Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Mokymas apie Sąlygotąją kilmę arba bendrai priklausomą su si kūrimą skr प रत त यसम त प द IAST Pratītyasamutpāda arba pal
Sąlygotoji kilmė
Mokymas apie Sąlygotąją kilmę arba „(bendrai) priklausomą (su)(si)kūrimą“ (skr. प्रतीत्यसमुत्पाद = IAST: Pratītyasamutpāda arba pali पतिचसमुपादा = Paticcasamuppāda, kin. 緣起) – svarbi budistinės metafizikos dalis. Visos budizmo mokyklos laikosi požiūrio, kad reiškinių kilmę visiškai sąlygoja abipusė priežasčių ir pasekmių sąsaja. Sąvokos formuluotė Vakaruose nėra nusistovėjusi, be minėtų, dar pasitaiko tokie pavadinimai: (abipusiai) priklausomas radimasis, sąlygotas radimasis, sąlygota bendroji kilmė, abipusiai sąlygotas atsiradimas ir kt.
Sąlygotąja kilme vadinama budistinė tiesa, teigianti, kad viskas yra susieta tarpusavyje ir priklausoma nuo visa ko kito. Sakykime, žmogaus būtį kiekvieną mirksnį sąlygoja visa, kas tą mirksnį yra visatoje, kaip ir visa, kas šį mirksnį egzistuoja visatoje, yra sąlygota to žmogaus savybių ir būties. Viskas visatoje yra tarpusavyje susieta priežasčių ir pasekmių tinklu taip, kad visuma ir jos dalelės yra abipusiai susijusios. Bet kurio vientiso vieneto savybės ir pobūdis kiekvienu duotu momentu yra glaudžiai susiję neregimais saitais su kiekvieno kito tokio vieneto savybėmis ir pobūdžiu visoje visatoje, nors išoriškai jokių saitų ar ryšių nematyti.
Sąlygotoji kilmė
Budos Šakjamunio atbudimas, arba nušvitimas, tuo pačiu metu buvo jo išsilaisvinimas iš kančios ir jo įžvalga į visatos prigimtį, o atskirai, į „jutiminių būtybių“ prigimtį (jutiminėmis, arba gyvosiomis, būtybėmis paprastai laikomi žmonės ir gyvūnai, nors vėlesniuose budizmo svarstymuose ši sąvoka apima kone visą gyvybę ir dar plačiau). Tai, ką Buda įžvelgė atbusdamas, ką jis suprato, buvo kaip tik sąlygotoji kilmė.
Kilmės sąlygotumas yra supratimas, kad reiškinys „yra“ tik todėl, kad „yra“ kiti reiškiniai, susiję neįsivaizduojamai sudėtingu sąsajų tinklu, nuaustu iš priežasčių ir pasekmių ir besitęsiančiu per praeitį, dabartį ir ateitį. Ši sąlygotosios kilmės tinklo sąvoka susijusi su ikibudistiniuse pasaulėvaizdžiuose egzistavusia Indros tinklo sąvoka – tai daugiamatis voratinklis, ant kurio nusėdo nesuskaičiuojama gausybė rasos lašelių (arba brangakmenių), kuriuose iki begalybės atsispindi visų kitų lašelių atspindžiai.
Kadangi visa kas, visi daiktai, dalykai ir reiškiniai, yra šitaip sąlygoti ir laikini, nes be paliovos kinta, vadinasi, jie neturi jokios tikros nesąlygotos savasties, vadinasi, iš tiesų jų „nėra“, jie neegzistuoja, nors kasdienis protas šito neįžvelgia ir visus reiškinius laiko egzistuojančiais. Šis pamatinis nesavastingumas kaip tik ir leidžia pažinti ir teigti, kad visi reiškiniai (fenomenai) iš prigimties neturi jokios savosios esmės, neturi jokios prigimtinės substancijos, vadinasi, yra „tušti“ (šūnijata).
Išmintingieji, matantys „viską kaip yra“, atsižada , perkeičia savo galią į sąmoningumą ir supratimą ir po atkaklių pratybų išsilaisvina iš sąlygotojo pavidalų pasaulio saitų, tapdami budomis ir . Dzene yra sakoma, jog jie peržengia „šio“ pasaulio ribas, tačiau lieka aktyvūs jo veikėjai.
Bendroji formuluotė
Sąlygotoji kilmė bendrai yra nusakoma taip:
Esant šiai sąlygai,
kyla (kuriasi) tai.
Nesant šios sąlygos,
tai nekyla (nesikuria).
Štai kasdieninis pavyzdys:
Karštą vasaros dieną jūs deginatės saulėje. Smarkiai įkaistate, suprakaituojate, ir netrukus ištrokštate. Pasiimate atsigerti ir pagalvojate, kad jau per karšta sėdėti įsaulyje ir reikėtų grįžti į kambarį, kur galima bus pasėdėti įsijungus ventiliatorių.
Esant deginimuisi saulėje kaip sąlygai,
kyla (kuriasi) sukaitimas, prakaitas, troškulys.
Namuose (t. y. nesant deginimosi saulėje sąlygos),
sukaitimas, prakaitas, troškulys nekyla (nesikuria).
Suvokus sąlygotąją kilmę pradedama skirti pakankamai dėmesio nuolatinei kaitai (fluxus) tarp „atsiradimo (į būtį) ir išnykimo (į nebūtį)“, nepaliaujamai vykstančiai visur ir visada. Kiekvienas reiškinys yra nesibaigiančioje sąveikoje su kitais reiškiniais. O kadangi visi reiškiniai yra priklausomi nuo kitų reiškinių, vadinasi jie visi yra laikini ir visiškai nepastovūs.
Taikymas
Bendroji sąlygotosios kilmės formuluotė turi du gerai žinomus pritaikymus.
Pirmiausia ji taikoma kančios pažinimui, kuris išreiškiamas Keturiomis tauriosiomis tiesomis.
