Sanskritiškos kilmės terminų ir vardų sąrašas apima įvairius sanskritiškus terminus priimtus lietuvių kalboje ir atsitik
Sanskritiškos kilmės terminai ir vardai

Sanskritiškos kilmės terminų ir vardų sąrašas apima įvairius sanskritiškus terminus, priimtus lietuvių kalboje ir atsitiktinai vartojamus tik kaip perraša. Vieni nuo kitų jie niekaip neatskirti, visi išdėstyti lietuvių abėcėlės tvarka. Taip pat pateikiama sanskritiškų vardų ir pavadinimų lietuviška perraša.
Sanskritiškos kilmės terminai ir vardai
- abhidharma (skr. abhidharma, pali abhidhamma)
- – pažodžiui "atskirasis (arba specialusis) mokymas"; trečioji budistinio kanono (Tripitaka) dalis
- ačarja (skr. ācārya)
- – mokytojas, vadovas, meistras
- agama (skr. āgama)
- – pažodžiui „mokymo šaltinis“; mahajanoje išplitęs bendrinis sūtrų rinkinių pavadinimas. Plačiai vartojamas pali sinonimas nikaja.
- ahimsa (skr. ahiṃsā)
- – pažodžiui „neskaudinimas“, taikumas.
- Adžanta (ajantā)
- – miestas centrinės Indijos vakaruose.
- Adžatašiatrus (skr. ajātaśatru, pali ajātasattu)
- – Magados karalystės valdovas (plačiau naudojama pali forma Adžasatus)
- adžna, adžnia (skr. ajñā, ajñācakra)
- – tarpuakio (šešta) čakra, „trečioji akis“.
- akaša (skr. ākāśa, pali ākāsa)
- – tai, kas viską persmelkia, erdvė (budizme); eteris (induizme). (Dažniausiai vartojama sanskritiška forma "akaša".)
- Akšobhja (skr. akṣobhya)
- – „nejudantysis“; vienas iš penkių
- (skr. ālaya-vijñāna)
- – pažodžiui „talpinančioji sąmonė“ arba „sąmonė saugykla, talpykla“)
- Amitabha, Amita (skr. amitābha)
- – pažodžiui „beribė šviesa“; vienas iš penkių
- Amoghasidhis (skr. amoghasiddhi)
- – pažodžiui „kas neklysdamas pasiekia tikslą“, vienas iš penkių
- anahata (skr. anāhata, anāhatacakra)
- – širdies (ketvirta) čakra
- ananda, Ananda (skr. ānanda)
- – palaima, taip pat ir vardas Ananda (žr.
- anatmanas (skr. anātman, pali anatta)
- – pažodžiui „ne aš“, esmės neturėjimas, nesavastingumas
- anitja (skr. anitya, pali anicca)
- – laikinumas, praeinamumas, neišliekamumas
- anutara samjak sambodhi (skr. anuttara samyaksaṃbodhi)
- – pažodžiui „tobulas visa apimantis visiškas atbudimas“ (žr. bodhis
- arhatas, archatas (skr. arhat, pali arahat)
- – pažodžiui „vertasis“, „kas yra vertas“
- arja-marga (skr. ārya-mārga, pali ariya-magga)
- – pažodžiui „taurusis kelias“, budistinis Taurusis
- arja-satja (skr. ārya-satya, pali ariya-satta)
- – taurioji tiesa; keturios tauriosios tiesos budizme
- arūpaloka (skr.)
- – pažodžiui „beformiškumo pasaulis“; trilokos sistemoje bekūniškumo ir beformiškumo sfera, kurioje išgyvenamas grynasis dvasinis vientisumas
- asthangika-marga (skr.)
- – pažodžiui “”
- asura, asurai, asurų pasaulis (skr. asura)
- – pažodžiui „demonas“, „blogoji dvasia“; viena iš šešių būties karalysčių
- atmanas, (skr. ātman)
- – pažodžiui „kvėpavimas“, „gyvybinė galia“; dvasia
- Avalokitešvara (skr. avalokiteśvara)
- – pažodžiui verčiama skirtingai: 1) žemyn žvelgiantis viešpats; 2) Girdintis pasaulio raudą; 3) Pasaulio nušvitimą [nešantis] garsas; budizme ypatingai iškilus bodhisatva
- avidja (skr. avidyā, pali avijjā)
- – neišmanymas
- bhikšus, bhikšunė (skr. bhikṣu, bhikṣunī; pali bhikku, bhikkunī)
- – pažodžiui „elgeta“; iš išmaldos gyvenantis vienuolis, vienuolė;
- bidža (skr. bīja)
- – pažodžiui „energija“, „sėkla“, „pamatinė galia“; dažniausia naudojama čakros mantriniam skiemeniui vadinti: bidža-mantra – pamatinė mantra mantrinė sėkla, mantrinis branduolys
- bodhis (skr., pali bodhi)
- – atbudimas, nušvitimas
- bodhisatva (skr. bodhisattva)
- – pažodžiui „atbudusi būtybė“
- (skr. ir pali brahmavihāra)
- – pažodžiui „dieviškos būties būsena“; meditavimo praktikų pasiekiama būsena, kuriai būdingos keturios teigiamos proto savybės (maitrė, karuna, mudita ir upekša)
- buda, Buda (skr., pali buddha)
- – pažodžiui „kas yra atbudęs“, istorinio Budos Šakjamunio vardas
- čakra (skr. cakra)
- – pažodžiui „ratas, apskritimas, diskas“; organizmo energiniai centrai (plačiausiai paplitusi 7 čakrų sistema: mūladhara, svadhisthana, manipūra, anahata, višudha, adžnia, sahasrara, sujungtos trimis kanalais ida, pingala ir šušumna), o taip pat dievų naudojamas ginklas ir simbolis
