumas tenka 0 4738 mm ilgio bangai Mazesnes kaip 0 36 mm Saules spinduliuotes bangas Zemes atmosfera beveik visiskai sugeria todel Zemes pavirsiaus nepasiekia gyvybei pavojingi gama rentgeno ir trumpieji ultravioletiniai spinduliai jie reiksmingi virsutiniuose atmosferos sluoksniuose vykstantiems procesams Saules konstantaSaules konstanta yra saules elektromagnetines spinduliuotes kiekis tenkantis ploto vienetui ismatuotas ties isorine Zemes atmosferos riba statmenai krypciai į Saule Vidutine is palydovu gauta Saules konstantos verte yra 1366 W į kvadratinį metra taciau per metus ji kinta apie 6 9 tarp 1412 W m sausio menesį iki 1321 W m liepos menesį Zeme pasiekianti energija kinta nes Zeme skrieja aplink Saule elipsine orbita ir vasara Saule yra toliau nuo Zemes o ziema arciau Tiesa sakant Saules konstanta nera pastovi ir per ilgus laiko tarpus ji kinta ir del Saules aktyvumo gali kisti 1 W m ribose SpinduliuoteZemes pavirsiu pasiekia 40 60 Saules spinduliuotes Likusi atspindima sugeriama ar isskaidoma Jos patekimo į Zeme kiekis priklauso nuo konkrecios vietoves debesuotumo ir artumo atograzoms Daugiausia horizontaliosios Saules spinduliuotes tenka Altiplanui Pietu Amerikoje 2700 kWh m per metus pietu Sacharai ir Saheliui Arabijos pusiasaliui Namibo dykumai siaures vakaru Australijai Himalajams Ramiajam vandenynui ties pusiauju 2250 2500 kWh m maziausiai poliarinems subpoliarinems subantarktinems sritims lt 800 kWh m Del ekliptikos polinkio į dangaus pusiauja Saules spinduliu kritimo kampas į Zemes pavirsiu svyruoja 23 5 laipsnio Todel buna du laikotarpiai periodus ziema ir vasara Jonines ir Kaledos ilgiausia ir trumpiausia diena Kai Saules spinduliai pasiekia Zeme atmosfera dalį spinduliu praleidzia o dalį issklaido ir sugeria Todel svieciant Saulei sviecia ir dangaus sfera Skiriamas dvejopas spinduliavimas tiesioginis spinduliai ateina is Saules disko ir difuzinis spinduliavimas nuo isskaidytos Saules sviesos jis atsakingas uz sutemu reiskinį Giedra diena tiesioginio spinduliavimo poveikis didesnis nei ukanota diena Saules spinduliai kertantys atmosferos pavirsiu yra lauziami Tai aktualu kai Saule arteja prie horizonto pasireiskia reiskinys Saule atrodo auksciau nei butu pasaulyje neturinciame atmosferos Ilgesnio ilgio bangos isskaidomos maziau Tam tikro ilgio bangos yra absorbuojamos molekuliu deguonies azoto anglies dvideginio bei vandens garu Ziema apsvietimo intensyvumas Lietuvoje yra mazesnis Sauleciausia vieta Lietuvoje yra Nida Intensyvumas apie 1042 kWh m Maziausiai sauleta yra Birzuose Ten tik 926 kWh m Vilniuje apie 939 kWh m Didziausias spinduliavimas orientuojamas į pietus Saules kryptimi Saules spinduliuotes balansasBe tiesiogines spinduliuotes Zemes pavirsiu pasiekia ir sklaidzioji spinduliuote issisklaide atmosferoje Saules spinduliai Tiesiogine ir sklaidzioji spinduliuote sudaro bendraja Saules spinduliuote Zemes pavirsiu pasiekia tik 45 visu Saules spinduliu patekusiu į atmosfera energijos Didesne jos dalį atspindi arba sugeria atmosfera Nemazai Saules spinduliuotes atspindi ir sugeria debesys Saules spinduliuotes kiekis matuojamas kcal cm2 per metus Lietuvoje bendroji Saules spinduliuote sudaro 84 88 kcal cm per metus IsnasosArunas Bukantis Saules spinduliuote Visuotine lietuviu enciklopedija T XXI Sam Skl Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012 Construction of a Composite Total Solar Irradiance TSI Time Series from 1978 to present Nuoroda tikrinta 2005 m spalio 5 d Global Solar Atlas