Kitas taikymas – ciklai. Visą būtį ir gyvenimo tąsą, visą gyvenimo atsiradimą ir pasibaigimą budizme aiškina dvylikos narių sąlygotosios būties , kurioje kiekviena grandis yra viena kitos sąlygota ir kartu viena kitą sąlygojanti. Sąlygotoji kilmė apima tris gyvenimus:
Ankstesnį gyvenimą
- Neišmanymas
- Valingi veiksmai sukuria karmą.
Dabartinį gyvenimą
- Sąmoningumas
- Proto ir fiziniai reiškiniai (asmenybė ir identitetas)
- Šeši gebėjimai
- (Jutiminis ir mintinis) sąlytis (tarp objektų ir jutimų)
- Jutimai (atsakas į sąlytį)
- Noras (troškimas) turėti sąlyčių
- Įsikibimas į norus
Būsimąjį gyvenimą
- Tapsmas suformuoja naują gimimą.
- Gimimas
- Senatvė, irimas, mirtis
Atsižvelgiant į žmonių ir gyvūnų lemtį, sąlygotoji kilmė turi kiek specifinę prasmę, kuri nusako, kaip juntančios būtybės (at)gimsta kažkurioje būties karalijoje ir vykdo savo kasdieninius sumanymus, kartu patirdamos visas su jais susijusias kančias. Tarp kurių yra senėjimas ir mirtis. Gyvenimą ir mirtį patiriame todėl, kad išgyvenome gimimą ir jaunystę. Be gimimo nebūna mirties. Viena sąlygoja kita tarpusavyje priklausomu priežastiniu ryšiu. Mūsų atėjimą į šį pasaulį, į tai, ką vadiname gyvenimu, sąlygojo mūsų prisirišimas prie kažkokių minčių ir sumanymų, kaip, pavyzdžiui, noras turėti šeimą ar uždirbti pinigų. To prisirišimo savo ruožtu negali būti be jį sąlygojančio troškimo. Buda įžvelgė, kad troškimas kyla iš jutimo, kurį jaučiame kaip malonų, nemalonų arba neutralų. Kai mes trokštame kažkokių dalykų, kaip alkoholis, lytiniai santykiai ar saldumynai, tai trokštame pojūčių, sukeltų sąlyčio su trokštamu dalyku, tad žmonės trokšta ne tiek paties objekto, kiek sąlyčio su juo. Jutimą sąlygoja sąlytis su jutimo objektu. Sąlytis arba įspūdis, kurį sukelia jutimai (pasireiškiantys kaip pojūčiai), pats yra sąlygotas šešių jutimo organų, kurie savo ruožtu yra sąlygoti visos psichofizinės būtybės kaip visumos, kuri reiškiasi kaip žmogus. Lentelėje apibendrintas Budos požiūris į visą šį procesą (kadangi šiuolaikiniai vakarietiški psichologijos ir filosofijos terminai ne visiškai atitinka budistinius terminus, greta pateikta formulė su sanskrito terminais):
| Lietuviškomis sąvokomis | Sanskrito sąvokomis |
|---|---|
| sąlygoja proto darinių radimąsi | Jei kaip sąlyga yra (avidja), tai randasi saṃskāra (samskara) |
| Proto dariniai sąlygoja sąmonės radimąsi | Jei kaip sąlyga yra saṃskāra (samskara), tai randasi vijñāna (vidžniana) |
| Sąmonė sąlygoja, pavadinimų ir pavidalų radimąsi | Jei kaip sąlyga yra vijñāna (vidžniana), tai randasi nāmarūpa (namarūpa) |
| Pavadinimai ir pavidalai sąlygoja radimąsi | Jei kaip sąlyga yra nāmarūpa, tai randasi (šadajatana) |
| sąlygoja radimąsi | Jei kaip sąlyga yra (šadajatana), tai randasi (sparša) |
| sąlygoja pojūčių radimąsi | Jei kaip sąlyga yra (sparša), tai randasi vedanā (vedana) |
| Pojūčiai sąlygoja radimąsi | Jei kaip sąlyga yra vedanā (vedana), tai randasi (trišna) |
| sąlygoja radimąsi | Jei kaip sąlyga yra (trišna), tai randasi (upadana) |
| sąlygoja tapsmo radimąsi | Jei kaip sąlyga yra (upadana), tai randasi bhava |
| Tapsmas sąlygoja gimimo radimąsi | Jei kaip sąlyga yra bhava, tai randasi Jāti (džati) |
| Gimimas sąlygoja radimąsi | Jei kaip sąlyga yra Jāti(džati), tai randasi (džaramarana) |
Šios formuluotės esmė yra ta, kad esant tam tikroms sąlygoms, randasi atitinkamos pasekmės, kurios savo ruožtu sukuria sąlygas kitoms pasekmėms ir taip įsisuka atgimimų ratas, arba samsara, kuris dažnai vaizduojamas grafiškai kaip .
Dažnai pasitaiko painiavos suprantant šios formulės laiko matmenį. Dažnai galima sutikti tariant, kad sąlygotoji kilmė pasireiškia tik per kelis atgimimus. Plačiąja prasme taip manyti yra teisinga, tačiau tiksliau (praktiškiau) būtų laikytis nuomonės, kad sąlygotoji kilmė yra mūsų kasdienybė, kiekvieną mirksnį besireiškianti visuotinė kiekvienos būtybės raida.
Šio dalyko niekaip negalima išleisti iš galvos, jei norime pilnai suprasti sąlygotąją kilmę ir ja pasinaudoti.
Pavyzdžiui, neišmanymo atveju yra būtina atsižvelgti į , kad išsamiau galėtume paaiškinti ir geriau suprasti, kokią vietą sąlygotojoje kilmėje užima neišmanymas ir koks čia yra jo vaidmuo. Kartu svarbu suprasti ir kokią vietą jos čia užima. Net nesigilindami į pastebėsime, kad trys liepsnos užima vietą pačiame schemos viduryje ir yra viso šio didingo būties rūmo varomoji jėga.