- (skr. ceṭa (tradiciškai nusistovėjo forma „čela“, nors teisingiau būtų „četa“))
- – pažodžiui „patarnautojas“; savo guru atsidavęs mokinys, apskritai guru mokinys
- (skr. cintāmaṇi)
- – pažodžiui „minties brangakmenis“; troškimus tenkinantis akmuo; kita prasme, išsilaisvinusio proto simbolis
- čita (skr. citta)
- – pažodžiui „mąstymas, atspindėjimas, refleksija“; sąmoningumas, sąmonės raiška (žr. )
- (skr. ḍākinī)
- – demonė, nirši moteriškoji dvasia
- dana (skr. dāna)
- – pažodžiui „dovana“ (žr. paramita)
- , daršianas (skr. darśana)
- – pažodžiui „reginys“; sąmoningas susidūrimas „akis į akį“ su tiesa arba „pasimatymas“ su dievybe (induizme)
- deva (skr., pali deva)
- – pažodžiui „dangiškosios būtybės“; visos dieviškosios būtybės, dievai ir deivės
- (skr. dhāranī)
- – pažodžiui „laikytoja“; mantrinio pobūdžio tekstas, paprastai ilgesnis už įprastas mantras, skirtas tam tikrų proto savybių ar proto būsenų ugdymui ir palaikymui
- dharma (skr. dharma, pali dhamma)
- – pažodžiui „pernešantis, įtvirtintas“; daugiaprasmis terminas apskritai reiškiantis tvarką, mokymą, prasmiškai siejasi su filosofiniais terminais „darna“, „harmonija“ (tačiau nežiūrint panašumo, nesisieja etimologiškai)
- dharmakaja (skr. dharmakāya)
- – pažodžiui „aukščiausios tvarkos kūnas“; vienas iš trikajų, tikroji budos prigimtis, tapati visatos esmei (žr. )
- (skr., pali dhātu)
- – pažodžiui „vietovė, sritis, karalija, elementas“; dažniausiai sudurtiniuose žodžiuose reiškia būties arba mąstymo elementus ir sritis
- dhjana (skr. dhyāna, pali jhāna)
- – meditacija, dzenas
- (skr. dhyāni-buddha)
- – pažodžiui „meditacijos buda“; penki transcendentiniai budos, simbolizuojantys skirtingus nušvitimo aspektus (Akšobhja, Amitabha, Amoghasidhis, Ratnasambhava, Vairočana), vizualizuojami meditacijos metu
- Dirghagama (skr. dīrghāgama, pali dīghanikāya)
- – pažodžiui „ilgasis rinkinys“; paprastai vartojamas pali atitikmuo “”
- (skr. dīpaṃkara)
- – pažodžiui „šviesos įžiebėjas“; legendinis buda, gyvenęs daugybę metų prieš Budą Šakjamunį
- duhkha (skr. duhkha, pali dukkha)
- – pažodžiui „sunkumas“, „kančia“; centrinė budizmo sąvoka, paprastai verčiama kaip “kančia”
- džapa (skr.)
- – pažodžiui „murmėjimas, šnabždėjimas“; mantros, šventų formulių ar vardų kartojimas
- (skr. jetavana)
- – vienuolynas Šravastyje (Indija)
- (skr. jñāna, pali ñāna)
- – žinojimas; intelektualus reiškinių ir juos tvarkančių dėsnių žinojimas, pradžnios sudėtinė dalis
- (skr. ekāgra, ekāgratā, pali ekāgattā)
- – pažodžiui „vienatikslis“; proto vientiksliškumas, koncentravimasis į viena
- Ekotarikagama (skr. ekottarāgama, ekottarikāgama, pali anguttara-nikāya)
- – pažodžiui "palaipsnių aiškinimų rinkinys"; (plačiai priimta naudoti pali formą: Angutara nikaja, žr. )
- gandharvai (skr. gandharva)
- – dangaus gyventojai, dainininkai ir muzikantai
- Garuda (skr. garuḍa)
- – mitinis paukštis, pusiau žmogus, pusiau paukštis
- gatha (skr. gātha)
- – giesmė, posmas, strofa, pastraipa; teksto dalis
- guru, gurus (skr. guru)
- – mokytojas, dvasinis mokytojas, dvasinis vadovas
- Hajagriva, Hajagryva (skr. hayagrīva)
- – pažodžiui „arkliakaklis“; nirši dievybė
- hinajana (skr. hīnayāna)
- – pažodžiui „mažoji važiuoklė“; budizmo šaka
- indrija (skr. indriya)
- – pažodžiui „jutimo organai“; 22 psichofiziologinės savybės
- jana (skr. yāna)
- – pažodžiui „važiuoklė, vežimas“ (žr. mahajana, hinajana, vadžrajana, )
- joga (skr. yoga)
- – pažodžiui „jungas“; įvairios savitvardos ir paklusnumo pratybų sistemos, praktikuojamos vardan dvasinių pasiekimų
- Kailašas (skr. kailāsa)
- – pažodžiui „sidabro kalnas“; kalnas Himalajuose (kitaip vadinamas Kailasas, Radžatadris)
- kaja (skr. kāya) – organizmo kūnas (taip pat ir transcendentinis); žr.
- (skr. kāla-cakra)
- – pažodžiui „laiko ratas“; vėliausia budizmo tantra
- kalpa (skr. kalpa, pali kappa)
- – pažodžiui „pasaulinis ciklas“; labai ilgas laikotarpis, kurio metu randasi ir sunyksta pasaulis
- kama (skr., pali kāma)
- – pažodžiui „noras, troškimas“; jusliniai troškimai, ilgesys, lytiniai malonumai; dar žr.
- kamaloka (skr., pali kāmaloka)
- – pažodžiui „troškimų pasaulis“; trilokos sistemoje troškimų sfera
- Kapilavastu (skr. kapilavastu, pali kapilavatthu)
- – gimtasis Sidhartos Gautamos miestas
- karma (skr. karma, pali kamma)
- – pažodžiui „veikla, veikimas“; paklusimas priežasties pasekmės dėsniui ir veikimo įpročiai (įgyti ir įgimti)
- karuna (skr., pali karuṇā)
- – atjauta, veiksminga užuojauta, švelni paguoda; išskirtinė visų bodhisatvų ir budų savybė (dar žr. paramita, )
- Kašjapa (skr. kāśyapa, pali kassapa)
- – toks vardas (žr. )
- kleša, klešia (skr. kleśa, pali kilesa)
- – pažodžiui „bėda, užteršimas, aistra“; proto tarša, klaidinanti dvasinius ieškotojus
- Košala (skr., pali kośala)
- – senovėje egzistavusi karalystė (dab. Nepalo teritorijoje), Budos Šakjamunio laikais čia buvo įsikūręs vienuolynas
- kšantis (skr. kṣānti, pali khanti)
- – pažodžiui „kantrumas“; viena iš žmogiškųjų tobulybių (žr. paramita)
- (skr. kṣitigarbha)
- – pažodžiui „žemės įsčios“; bodhisatvos, sergstinčio nuo nelaimių, vardas
- Kušinagara, Kušinara (skr. kuśinagara)
- – Budos vieta, dabar Kasia (Utar Pradešas, Indija)
- madhjamaka, madhjamikai (skr. mādhyamaka)
- – „madhyama“ pažodžiui „vidurinysis“; Viduriniojo kelio mokymą skelbusi budizmo mokykla, madhjamikai – šios mokyklos atstovai
- Magadha (skr., pali)
- – Senovinė karalystė šiaurės Indijoje, turėjusi didelės reikšmės kaip Indijos, taip ir budizmo istorijai (dar žr. )
- maha- (skr., pali mahā-)
- – priešdėlis reiškiantis „didelis, didysis“
- (skr. mahākāśyapa, pali mahākassapa)
- – Budos mokinio vardas
- (skr. mahāmaudgalyāyana, pali mahāmoggalana)
- – Budos mokinio vardas
- mahajana (skr. mahāyāna)
- – pažodžiui „didžioji važiuoklė“; budizmo šaka
- Maitrėja (skr. maitreya)
- – pažodžiui „mylintysis“; ateities buda
- maitrė (skr. maitrī, pali mettā)
- – pažodžiui „gerumas, geranoriškumas“; viena iš žmogiškųjų dorybių (žr. )
- (skr. mālā)
- – pažodžiui „vėrinys, rožinis“; karoliukų vėrinys naudojamas apeigose, dar vadinamas
- manas (skr. manas, pali mano)
- – pažodžiui „protas, protingumas“; visas protines galias apjungiantis terminas
- mandala (skr. maṇḍala)
- – pažodžiui „skritulys, lankas, skiltis“; simbolinis kosminių jėgų atvaizdas
- manipūra, manipura (skr. manipūra, manipūracakra)
- – saulės rezginio (trečioji) čakra
- Mandžušris (skr. mañjuśrī)
- – pažodžiui „tas, kuris yra taurus ir geras“; išminties bodhisatvos vardas
- mantra (skr. mantra)
- – pažodžiui „proto įrankis“; galią perteikiantys garsiniai skiemenys ir jų junginiai
- Mara (skr., pali māra)
- – pažodžiui „marinantis, griaunantis“; budizme mirties įsikūnijimas
- maja (skr. māyā)
- – pažodžiui „apgaulė, iliuzija, regimybė“; amžinai kintantis laikinasis pavidalų ir pavadinimų pasaulis, kurį neatbudęs (nenušvitęs) protas laiko tikru.
- Meru, (skr.)
- – „pasaulinis kalnas“, stūksantis Indijos subkontinente paplitusių kosmologinių pasaulėvaizdžių centre
- mudita (skr. muditā)
- – „kupinas atjautos džiaugsmas“; atjaučiantis džiaugimasis kitų būtybių laime (žr. )
- mudra (skr. mudrā)
- – pažodžiui „anspaudas, ženklas“; kūno poza arba rankomis rodomi ženklai
- mūladhara (skr. mūlādhāra)
- – pamatinė (pirmoji) čakra
- munis (skr. muni)
- – religingas asmuo, mokslininkas, šventasis
- nadi kanalai (skr. naḍī)
- – pažodžiui „vamzdis, vamzdelis, tūba, tubelė, kraujagyslė, gysla“; organizmo gyvybinės energijos kanalai (žr. čakra)
- naga, vyr., mot. (skr. nāga)
- – pažodžiui “gyvatė, žaltys”; gera linkinčios pusiau dieviškos būtybės, „drakonai“
- Nalanda (skr. nālandā)
- – budizmo minties centras š.r. Indijoje, sunaikintas XII-XIII a.
- (skr. nāmarūpa)
- – pažodžiui “pavadinimas-pavidalas”, “vardas-forma”; terminas apibrėžiantis asmens empirinę būtį, kad asmenį sudaro dvi esminės dalys: mintinė ir fizinė, arba neapčiuopiamoji (tik įvardijama) ir apčiuopiamoji
- naraka (skr. naraka, pali niraya)
- – pažodžiui „pragaras“; viena iš trijų negatyviųjų būties karalijų (pakopų) (dar žr. triloka)
- nidana (skr. nidāna)
- – pažodžiui „ryšys, saitas“; (budizme) sąlygotosios kilmės grandinės grandis
- nirmanakaja (skr. nirmānakāya)
- – pažodžiui „persikeitimų, virsmų, transformacijų kūnas“; vienas iš , žemiškasis budos kūnas
- nirodha (skr.)
- – pažodžiui „sunaikinimas, išnykimas, praėjimas“; trečia taurioji budizmo tiesa (žr. Keturios tauriosios tiesos)
- nirvana (skr. nirvāṇa, pali nibbāna)
- – pažodžiui „užgęsimas, išnykimas“; 1) atsisiejimas nuo atgimimų rato ir perėjimas į visiškai kitokią būtį; 2) susiliejimas su absoliuto jautimu, vidinis samsaros ir „anapusybės“, tuštumos suliejimas į vienį ir nuolatinis jo jautimas
- Om Mani Padme Hūm (skr.)
- – pažodžiui „Om Brangenybė Lotose Hūm“; Avalokitešvaros tyrumą spinduliuojanti mantra (paplitęs tibetietiškas variantas: Om Mani Peme Hung)
- padma (skr.)
- – lotosas; tyrumo simbolis
- Padmasambhava (skr.)
- – pažodžiui „gimęs iš lotoso“; žymus Tibeto budizmo mokytojas, gyvenęs VIII a.
- (skr. paramārtha)
- – pažodžiui „aukščiausioji tikrovė“; ,
- paramita (skr. pāramitā)
- – pažodžiui „kas perėjo anapus“, „kas pasiekė kitą krantą“; transcendentiškumas, anapusybė. Paprastai verčiama kaip „tobulybė“, paramita yra atitinkama dvasiniu keliu žengiančio asmens dorybė (danaparamita – dosnumas ir pan.)
- (skr. parinirvāṇa, pali parinibbāna)
- – galutinis užgęsimas; išėjimas iš šio pasaulio ir išsilaisvinimas iš atgimimų rato
- pradžnia (skr. prajñā, pali pañña)
- – pažodžiui „išmintis“ arba „sąžinė“; aukščiausia išmintis, betarpiška intuityvioji išmintis
- sūtra(-os) (skr.)