Nirvana (sanskr. Nirvana) dažnai suprantama kaip šio rato sustabdymas. Kai pašalinami troškimai, mes nebetrokštame atgimti. Tad išnykus gimimui, išnyksta mirtis. Išnykus tapimui, išnyksta gimimas ir taip toliau, kol pasiekiame išvadą, kad išnykus neišmanymui nebekuriama karma ir išnyksta visa mirties ir atgimimo grandinė. Iš tikrųjų gi kaitos galimybė slypi tarp jutimų ir troškimų pakopų, nes kaip jau matėme, troškimai yra viso šio proceso varomoji jėga. Jeigu žmogus gali tiesiog patirti (išgyventi) jutimus, nieko netrokšdamas, tada troškimai nekils ir žmogus bus laisvas nuo gimimo ir mirties.
Sąlygotoji kilmė „Širdies sūtroje“
(Prajñāpāramitā Hridaya Sūtra) tvirtina, kad nėra jokios karmos ir jokio priežastingumo dėsnio, arba priežasties ir pasekmės dėsnio. Tai tvirtina bodhisatva Avalokitešvara, kuris Budos paprašytas daugelio mokinių akivaizdoje moko didį arhatą Šariputrą.
Avalokitešvaros tvirtinimą galima suprasti paraidžiui (kaip tai daroma dzogčene ir iš dalies dzene) arba aiškinantis šūnijatos teorijos požiūriu. Juk vėlesni mokytojai (pvz., Nagardžuna, ) dažnai aiškino, kad šūnijata ir sąlygotoji kilmė yra tarsi dvi vienos monetos pusės. Aiškinimo esmė ta, kad visų reiškinių kilmė yra sąlygota, o tai reiškia, kad nei vien savyje, nei tarp kitų reiškinių jie negali egzistuoti nepriklausomai, taigi nė vienas reiškinys ar daiktas nėra savyje pakankamas, o tai reiškia, kad jis yra tuščias, kitaip tariant jame nėra jokio savęs, jokios savasties.
Madhjamaka ir sąlygotoji kilmė
Nors anksčiau pateikta formulė leidžia manyti, kad sąlygotoji kilmė nusako griežtą priežastingumą, mokykloje remiantis sąlygotosios kilmės tiesa parodoma, kad tarsi nėra jokio būdingojo (prigimtinio) priežastingumo, kas gerokai primena Hjūmo filosofijos idėjas.
Madhjamikai daro išvadą, kad priežastingumą kaip būtį, daugiau reikėtų laikyti sutartine tiesa (saṃvṛti), o ją laikyti tikrove (arba esmine tiesa) yra ir loginė ir jutiminė klaida, kylanti dėl neišmanymo ir dvasinio neįžvalgumo.
Paties žymiausio šios mokyklos atstovo Nagardžunos nagrinėjimas rodo, kad tikrasis priežastingumas yra priklausomas nuo priežastinio proceso (priežasčių ir pasekmių aibės) elementų vidinės būties, kurios teigimas galėtų pažeisti nesavastingumo principą, tačiau kilmės sąlygotumas nereiškia, kad iškylantys (atsirandantys) reiškiniai yra iš tiesų tikri.
Dėl priežasties ir pasekmės tarpusavio priklausomybės (dėl to, kad priežastis priklauso nuo savo pasekmės, kad galėtų būti priežastimi, o pasekmė tokiu pat būdu priklauso nuo savo priežasties, kad galėtų būti pasekme) yra visiškai beprasmiška kalbėti apie jas kaip apie du atskirus dalykus, egzistuojančius atskirai. Bet kartu priežasties ir pasekmės neįmanoma ir griežtai sutapatinti, nes jei priežastis būtų pasekmė, tai nebūtų jokio radimosi, niekas negalėtų kilti ir atsirasti. Tokiu būdu yra tarsi nepripažįstamas nei monistinis, nei dualistinis požiūris į priežastingumą.
Šitaip Nagardžuna paaiškina, kad priežastingumo nesavastingumą (arba šūnijatą) rodo priežasties ir pasekmės abipusiai priklausomas sąlygotumas, o iš kitos pusės priežastingumo abipusiai priklausomą sąlygotumą rodo jo nesavastingumas.
Apibendrinant galima pasakyti tokiais žodžiais (Čandrakirti „Žengimas į vidurinįjį kelią“): „Jei iš priežasties kyla būtinoji pasekmė, tai tik tuo atveju ji yra priežastis. Tačiau jei pasekmė nekyla, tuomet, kadangi pasekmės nėra, vadinasi, tai nėra priežastis“.
Sąlygotosios kilmės supratimas dzene
Kadangi dzenas yra išimtinai praktinė disciplina, sąlygotosios kilmės supratimą dzene įmanoma išdėstyti tik aprašomojo pobūdžio tekstu.
Viskas gali atsirasti tada, kai susiklosto tinkamos sąlygos. O kai šios sąlygos išnyksta, tai ir viskas išnyksta. Taigi jei aš esu čia, tai kažkas yra ten. Jei manęs čia nėra, tas dalykas irgi išnyksta. Vadinasi, žmogus pats kuria savo pasaulį. Dievas kuria Dievo pasaulį. Buda kuria Budos pasaulį. Šuo kuria šuns pasaulį. Taigi kiekvienas susikuriame visą savo pasaulį. Kokį jį kuriu, gerą ar blogą, tokį ir turiu. Kol čia esu, tol ir turiu šį savo pasaulį. Kai išnykstu, tai kartu su manim išnyksta ir mano pasaulis.
Bet mums išnykus, kažkas juk lieka. Saulė danguje juk neišnyksta. Tikrai, daiktai lieka. Bet jie jau nebe mano daiktai, tai jau nebe „mano“ saulė, nebe ta, kurią aš matydavau. Tai kažkieno kito saulė. Gal ji ir saulė, bet mums ji nebesvarbi. Nes iš pradžių jokios saulės nėra. Mes ją sukuriame sau, o kai išnykstame, mūsų saulė irgi išnyksta. Kažkas lieka, bet ne tai, ką mes pažinome kaip saulę. Kol aš esu čia, tol kažkas yra čia su manimi. Kai aš išnykstu, tas dalykas irgi išnyksta.
Kiekvienas, matydamas kokį objektą galvoja: kadangi yra tas daiktas, vadinasi, esu aš. Tačiau dzene laikomasi visai kitokio požiūrio: pirmiausia atsirandu aš su savo pirmine priežastimi, o tada jau man yra tas daiktas. Mes kiekvieną mirksnį kuriame savo pasaulį, toks yra pamatinis budizmo mokymas ir taip dzenbudizme suvokiama sąlygotoji kilmė. Kiekvienas pats kuria savo laiką, savo erdvę, savo priežastis ir pasekmes. O paskui visi šie dalykai ima mus valdyti.
Visi tie dalykai yra proto vaisiai. Mąstymas sukuria praeitį, dabartį ir ateitį. Taip, net dabartis yra iliuzija. Kur ji yra? Kol pamąstėte „dabartis“, jau pralėkė ištisi dabarties mirksniai. Šitaip mes sugalvojame laiką. Ir šis laikas yra būtent mūsų laikas. Mąstymas sukuria ir erdvę, nes jokios pirminės erdvės niekur nėra. Viskas tik iliuzija: viršus apačia, dešinė kairė. Du žmonės priešingose žemės rytulio pusėse stovi priešingomis kryptimis, tačiau „jų“ erdvėje jie abu yra „viršuje“. Du žmonės stovi vienas priešais kitą ir abiejų „dešinė“ yra kitoje pusėje. Jie susipyksta ir galiausiai kyla didelė nesantaika. Vien dėl neišmanymo, jog viskas yra sąlygota.
Mes sukuriame pirminę priežastį, kurią valdo laikas, o erdvė valdo mūsų būties sąlygas ir neišvengiamus pirminės priežasties raidos padarinius. Bėgant laikui mūsų pirminė priežastis be paliovos kinta, kinta ir kinta. Ji nuolat susiduria su kažkokiomis erdvės sąlygomis ir mes vis sulaukiame kokių nors pasekmių. Visas savo gyvenimo aplinkybes turime laikyti erdve. O pirminė priežastis vystosi priežasčių ir pasekmių seka, kurdama laiką ir susidurdama su erdve. Mūsų prote pirminė priežastis sąveikauja su atitinkamomis sąlygomis ir aplinkybėmis, kurdama neišvengiamus padarinius: kentėjimą.
Štai kodėl negalima prisirišti prie susiklosčiusių aplinkybių. Jei įsikimbame į susimosčiusias aplinkybes ir neleidžiame keistis savo sąlygoms, pirminė priežastis negali pasitraukti, ji išlieka svarbi, nes ją vis kaitina esamos sąlygos, kurių jūs negalite atsisakyti, ir taip kuriama vis ta pati kančia. O kančia stiprina pirminę priežastį. Laikas ir erdvė, pirminė priežastis ir jos raidos sąlygos – viskas susipina į vientisą daugiamatį priežasčių ir pasekmių tinklą.
Jei norite iš tiesų išvengti kančios, privalote nebekuri laiko ir erdvės. Nekurkite priežasties ir pasekmės ir neįsikibkite į jas. Meskite šalin savo nuomones, savo sąlygas ir savo aplinkybes, o tada, bėgant laikui, pirminė priežastis pamažu išblės pati. Jūs kuriate savo pasaulį. Tačiau kas bus, jei jo nekursite? Kas bus jei protas bus tuščias ir niekuo nesusaistytas? Tada viskas atsidurtų anapus laiko ir erdvės. Tą akimirką laikas ir erdvė nebegalėtų jūsų valdyti. Pirminė priežastis pasitrauks ir nebedarys jums įtakos. Tada galėsite būti bet kokiose sąlygose ir naudotis jomis tik tam, kad padėtumėte kitoms būtybėms. Tai vadinama laisve.
Sąlygotoji kilmė dzogčene
Dzogčeno tradicijoje sąlygotoji kilmė laikoma iliuzija (saviapgaule): visos įvykių, nutikimų, dalykų ir prasmių struktūros atsiranda ir pranyksta pagal sąlygotosios kilmės dėsnį. Bet kadangi nesantis (pasekmė) niekaip negali atsirasti iš nesančio (priežasties), tai iš tiesų nėra jokios priežasties ir pasekmės.
Tai ką laikome kaip apčiuopiamus išorinius reiškinius, tėra jutiminių būtybių energijų žaismė. Individo atžvilgiu nėra visiškai nieko išoriško ar atskiro. Visa, kas pasireiškia individo patirtyje ir išgyvenimuose yra , tąsa. Tai didžioji tobulybė, kuri atsiskleidžia dzogčeno praktikui.
Užvaldytas esmių atskirumo individas patiria (išgyvena) save, kaip sąmonę, skiriančią vieną nuo kitos priežastis ir pasekmes, kurios jam reiškiasi kaip besikuriančios būties sąlygos.
Sąlygotosios kilmės daugiapusiškumas
Įprastai sąlygotąja kilme aiškinama kančios kilmė iš susiklosčiusių sąlygų, tuo pačiu nurodant, pašalinus vieną ar kelias sąlygas (nutraukus priklausomos kilmės grandinę), kančia pranyks.