- – pažodžiui „didžiosios sūtros apie išminties tobulybę“; maždaug 40 sūtrų, aiškinančių pradžnią ir jos ugdymą
- pratimokša (skr. prātimokṣa, pali pātimokkha)
- – pažodžiui „beveik išsilaisvinimas“; vinajapitakos dalis, nustatanti budistų vienuolių elgesio taisykles
- (skr. pratītya-samutpāda, pali patichcha-samutpāda)
- – pažodžiui „sąlygotasis radimasis“, „sąlygotoji kilmė“; sąlygotosios kilmės mokymas
- (skr. pratyeka-buddha, pali pachcheka-buddha)
- – pažodžiui „pavieniui atbudęs“; buda, kurio atbudimas skirtas tik jam pačiam, dar ne visiškas atbudimas
- preta (skr. preta, pali peta)
- – pažodžiui „atskirtasis“; taip vadinama alkanoji dvasia, alkanųjų dvasių pasaulis, kuris yra viena iš trijų negatyviųjų būties karalijų (pakopų)
- (skr. pudgala, pali puggala)
- – pažodžiui „asmuo“; ego arba „aš“, substancija perimanti atgimimą
- pūdža, pudža (skr. pūdžā)
- – garbinimas, apeigos, religinis patarnavimas; dievybės arba šventojo šlovinimo ritualas
- (skr. rāhula)
- – pažodžiui „pančiai“; vardas, Budos sūnus
- (skr. rājagṛha, pali rājagaha)
- – miestas Magadhos karalystėje, glaudžiai susijęs su Budos veiklos pradžia
- Ratnasambhava (skr. ratnasaṃbhava)
- – pažodžiui „gimęs iš brangakmenio“; vienas iš penkių
- rūpa (skr.)
- – pavidalas, forma, materialumas (žr. skandha)
- rūpaloka (skr.)
- – grynų pavidalų pasaulis; trilokos sistemoje grynų pavidalų arba kūnų sfera, kurioje nebepatiriami troškimai
- sadhana (skr. sādhana)
- – pažodžiui „susiformavimo, išbaigimo, ištobulėjimo priemonė“; bendrąja prasme – dvasinis darbas (pavieniui ar draugijoje), siekiant galutinio dvasinio tikslo
- sahasrara (skr. sahasrāracakra)
- – viršugalvio (septinta) čakra, „Karūnos“ čakra
- sakridagaminas (skr. sakṛdāgāmin, pali sakadāgāmin)
- – pažodžiui „vieną kartą grįžtantis“; lygis, kai iki galutinės realizacijos tetrūksta vieno atgimimo
- samadhis (skr. samādhi)
- – pažodžiui „įtvirtinti, padaryti nepajudinamą“; gilus proto susitelkimas į vieną objektą, neduali sąmonės būsena, kurioje patiriantis subjektas susilieja su patiriamu objektu
- Samantabhadra (skr.)
- – pažodžiui „visa persmelkianti dievybė“ arba „tas, kurio geradarystės yra visur“; vienas svarbiausių bodhisatvų (budizme)
- sambhogakaja (skr. sambhogakāja)
- – pažodžiui „pasigėrėjimo kūnas“; vienas , budos gėrėjimasis savimi kaip įsikūnijusia tiesa, palaimos kūnas
- Samjuktagama (skr. samyuktāgama, pali samyutta-nikāya)
- – pažodžiui „Sujungtas rinkinys“; beveik išimtinai vartojamas pali kilmės pavadinimas
- samsara (skr. saṃsāra)
- – pažodžiui „klajojimas“; skirtingose pasaulėžiūros sistemose (filosofija, budizmas, induizmas) įgyja skirtingą prasmės aspektą: būties ratas, besikartojantis atgimimas, reinkarnacijų ciklai
- samskara (skr. saṃskāra, pali sankhara)
- – pažodžiui „įspūdis, padarinys“; viena iš penkių skandhų, tai, kas formuojama, ir tai, kas formuoja, „proto dariniai“
- (skr. saṃgha)
- – pažodžiui „susiėjimas“; budistinė bendruomenė
- (skr. smṛti)
- – pažodžiui „sąmoningumas“; būties energija, leidžianti jautriai liudyti dabarties akimirką, budriai suvokti tai, kas vyksta mumyse ir aplink mus
- Šambhala, Šiambhala (skr. śambhala)
- – mitinė karalystė, esanti į š.r. nuo Indijos, kurioje radosi kalačakros mokymas
- (skr. śāriputra, pali sāriputta)
- – svarbus Budos mokinys
- , šaryra (skr. śarīra)
- – pažodžiui „kūnas, lukštas“; šventųjų kūno relikvijos, kartais esančios kaip tam tikri mineraliniai dariniai
- (skr. śāstra)
- – pažodžiui „pamokymai, skaitiniai“; budistinių sūtrų dogminiai ir filosofiniai komentarai
- , šila (skr. śīla, pali sīla)
- – pažodžiui „įsipareigojimai, įžadai“; dorovinės budistų taisyklės ir jų laikymasis
- šramana (skr. śramaṇa, pali samanna)
- – asketas, vienuolis (žr. )
- šramanera (vyr.), šramanerika (mot.) (skr. śrāmaṇera, śrāmaṇerikā)
- – budizmo vienuoliai novicijai (žr. )
- (skr. śrāvaka)
- – pažodžiui „girdėtojas“; mokinys
- šūnjata (skr. śūnyatā, pali sunnatā)
- – pažodžiui „tuštuma, nieko nebuvimas“; jokios tikrosios savasties nebuvimas jokiuose būties elementuose
- (skr. siddhi)
- – pažodžiui „tobulos savybės“; puikus kūno ir gamtos jėgų valdymas, tokio valdymo galia
- skandha (vyr.) (skr. skandha, pali khanda)
- – pažodžiui „sankaupa, ryšulėlis, gniužulas“; būtybės, individo, „aš“ sudėtinės dalys (paprastai penki skandhos)
- (skr. sparśa, pali phassa)
- – pažodžiui „susilietimas, sąlytis“; jutimo organo sąlytis su jutimo objektu (žr. sąlygotoji kilmė)
- stūpa (skr. stūpa, pali thūpa)
- – pažodžiui „plaukų kuodas, surištas į bumbulą“; memorialiniai monumentai, kuriuose laikomi šventųjų palaikai
- sūtra (skr. sūtra, pali sutta)
- – pažodžiui „gija, siūlas“; Budos pasakytos mokymo kalbos, taip pat kitų šventųjų mokymo raštai
- (skr. svabhāva)
- – savoji prigimtis, kaip regimybė, užstojanti tikrąją tikrovę
- svadhisthana (skr. svādhisthānacakra)
- – bambos, pilvo apačios arba dantjen, hara centro (antra) čakra
- svastika (skr. svasti)
- – svasti pažodžiui reiškia „laimė, gerovė“; svastika kaip simbolis turi labai įvairias reikšmes
- tantra (skr.)