Tačiau Upaniša sutoje (Samyutta Nikaya) yra tekstas, kuriame aptariamos ne kančios, o atbudimo radimosi sąlygos. Kartais šis svarstymas vadinamas „transcendentine“ sąlygotąja kilme. Štai kokia priežastinė grandinė nurodoma šiuo atveju:
- kančia (dukkha)
- tikėjimas (saddhā)
- džiaugsmas (pāmojja, pāmujja)
- susižavėjimas (pīti)
- ramumas (passaddhi)
- laimė (sukha)
- susitelkimas (samādhi)
- pažinimas ir matymas daiktų tokių, kokie jie yra (yathābhūta-ñāna – dassana)
- iliuzijų dėl pasaulietinio gyvenimo išsisklaidymas (nibbidā)
- beaistrė būtis, šaltakraujiškumas (virāga)
- laisvė, atsipalaidavimas iš gniaužtų, išsilaisvinimas, išsigelbėjimas (vimutti)
- ydų sunaikinimo pažinimas (āsava – khaye-ñāna)
Sąlygotoji kilmė ir „gilioji“ ekologija
Įsisąmoninimas, jog visa būtis yra tarpusavyje susieta priklausomybės ryšiais, yra pamatinė ekologijos ir ypač „giliosios“ ekologijos (deep ecology) tiesa. Didieji iššūkiai, susiję su globalia katastrofa, žmonijai dabar yra iškilę kaip tik todėl, kad buvo neskiriama dėmesio visuotiniam reiškinių (gyvybės) tarpusavio sąryšiui. Gilioji ekologija tikrai yra paveikta budistinės minties ir gilių Budos įžvalgų, skirtų žmonių tarpusavio santykių kaitos suderinimui su prigimtine įvykių raida.
Šaltiniai
- Pasaulio religijos.- Vilnius: Alma Littera, 1997.
- Zen Kompasas / Seung Sahnas.- Kaunas, 2006.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sąlygotoji kilmė, Kas yra Sąlygotoji kilmė? Ką reiškia Sąlygotoji kilmė?
Mokymas apie Salygotaja kilme arba bendrai priklausoma su si kurima skr प रत त यसम त प द IAST Pratityasamutpada arba pali पत चसम प द Paticcasamuppada kin 緣起 svarbi budistines metafizikos dalis Visos budizmo mokyklos laikosi poziurio kad reiskiniu kilme visiskai salygoja abipuse priezasciu ir pasekmiu sasaja Savokos formuluote Vakaruose nera nusistovejusi be minetu dar pasitaiko tokie pavadinimai abipusiai priklausomas radimasis salygotas radimasis salygota bendroji kilme abipusiai salygotas atsiradimas ir kt Salygotaja kilme vadinama budistine tiesa teigianti kad viskas yra susieta tarpusavyje ir priklausoma nuo visa ko kito Sakykime zmogaus butį kiekviena mirksnį salygoja visa kas ta mirksnį yra visatoje kaip ir visa kas sį mirksnį egzistuoja visatoje yra salygota to zmogaus savybiu ir buties Viskas visatoje yra tarpusavyje susieta priezasciu ir pasekmiu tinklu taip kad visuma ir jos daleles yra abipusiai susijusios Bet kurio vientiso vieneto savybes ir pobudis kiekvienu duotu momentu yra glaudziai susije neregimais saitais su kiekvieno kito tokio vieneto savybemis ir pobudziu visoje visatoje nors isoriskai jokiu saitu ar rysiu nematyti Salygotoji kilmeBudos Sakjamunio atbudimas arba nusvitimas tuo paciu metu buvo jo issilaisvinimas is kancios ir jo įzvalga į visatos prigimtį o atskirai į jutiminiu butybiu prigimtį jutiminemis arba gyvosiomis butybemis paprastai laikomi zmones ir gyvunai nors velesniuose budizmo svarstymuose si savoka apima kone visa gyvybe ir dar placiau Tai ka Buda įzvelge atbusdamas ka jis suprato buvo kaip tik salygotoji kilme Kilmes salygotumas yra supratimas kad reiskinys yra tik todel kad yra kiti reiskiniai susije neįsivaizduojamai sudetingu sasaju tinklu nuaustu is priezasciu ir pasekmiu ir besitesianciu per praeitį dabartį ir ateitį Si salygotosios kilmes tinklo savoka susijusi su ikibudistiniuse pasaulevaizdziuose egzistavusia Indros tinklo savoka tai daugiamatis voratinklis ant kurio nusedo nesuskaiciuojama gausybe rasos laseliu arba brangakmeniu kuriuose iki begalybes atsispindi visu kitu laseliu atspindziai Kadangi visa kas visi daiktai dalykai ir reiskiniai yra sitaip salygoti ir laikini nes be paliovos kinta vadinasi jie neturi jokios tikros nesalygotos savasties vadinasi is tiesu ju nera jie neegzistuoja nors kasdienis protas sito neįzvelgia ir visus reiskinius laiko egzistuojanciais Sis pamatinis nesavastingumas kaip tik ir leidzia pazinti ir teigti kad visi reiskiniai fenomenai is prigimties neturi jokios savosios esmes neturi jokios prigimtines substancijos vadinasi yra tusti sunijata Ismintingieji matantys viska kaip yra atsizada perkeicia savo galia į samoninguma ir supratima ir po atkakliu pratybu issilaisvina is salygotojo pavidalu pasaulio saitu tapdami budomis ir Dzene yra sakoma jog jie perzengia sio pasaulio ribas taciau lieka aktyvus jo veikejai Bendroji formuluoteSalygotoji kilme bendrai yra nusakoma taip Esant siai salygai kyla kuriasi tai Nesant sios salygos tai nekyla nesikuria Stai kasdieninis pavyzdys Karsta vasaros diena jus deginates sauleje Smarkiai įkaistate suprakaituojate ir netrukus istrokstate Pasiimate atsigerti ir pagalvojate kad jau per karsta sedeti įsaulyje ir reiketu grįzti į kambarį kur galima bus pasedeti įsijungus ventiliatoriu Esant deginimuisi