- – pažodžiui „ataudai, tąsa, vientisumas, kontinuumas“; dvasinio ugdymo ir saviugdos mokymai ir tekstai, glaudžiai susiję su budizmu
- (skr., pali tathāgata)
- – pažodžiui „taip einantis“; taip vadinami „einantieji keliu į tiesą, kurie jau atbudo“, šiuo epitetu Buda pats vadindavo save
- (skr. tathatā)
- – pažodžiui „tatumas, tatybė“ (iš „tai, tatai“); tikroji visa ko prigimtis
- (skr. trikāya)
- – pažodžiui „trys kūnai“; trys budos kūnai, atspindintys skirtingą santykį su absoliutu, palaima ir kasdienine būtimi, jie yra dharmakaja, sambhogakaja ir nirmanakaja
- (skr. trilakṣana, pali tilakkhana)
- – pažodžiui „trys žymės“; trys sąlygotosios kilmės žymės: laikinumas (anitja), kančia (duhkha) ir nesavastingumas (anatmanas)
- triloka (skr.)
- – pažodžiui „trys pasauliai, trys sferos“; trys skirtingos sferos sudarančios reiškinių pasaulį (samsarą): kamaloka, rūpaloka ir arūpaloka
- Tripitaka (skr. tripitaka, pali tipitaka)
- – pažodžiui „trys pintinės“; budizmo raštų kanonas
- (skr. triratna, pali tiratna)
- – trys brangenybės; trys esminės budizmo dalys, šventenybės: Buda, Dharma ir
- (skr. tṛṣṇā, pali tanha)
- – pažodžiui „troškimas, ilgesys, noras“; trišna yra troškimas, kylantis iš jutimo organo sąlyčio () su jutimo objektu ir sukeliantis prisirišimą (prie šio sąlyčio), o iš pastarojo kyla kančia (duhkha)
- (skr., pali upādāna)
- – visi prisirišimai, susaistantys būtybes su jų būtimi ir skatinantys atgimti naujai būčiai
- (vyr.), upasika (mot.) (skr., pali upāsaka, upāsikā)
- – pažodžiui „sėdintieji greta“; pasauliečiai budistai priėmę trejopą prieglobstį ir penkis budistinius priesakus
- (skr. upāya)
- – meistriškas būdas ar metodas; būdai ir gebėjimai padėti kitiems suprasti mokymą ir palengvinti jų kančias
- (skr. upekṣa, pali upekkha)
- – pažodžiui „neėmimas domėn“, „dėmesio nekreipimas“; dvasinė pusiausvyra, viena svarbiausių budisto savybių (dar žr. )
- Vairočiana (skr. vairocana)
- – pažodžiui „kuris yra kaip saulė“; vienas iš penkių
- (skr. vaiśālī, pali vesāli)
- – svarbus miestas ankstyvojo budizmo laikais
- vadžra (skr.)
- – pažodžiui „deimantas“, „žaibas“; 1) induizme, dievų ginklas (žaibas) ir 2) budizme, tuštumos nepažeidžiamumo simbolis (deimantas)
Nuorodos
- Pali kalbos kilmės terminai ir vardai
- Budizmas
- Hinduizmas
- Džainizmas
- Vedos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sanskritiškos kilmės terminai ir vardai, Kas yra Sanskritiškos kilmės terminai ir vardai? Ką reiškia Sanskritiškos kilmės terminai ir vardai?
Sanskritiskos kilmes terminu ir vardu sarasas apima įvairius sanskritiskus terminus priimtus lietuviu kalboje ir atsitiktinai vartojamus tik kaip perrasa Vieni nuo kitu jie niekaip neatskirti visi isdestyti lietuviu abeceles tvarka Taip pat pateikiama sanskritisku vardu ir pavadinimu lietuviska perrasa Sanskritiskos kilmes terminai ir vardaiabhidharma skr abhidharma pali abhidhamma pazodziui atskirasis arba specialusis mokymas trecioji budistinio kanono Tripitaka dalis acarja skr acarya mokytojas vadovas meistras agama skr agama pazodziui mokymo saltinis mahajanoje isplites bendrinis sutru rinkiniu pavadinimas Placiai vartojamas pali sinonimas nikaja ahimsa skr ahiṃsa pazodziui neskaudinimas taikumas Adzanta ajanta miestas centrines Indijos vakaruose Adzatasiatrus skr ajatasatru pali ajatasattu Magados karalystes valdovas placiau naudojama pali forma Adzasatus adzna adznia skr ajna ajnacakra tarpuakio sesta cakra trecioji akis akasa skr akasa pali akasa tai kas viska persmelkia erdve budizme eteris induizme Dazniausiai vartojama sanskritiska forma akasa Aksobhja skr akṣobhya nejudantysis vienas is penkiu skr alaya vijnana pazodziui talpinancioji samone arba samone saugykla talpykla Amitabha Amita skr amitabha pazodziui beribe sviesa vienas is penkiu Amoghasidhis skr amoghasiddhi pazodziui kas neklysdamas pasiekia tiksla vienas is penkiu anahata skr anahata anahatacakra sirdies ketvirta cakra ananda Ananda skr ananda palaima taip pat ir vardas Ananda zr anatmanas skr anatman pali anatta pazodziui ne as esmes neturejimas nesavastingumas anitja skr anitya pali anicca laikinumas praeinamumas neisliekamumas anutara samjak sambodhi skr anuttara samyaksaṃbodhi pazodziui tobulas visa apimantis visiskas atbudimas zr bodhis arhatas archatas skr arhat pali arahat pazodziui vertasis kas yra vertas arja marga skr arya marga pali ariya magga pazodziui taurusis kelias budistinis Taurusis arja satja skr arya satya pali ariya satta taurioji tiesa keturios tauriosios tiesos budizme arupaloka skr pazodziui beformiskumo pasaulis trilokos sistemoje bekuniskumo ir beformiskumo sfera kurioje isgyvenamas grynasis dvasinis vientisumas asthangika marga skr pazodziui asura asurai asuru pasaulis skr asura pazodziui demonas blogoji dvasia viena is sesiu buties karalysciu atmanas skr atman pazodziui kvepavimas gyvybine galia dvasia Avalokitesvara skr avalokitesvara pazodziui verciama skirtingai 1 zemyn zvelgiantis viespats 2 Girdintis pasaulio rauda 3 Pasaulio nusvitima nesantis garsas budizme ypatingai iskilus bodhisatva avidja skr avidya pali avijja neismanymas bhiksus bhiksune skr bhikṣu bhikṣuni pali bhikku bhikkuni pazodziui elgeta is ismaldos gyvenantis vienuolis vienuole bidza skr bija pazodziui energija sekla pamatine galia dazniausia naudojama cakros mantriniam skiemeniui vadinti bidza mantra pamatine mantra mantrine sekla mantrinis branduolys bodhis skr pali bodhi atbudimas nusvitimas bodhisatva skr bodhisattva pazodziui atbudusi butybe skr ir pali brahmavihara pazodziui dieviskos buties busena meditavimo praktiku pasiekiama busena kuriai budingos keturios teigiamos proto savybes maitre karuna mudita ir upeksa buda Buda skr pali buddha pazodziui kas yra atbudes istorinio Budos Sakjamunio vardas cakra skr cakra pazodziui ratas apskritimas diskas organizmo energiniai centrai placiausiai paplitusi 7 cakru sistema muladhara svadhisthana manipura anahata visudha adznia sahasrara sujungtos trimis kanalais ida pingala ir susumna o taip pat dievu naudojamas ginklas ir simbolis skr ceṭa tradiciskai nusistovejo forma cela nors teisingiau butu ceta pazodziui patarnautojas savo guru atsidaves mokinys apskritai guru mokinys skr cintamaṇi pazodziui minties brangakmenis troskimus tenkinantis akmuo kita prasme issilaisvinusio proto simbolis cita skr citta pazodziui mastymas atspindejimas refleksija samoningumas samones raiska zr skr ḍakini demone nirsi moteriskoji dvasia dana skr dana pazodziui dovana zr paramita darsianas skr darsana pazodziui reginys samoningas susidurimas akis į akį su tiesa arba pasimatymas su dievybe induizme deva skr pali deva pazodziui dangiskosios butybes visos dieviskosios butybes dievai ir deives skr dharani pazodziui laikytoja mantrinio pobudzio tekstas paprastai ilgesnis uz įprastas mantras skirtas tam tikru proto savybiu ar proto busenu ugdymui ir palaikymui dharma skr dharma pali dhamma pazodziui pernesantis įtvirtintas daugiaprasmis terminas apskritai reiskiantis tvarka mokyma prasmiskai siejasi su filosofiniais terminais darna harmonija taciau neziurint panasumo nesisieja etimologiskai dharmakaja skr dharmakaya pazodziui auksciausios tvarkos kunas vienas is trikaju tikroji budos prigimtis tapati visatos esmei zr skr pali dhatu pazodziui vietove sritis karalija elementas dazniausiai sudurtiniuose zodziuose reiskia buties arba mastymo elementus ir sritis dhjana skr dhyana pali jhana meditacija dzenas skr dhyani buddha pazodziui meditacijos buda penki transcendentiniai budos simbolizuojantys skirtingus nusvitimo aspektus Aksobhja Amitabha Amoghasidhis Ratnasambhava Vairocana vizualizuojami meditacijos metu Dirghagama skr dirghagama pali dighanikaya pazodziui ilgasis rinkinys paprastai vartojamas pali atitikmuo skr dipaṃkara pazodziui sviesos įziebejas legendinis buda gyvenes daugybe metu pries Buda Sakjamunį duhkha skr duhkha pali dukkha pazodziui sunkumas kancia centrine budizmo savoka paprastai verciama kaip kancia dzapa skr pazodziui murmejimas snabzdejimas mantros sventu formuliu ar vardu kartojimas skr jetavana vienuolynas Sravastyje Indija skr jnana pali nana zinojimas intelektualus reiskiniu ir juos tvarkanciu desniu zinojimas pradznios sudetine dalis skr ekagra ekagrata pali ekagatta pazodziui vienatikslis proto vientiksliskumas koncentravimasis į viena Ekotarikagama skr ekottaragama ekottarikagama pali anguttara nikaya pazodziui palaipsniu aiskinimu rinkinys placiai priimta naudoti pali forma Angutara nikaja zr gandharvai skr gandharva dangaus gyventojai dainininkai ir muzikantai Garuda skr garuḍa mitinis paukstis pusiau zmogus pusiau paukstis gatha skr gatha giesme posmas strofa pastraipa teksto dalis guru gurus skr guru mokytojas dvasinis mokytojas dvasinis vadovas Hajagriva Hajagryva skr hayagriva pazodziui arkliakaklis nirsi dievybe hinajana skr hinayana pazodziui mazoji vaziuokle budizmo saka indrija skr indriya pazodziui jutimo organai 22 psichofiziologines savybes jana skr yana pazodziui vaziuokle vezimas zr mahajana hinajana vadzrajana joga skr yoga pazodziui jungas įvairios savitvardos ir paklusnumo pratybu sistemos praktikuojamos vardan dvasiniu pasiekimu Kailasas skr kailasa pazodziui sidabro kalnas kalnas Himalajuose kitaip vadinamas Kailasas Radzatadris kaja skr kaya organizmo kunas taip pat ir transcendentinis zr skr kala cakra pazodziui laiko ratas veliausia budizmo tantra kalpa skr kalpa pali kappa pazodziui pasaulinis ciklas labai ilgas laikotarpis kurio metu randasi ir sunyksta pasaulis kama skr pali kama pazodziui noras troskimas jusliniai troskimai ilgesys lytiniai malonumai dar zr kamaloka skr pali kamaloka pazodziui troskimu pasaulis trilokos sistemoje troskimu sfera Kapilavastu skr kapilavastu pali kapilavatthu gimtasis Sidhartos Gautamos miestas karma skr karma pali kamma pazodziui veikla veikimas paklusimas priezasties pasekmes desniui ir veikimo įprociai įgyti ir įgimti karuna skr pali karuṇa atjauta veiksminga uzuojauta svelni paguoda isskirtine visu bodhisatvu ir budu savybe dar zr paramita Kasjapa skr kasyapa pali kassapa toks vardas zr klesa klesia skr klesa pali kilesa pazodziui beda uztersimas aistra proto tarsa klaidinanti dvasinius ieskotojus Kosala skr pali kosala senoveje egzistavusi karalyste dab Nepalo teritorijoje Budos Sakjamunio laikais cia buvo įsikures vienuolynas ksantis skr kṣanti pali khanti pazodziui kantrumas viena is zmogiskuju tobulybiu zr paramita skr kṣitigarbha pazodziui zemes įscios bodhisatvos