sauleje kaip salygai kyla kuriasi sukaitimas prakaitas troskulys Namuose t y nesant deginimosi sauleje salygos sukaitimas prakaitas troskulys nekyla nesikuria Suvokus salygotaja kilme pradedama skirti pakankamai demesio nuolatinei kaitai fluxus tarp atsiradimo į butį ir isnykimo į nebutį nepaliaujamai vykstanciai visur ir visada Kiekvienas reiskinys yra nesibaigiancioje saveikoje su kitais reiskiniais O kadangi visi reiskiniai yra priklausomi nuo kitu reiskiniu vadinasi jie visi yra laikini ir visiskai nepastovus TaikymasBendroji salygotosios kilmes formuluote turi du gerai zinomus pritaikymus Pirmiausia ji taikoma kancios pazinimui kuris isreiskiamas Keturiomis tauriosiomis tiesomis Kitas taikymas ciklai Visa butį ir gyvenimo tasa visa gyvenimo atsiradima ir pasibaigima budizme aiskina dvylikos nariu salygotosios buties kurioje kiekviena grandis yra viena kitos salygota ir kartu viena kita salygojanti Salygotoji kilme apima tris gyvenimus Ankstesnį gyvenima Neismanymas Valingi veiksmai sukuria karma Dabartinį gyvenima Samoningumas Proto ir fiziniai reiskiniai asmenybe ir identitetas Sesi gebejimai Jutiminis ir mintinis salytis tarp objektu ir jutimu Jutimai atsakas į salytį Noras troskimas tureti salyciu Įsikibimas į norus Busimajį gyvenima Tapsmas suformuoja nauja gimima Gimimas Senatve irimas mirtis Atsizvelgiant į zmoniu ir gyvunu lemtį salygotoji kilme turi kiek specifine prasme kuri nusako kaip juntancios butybes at gimsta kazkurioje buties karalijoje ir vykdo savo kasdieninius sumanymus kartu patirdamos visas su jais susijusias kancias Tarp kuriu yra senejimas ir mirtis Gyvenima ir mirtį patiriame todel kad isgyvenome gimima ir jaunyste Be gimimo nebuna mirties Viena salygoja kita tarpusavyje priklausomu priezastiniu rysiu Musu atejima į sį pasaulį į tai ka vadiname gyvenimu salygojo musu prisirisimas prie kazkokiu minciu ir sumanymu kaip pavyzdziui noras tureti seima ar uzdirbti pinigu To prisirisimo savo ruoztu negali buti be jį salygojancio troskimo Buda įzvelge kad troskimas kyla is jutimo kurį jauciame kaip malonu nemalonu arba neutralu Kai mes trokstame kazkokiu dalyku kaip alkoholis lytiniai santykiai ar saldumynai tai trokstame pojuciu sukeltu salycio su trokstamu dalyku tad zmones troksta ne tiek paties objekto kiek salycio su juo Jutima salygoja salytis su jutimo objektu Salytis arba įspudis kurį sukelia jutimai pasireiskiantys kaip pojuciai pats yra salygotas sesiu jutimo organu kurie savo ruoztu yra salygoti visos psichofizines butybes kaip visumos kuri reiskiasi kaip zmogus Lenteleje apibendrintas Budos poziuris į visa sį procesa kadangi siuolaikiniai vakarietiski psichologijos ir filosofijos terminai ne visiskai atitinka budistinius terminus greta pateikta formule su sanskrito terminais Lietuviskomis savokomis Sanskrito savokomissalygoja proto dariniu radimasi Jei kaip salyga yra avidja tai randasi saṃskara samskara Proto dariniai salygoja samones radimasi Jei kaip salyga yra saṃskara samskara tai randasi vijnana vidzniana Samone salygoja pavadinimu ir pavidalu radimasi Jei kaip salyga yra vijnana vidzniana tai randasi namarupa namarupa Pavadinimai ir pavidalai salygoja radimasi Jei kaip salyga yra namarupa tai randasi sadajatana salygoja radimasi Jei kaip salyga yra sadajatana tai randasi sparsa salygoja pojuciu radimasi Jei kaip salyga yra sparsa tai randasi vedana vedana Pojuciai salygoja radimasi Jei kaip salyga yra vedana vedana tai randasi trisna salygoja radimasi Jei kaip salyga yra trisna tai randasi upadana salygoja tapsmo radimasi Jei kaip salyga yra upadana tai randasi bhavaTapsmas salygoja gimimo radimasi Jei kaip salyga yra bhava tai randasi Jati dzati Gimimas salygoja radimasi Jei kaip salyga yra Jati dzati tai randasi dzaramarana Sios formuluotes esme yra ta kad esant tam tikroms salygoms randasi atitinkamos pasekmes kurios savo ruoztu sukuria salygas kitoms pasekmems ir taip įsisuka atgimimu ratas arba samsara kuris daznai vaizduojamas grafiskai kaip Daznai pasitaiko painiavos suprantant sios formules laiko matmenį Daznai galima sutikti tariant kad salygotoji kilme pasireiskia tik per kelis atgimimus Placiaja prasme taip manyti yra teisinga taciau tiksliau praktiskiau butu laikytis nuomones kad salygotoji kilme yra musu kasdienybe kiekviena mirksnį besireiskianti visuotine kiekvienos butybes raida Sio dalyko niekaip negalima isleisti is galvos jei norime pilnai suprasti salygotaja kilme ir ja pasinaudoti Pavyzdziui neismanymo atveju yra butina atsizvelgti į kad issamiau galetume paaiskinti ir geriau suprasti kokia vieta salygotojoje kilmeje uzima neismanymas ir koks cia yra jo vaidmuo Kartu svarbu suprasti ir kokia vieta jos cia uzima Net nesigilindami į pastebesime kad trys liepsnos uzima vieta paciame schemos viduryje