sergstincio nuo nelaimiu vardas Kusinagara Kusinara skr kusinagara Budos vieta dabar Kasia Utar Pradesas Indija madhjamaka madhjamikai skr madhyamaka madhyama pazodziui vidurinysis Viduriniojo kelio mokyma skelbusi budizmo mokykla madhjamikai sios mokyklos atstovai Magadha skr pali Senovine karalyste siaures Indijoje turejusi dideles reiksmes kaip Indijos taip ir budizmo istorijai dar zr maha skr pali maha priesdelis reiskiantis didelis didysis skr mahakasyapa pali mahakassapa Budos mokinio vardas skr mahamaudgalyayana pali mahamoggalana Budos mokinio vardas mahajana skr mahayana pazodziui didzioji vaziuokle budizmo saka Maitreja skr maitreya pazodziui mylintysis ateities buda maitre skr maitri pali metta pazodziui gerumas geranoriskumas viena is zmogiskuju dorybiu zr skr mala pazodziui verinys rozinis karoliuku verinys naudojamas apeigose dar vadinamas manas skr manas pali mano pazodziui protas protingumas visas protines galias apjungiantis terminas mandala skr maṇḍala pazodziui skritulys lankas skiltis simbolinis kosminiu jegu atvaizdas manipura manipura skr manipura manipuracakra saules rezginio trecioji cakra Mandzusris skr manjusri pazodziui tas kuris yra taurus ir geras isminties bodhisatvos vardas mantra skr mantra pazodziui proto įrankis galia perteikiantys garsiniai skiemenys ir ju junginiai Mara skr pali mara pazodziui marinantis griaunantis budizme mirties įsikunijimas maja skr maya pazodziui apgaule iliuzija regimybe amzinai kintantis laikinasis pavidalu ir pavadinimu pasaulis kurį neatbudes nenusvites protas laiko tikru Meru skr pasaulinis kalnas stuksantis Indijos subkontinente paplitusiu kosmologiniu pasaulevaizdziu centre mudita skr mudita kupinas atjautos dziaugsmas atjauciantis dziaugimasis kitu butybiu laime zr mudra skr mudra pazodziui anspaudas zenklas kuno poza arba rankomis rodomi zenklai muladhara skr muladhara pamatine pirmoji cakra munis skr muni religingas asmuo mokslininkas sventasis nadi kanalai skr naḍi pazodziui vamzdis vamzdelis tuba tubele kraujagysle gysla organizmo gyvybines energijos kanalai zr cakra naga vyr mot skr naga pazodziui gyvate zaltys gera linkincios pusiau dieviskos butybes drakonai Nalanda skr nalanda budizmo minties centras s r Indijoje sunaikintas XII XIII a skr namarupa pazodziui pavadinimas pavidalas vardas forma terminas apibreziantis asmens empirine butį kad asmenį sudaro dvi esmines dalys mintine ir fizine arba neapciuopiamoji tik įvardijama ir apciuopiamoji naraka skr naraka pali niraya pazodziui pragaras viena is triju negatyviuju buties karaliju pakopu dar zr triloka nidana skr nidana pazodziui rysys saitas budizme salygotosios kilmes grandines grandis nirmanakaja skr nirmanakaya pazodziui persikeitimu virsmu transformaciju kunas vienas is zemiskasis budos kunas nirodha skr pazodziui sunaikinimas isnykimas praejimas trecia taurioji budizmo tiesa zr Keturios tauriosios tiesos nirvana skr nirvaṇa pali nibbana pazodziui uzgesimas isnykimas 1 atsisiejimas nuo atgimimu rato ir perejimas į visiskai kitokia butį 2 susiliejimas su absoliuto jautimu vidinis samsaros ir anapusybes tustumos suliejimas į vienį ir nuolatinis jo jautimas Om Mani Padme Hum skr pazodziui Om Brangenybe Lotose Hum Avalokitesvaros tyruma spinduliuojanti mantra paplites tibetietiskas variantas Om Mani Peme Hung padma skr lotosas tyrumo simbolis Padmasambhava skr pazodziui gimes is lotoso zymus Tibeto budizmo mokytojas gyvenes VIII a skr paramartha pazodziui auksciausioji tikrove paramita skr paramita pazodziui kas perejo anapus kas pasieke kita kranta transcendentiskumas anapusybe Paprastai verciama kaip tobulybe paramita yra atitinkama dvasiniu keliu zengiancio asmens dorybe danaparamita dosnumas ir pan skr parinirvaṇa pali parinibbana galutinis uzgesimas isejimas is sio pasaulio ir issilaisvinimas is atgimimu rato pradznia skr prajna pali panna pazodziui ismintis arba sazine auksciausia ismintis betarpiska intuityvioji ismintis sutra os skr pazodziui didziosios sutros apie isminties tobulybe mazdaug 40 sutru aiskinanciu pradznia ir jos ugdyma pratimoksa skr pratimokṣa pali patimokkha pazodziui beveik issilaisvinimas vinajapitakos dalis nustatanti budistu vienuoliu elgesio taisykles skr pratitya samutpada pali patichcha samutpada pazodziui salygotasis radimasis salygotoji kilme salygotosios kilmes mokymas skr pratyeka buddha pali pachcheka buddha pazodziui pavieniui atbudes buda kurio atbudimas skirtas tik jam paciam dar ne visiskas atbudimas preta skr preta pali peta pazodziui atskirtasis taip vadinama alkanoji dvasia alkanuju dvasiu pasaulis kuris yra viena is triju negatyviuju buties karaliju pakopu skr pudgala pali puggala pazodziui asmuo ego arba as substancija perimanti atgimima pudza pudza skr pudza garbinimas apeigos religinis patarnavimas dievybes arba sventojo slovinimo ritualas skr rahula pazodziui panciai vardas Budos sunus skr rajagṛha pali rajagaha miestas Magadhos karalysteje glaudziai susijes su Budos veiklos pradzia Ratnasambhava skr ratnasaṃbhava pazodziui gimes is brangakmenio vienas is penkiu rupa skr pavidalas forma materialumas zr skandha rupaloka skr grynu pavidalu pasaulis trilokos sistemoje grynu pavidalu arba kunu sfera kurioje nebepatiriami troskimai sadhana skr sadhana pazodziui susiformavimo isbaigimo istobulejimo priemone bendraja prasme dvasinis darbas pavieniui ar draugijoje siekiant galutinio dvasinio tikslo sahasrara skr sahasraracakra virsugalvio septinta cakra Karunos cakra sakridagaminas skr sakṛdagamin pali sakadagamin pazodziui viena karta grįztantis lygis kai iki galutines realizacijos tetruksta vieno atgimimo samadhis skr samadhi pazodziui įtvirtinti padaryti nepajudinama gilus proto susitelkimas į viena objekta neduali samones busena kurioje patiriantis subjektas susilieja su patiriamu objektu Samantabhadra skr pazodziui visa persmelkianti dievybe arba tas kurio geradarystes yra visur vienas svarbiausiu bodhisatvu budizme sambhogakaja skr sambhogakaja pazodziui pasigerejimo kunas vienas budos gerejimasis savimi kaip įsikunijusia tiesa palaimos kunas Samjuktagama skr samyuktagama pali samyutta nikaya pazodziui Sujungtas rinkinys beveik isimtinai vartojamas pali kilmes pavadinimas samsara skr saṃsara pazodziui klajojimas skirtingose pasauleziuros sistemose filosofija budizmas induizmas įgyja skirtinga prasmes aspekta buties ratas besikartojantis atgimimas reinkarnaciju ciklai samskara skr saṃskara pali sankhara pazodziui įspudis padarinys viena is penkiu skandhu tai kas formuojama ir tai kas formuoja proto dariniai skr saṃgha pazodziui susiejimas budistine bendruomene skr smṛti pazodziui samoningumas buties energija leidzianti jautriai liudyti dabarties akimirka budriai suvokti tai kas vyksta mumyse ir aplink mus Sambhala Siambhala skr sambhala mitine karalyste esanti į s r nuo Indijos kurioje radosi kalacakros mokymas skr sariputra pali sariputta svarbus Budos mokinys saryra skr sarira pazodziui kunas lukstas sventuju kuno relikvijos kartais esancios kaip tam tikri mineraliniai dariniai skr sastra pazodziui pamokymai skaitiniai budistiniu sutru dogminiai ir filosofiniai komentarai sila skr sila pali sila pazodziui įsipareigojimai įzadai dorovines budistu taisykles ir ju laikymasis sramana skr sramaṇa pali samanna asketas vienuolis zr sramanera vyr sramanerika mot skr sramaṇera sramaṇerika budizmo vienuoliai novicijai zr skr sravaka pazodziui girdetojas mokinys sunjata skr sunyata pali sunnata pazodziui tustuma nieko nebuvimas jokios tikrosios savasties nebuvimas jokiuose buties elementuose skr siddhi pazodziui tobulos savybes puikus kuno ir gamtos jegu valdymas tokio valdymo galia skandha vyr skr skandha pali khanda pazodziui sankaupa rysulelis gniuzulas butybes individo as sudetines dalys paprastai penki skandhos skr sparsa pali phassa pazodziui susilietimas salytis jutimo organo salytis su jutimo objektu zr salygotoji kilme stupa skr stupa pali thupa pazodziui plauku kuodas suristas į bumbula memorialiniai monumentai kuriuose laikomi sventuju palaikai sutra skr sutra pali sutta pazodziui gija siulas Budos pasakytos mokymo kalbos taip pat kitu sventuju mokymo rastai skr svabhava savoji prigimtis kaip regimybe uzstojanti tikraja tikrove svadhisthana skr svadhisthanacakra bambos pilvo apacios arba dantjen hara centro antra cakra svastika skr svasti svasti pazodziui reiskia laime gerove svastika kaip simbolis turi labai įvairias reiksmes tantra skr pazodziui ataudai tasa vientisumas kontinuumas dvasinio ugdymo ir saviugdos mokymai ir tekstai glaudziai susije su budizmu skr pali tathagata pazodziui taip einantis taip vadinami einantieji keliu į tiesa kurie jau atbudo siuo epitetu Buda pats vadindavo save skr tathata pazodziui tatumas tatybe is tai tatai tikroji visa ko prigimtis skr trikaya pazodziui trys kunai trys budos kunai atspindintys skirtinga santykį su absoliutu palaima ir kasdienine butimi jie yra dharmakaja sambhogakaja ir nirmanakaja skr trilakṣana pali tilakkhana pazodziui trys zymes trys salygotosios kilmes zymes laikinumas anitja kancia duhkha ir nesavastingumas anatmanas triloka skr pazodziui trys pasauliai trys sferos trys skirtingos sferos sudarancios reiskiniu pasaulį samsara kamaloka rupaloka ir arupaloka Tripitaka skr tripitaka pali tipitaka pazodziui trys pintines budizmo rastu kanonas skr triratna pali tiratna trys brangenybes trys esmines budizmo dalys sventenybes Buda Dharma ir skr tṛṣṇa pali tanha pazodziui troskimas ilgesys noras trisna yra troskimas kylantis is jutimo organo salycio su jutimo objektu ir sukeliantis prisirisima prie sio salycio o is pastarojo kyla kancia duhkha skr pali upadana visi prisirisimai susaistantys butybes su ju butimi ir skatinantys atgimti naujai buciai vyr upasika mot skr pali upasaka upasika pazodziui sedintieji greta pasaulieciai budistai prieme trejopa prieglobstį ir penkis budistinius priesakus skr upaya meistriskas budas ar metodas budai ir gebejimai padeti kitiems suprasti mokyma ir palengvinti ju kancias skr upekṣa pali upekkha pazodziui neemimas domen demesio nekreipimas dvasine pusiausvyra viena svarbiausiu budisto savybiu dar zr Vairociana skr vairocana pazodziui kuris yra kaip saule vienas is penkiu skr vaisali pali vesali svarbus miestas ankstyvojo budizmo laikais vadzra skr pazodziui deimantas zaibas 1 induizme dievu ginklas zaibas ir 2 budizme tustumos nepazeidziamumo simbolis deimantas NuorodosPali kalbos kilmes terminai ir vardai Budizmas Hinduizmas Dzainizmas Vedos