ir yra viso sio didingo buties rumo varomoji jega Nirvana sanskr Nirvana daznai suprantama kaip sio rato sustabdymas Kai pasalinami troskimai mes nebetrokstame atgimti Tad isnykus gimimui isnyksta mirtis Isnykus tapimui isnyksta gimimas ir taip toliau kol pasiekiame isvada kad isnykus neismanymui nebekuriama karma ir isnyksta visa mirties ir atgimimo grandine Is tikruju gi kaitos galimybe slypi tarp jutimu ir troskimu pakopu nes kaip jau mateme troskimai yra viso sio proceso varomoji jega Jeigu zmogus gali tiesiog patirti isgyventi jutimus nieko netroksdamas tada troskimai nekils ir zmogus bus laisvas nuo gimimo ir mirties Salygotoji kilme Sirdies sutroje Prajnaparamita Hridaya Sutra tvirtina kad nera jokios karmos ir jokio priezastingumo desnio arba priezasties ir pasekmes desnio Tai tvirtina bodhisatva Avalokitesvara kuris Budos paprasytas daugelio mokiniu akivaizdoje moko didį arhata Sariputra Avalokitesvaros tvirtinima galima suprasti paraidziui kaip tai daroma dzogcene ir is dalies dzene arba aiskinantis sunijatos teorijos poziuriu Juk velesni mokytojai pvz Nagardzuna daznai aiskino kad sunijata ir salygotoji kilme yra tarsi dvi vienos monetos puses Aiskinimo esme ta kad visu reiskiniu kilme yra salygota o tai reiskia kad nei vien savyje nei tarp kitu reiskiniu jie negali egzistuoti nepriklausomai taigi ne vienas reiskinys ar daiktas nera savyje pakankamas o tai reiskia kad jis yra tuscias kitaip tariant jame nera jokio saves jokios savasties Madhjamaka ir salygotoji kilmeNors anksciau pateikta formule leidzia manyti kad salygotoji kilme nusako griezta priezastinguma mokykloje remiantis salygotosios kilmes tiesa parodoma kad tarsi nera jokio budingojo prigimtinio priezastingumo kas gerokai primena Hjumo filosofijos idejas Madhjamikai daro isvada kad priezastinguma kaip butį daugiau reiketu laikyti sutartine tiesa saṃvṛti o ja laikyti tikrove arba esmine tiesa yra ir logine ir jutimine klaida kylanti del neismanymo ir dvasinio neįzvalgumo Paties zymiausio sios mokyklos atstovo Nagardzunos nagrinejimas rodo kad tikrasis priezastingumas yra priklausomas nuo priezastinio proceso priezasciu ir pasekmiu aibes elementu vidines buties kurios teigimas galetu pazeisti nesavastingumo principa taciau kilmes salygotumas nereiskia kad iskylantys atsirandantys reiskiniai yra is tiesu tikri Del priezasties ir pasekmes tarpusavio priklausomybes del to kad priezastis priklauso nuo savo pasekmes kad galetu buti priezastimi o pasekme tokiu pat budu priklauso nuo savo priezasties kad galetu buti pasekme yra visiskai beprasmiska kalbeti apie jas kaip apie du atskirus dalykus egzistuojancius atskirai Bet kartu priezasties ir pasekmes neįmanoma ir grieztai sutapatinti nes jei priezastis butu pasekme tai nebutu jokio radimosi niekas negaletu kilti ir atsirasti Tokiu budu yra tarsi nepripazįstamas nei monistinis nei dualistinis poziuris į priezastinguma Sitaip Nagardzuna paaiskina kad priezastingumo nesavastinguma arba sunijata rodo priezasties ir pasekmes abipusiai priklausomas salygotumas o is kitos puses priezastingumo abipusiai priklausoma salygotuma rodo jo nesavastingumas Apibendrinant galima pasakyti tokiais zodziais Candrakirti Zengimas į vidurinįjį kelia Jei is priezasties kyla butinoji pasekme tai tik tuo atveju ji yra priezastis Taciau jei pasekme nekyla tuomet kadangi pasekmes nera vadinasi tai nera priezastis Salygotosios kilmes supratimas dzeneKadangi dzenas yra isimtinai praktine disciplina salygotosios kilmes supratima dzene įmanoma isdestyti tik aprasomojo pobudzio tekstu Viskas gali atsirasti tada kai susiklosto tinkamos salygos O kai sios salygos isnyksta tai ir viskas isnyksta Taigi jei as esu cia tai kazkas yra ten Jei manes cia nera tas dalykas irgi isnyksta Vadinasi zmogus pats kuria savo pasaulį Dievas kuria Dievo pasaulį Buda kuria Budos pasaulį Suo kuria suns pasaulį Taigi kiekvienas susikuriame visa savo pasaulį Kokį jį kuriu gera ar bloga tokį ir turiu Kol cia esu tol ir turiu sį savo pasaulį Kai isnykstu tai kartu su manim isnyksta ir mano pasaulis Bet mums isnykus kazkas juk lieka Saule danguje juk neisnyksta Tikrai daiktai lieka Bet jie jau nebe mano daiktai tai jau nebe mano saule nebe ta kuria as matydavau Tai kazkieno kito saule Gal ji ir saule bet mums ji nebesvarbi Nes is pradziu jokios saules nera Mes ja sukuriame sau o kai isnykstame musu saule irgi isnyksta Kazkas lieka bet ne tai ka mes pazinome kaip saule Kol as esu cia tol kazkas yra cia su manimi Kai as isnykstu tas dalykas irgi isnyksta Kiekvienas matydamas kokį objekta galvoja kadangi yra tas daiktas vadinasi esu as Taciau dzene laikomasi visai kitokio poziurio pirmiausia atsirandu as su savo pirmine priezastimi o tada jau man yra tas daiktas Mes kiekviena mirksnį kuriame savo pasaulį toks yra pamatinis budizmo mokymas ir taip dzenbudizme suvokiama salygotoji kilme Kiekvienas pats kuria savo laika savo erdve savo priezastis ir pasekmes O paskui visi sie dalykai ima mus valdyti Visi tie dalykai yra proto vaisiai Mastymas sukuria praeitį dabartį ir ateitį Taip net dabartis yra iliuzija Kur ji yra Kol pamastete dabartis jau praleke istisi dabarties mirksniai Sitaip mes sugalvojame laika Ir sis laikas yra butent musu laikas Mastymas sukuria ir erdve nes jokios pirmines erdves niekur nera Viskas tik iliuzija virsus apacia desine kaire Du zmones priesingose zemes rytulio pusese stovi priesingomis kryptimis taciau ju erdveje jie abu yra virsuje Du zmones stovi vienas priesais kita ir abieju desine yra kitoje puseje Jie susipyksta ir galiausiai kyla didele nesantaika Vien del neismanymo jog viskas yra salygota Mes sukuriame pirmine priezastį kuria valdo laikas o erdve valdo musu buties salygas ir neisvengiamus pirmines priezasties raidos padarinius Begant laikui musu pirmine priezastis be paliovos kinta kinta ir kinta Ji nuolat susiduria su kazkokiomis erdves salygomis ir mes vis sulaukiame kokiu nors pasekmiu Visas savo gyvenimo aplinkybes turime laikyti erdve O pirmine priezastis vystosi priezasciu ir pasekmiu seka kurdama laika ir susidurdama su erdve Musu prote pirmine priezastis saveikauja su atitinkamomis salygomis ir aplinkybemis kurdama neisvengiamus padarinius kentejima Stai kodel negalima prisiristi prie susiklosciusiu aplinkybiu Jei įsikimbame į susimosciusias aplinkybes ir neleidziame keistis savo salygoms pirmine priezastis negali pasitraukti ji islieka svarbi nes ja vis kaitina esamos salygos kuriu jus negalite atsisakyti ir taip kuriama vis ta pati kancia O kancia stiprina pirmine priezastį Laikas ir erdve pirmine priezastis ir jos raidos salygos viskas susipina į vientisa daugiamatį priezasciu ir pasekmiu tinkla Jei norite is tiesu isvengti kancios privalote nebekuri laiko ir erdves Nekurkite priezasties ir pasekmes ir neįsikibkite į jas Meskite salin savo nuomones savo salygas ir savo aplinkybes o tada begant laikui pirmine priezastis pamazu isbles pati Jus kuriate savo pasaulį Taciau kas bus jei jo nekursite Kas bus jei protas bus tuscias ir niekuo nesusaistytas Tada viskas atsidurtu anapus laiko ir erdves Ta akimirka laikas ir erdve nebegaletu jusu valdyti Pirmine priezastis pasitrauks ir nebedarys jums įtakos Tada galesite buti bet kokiose salygose ir naudotis jomis tik tam kad padetumete kitoms butybems Tai vadinama laisve Salygotoji kilme dzogceneDzogceno tradicijoje salygotoji kilme laikoma iliuzija saviapgaule visos įvykiu nutikimu dalyku ir prasmiu strukturos atsiranda ir pranyksta pagal salygotosios kilmes desnį Bet kadangi nesantis pasekme niekaip negali atsirasti is nesancio priezasties tai is tiesu nera jokios priezasties ir pasekmes Tai ka laikome kaip apciuopiamus isorinius reiskinius tera jutiminiu butybiu energiju zaisme Individo atzvilgiu nera visiskai nieko isorisko ar atskiro Visa kas pasireiskia individo patirtyje ir isgyvenimuose yra tasa Tai didzioji tobulybe kuri atsiskleidzia dzogceno praktikui Uzvaldytas esmiu atskirumo individas patiria isgyvena save kaip samone skiriancia viena nuo kitos priezastis ir pasekmes kurios jam reiskiasi kaip besikuriancios buties salygos Salygotosios kilmes daugiapusiskumasĮprastai salygotaja kilme aiskinama kancios kilme is susiklosciusiu salygu tuo paciu nurodant pasalinus viena ar kelias salygas nutraukus priklausomos kilmes grandine kancia pranyks Taciau Upanisa sutoje Samyutta Nikaya yra tekstas kuriame aptariamos ne kancios o atbudimo radimosi salygos Kartais sis svarstymas vadinamas transcendentine salygotaja kilme Stai kokia priezastine grandine nurodoma siuo atveju kancia dukkha tikejimas saddha dziaugsmas pamojja pamujja susizavejimas piti ramumas passaddhi laime sukha susitelkimas samadhi pazinimas ir matymas daiktu tokiu kokie jie yra yathabhuta nana dassana iliuziju del pasaulietinio gyvenimo issisklaidymas nibbida beaistre butis saltakraujiskumas viraga laisve atsipalaidavimas is gniauztu issilaisvinimas issigelbejimas vimutti ydu sunaikinimo pazinimas asava khaye nana Salygotoji kilme ir gilioji ekologijaĮsisamoninimas jog visa butis yra tarpusavyje susieta priklausomybes rysiais yra pamatine ekologijos ir ypac giliosios ekologijos deep ecology tiesa Didieji issukiai susije su globalia katastrofa zmonijai dabar yra iskile kaip tik todel kad buvo neskiriama demesio visuotiniam reiskiniu gyvybes tarpusavio sarysiui Gilioji ekologija tikrai yra paveikta budistines minties ir giliu Budos įzvalgu skirtu zmoniu tarpusavio santykiu kaitos suderinimui su prigimtine įvykiu raida SaltiniaiPasaulio religijos Vilnius Alma Littera 1997 Zen Kompasas Seung Sahnas Kaunas 2006