Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Nesavastingumas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Nesavastingumas (skr. अनात्मन् = IAST: anātman „ne-atmanas“, pali anatta) – budizmo terminas, apibūdinantis kiekvieną būtybę, kaip neturinčią savasties – nemirtingo, vientiso ir nepriklausomo pagrindo, kuris būtų nekintantis ir amžinas. Pali budizmo raštai mini, kad visos gyvos būtybės susidaro iš penkių dalių vadinamų skandhais, kurie neturi savasties.
Budistų požiūris
Budistai užduoda klausimą: kaip gali egzistuoti kažkoks nekintantis esminis pagrindas, toks kaip atmanas, jeigu kartu su Visata viskas nuolatos keičiasi? Toks klausimas iliustruoja budizmo požiūrį, pagal kurį nėra jokio ego, super sielos, nemirtingos šerdies, kuri būtų nekintanti ir nemirtinga, nes viskas nuolatos kinta ir priklauso nuo kitų sudaromųjų dalių.
Theravados budizmas ir nesavastingumas
Priešingai nuo brahmaniškų teorijų, Budos įžvalga sako, kad nėra jokios prielaidos esminės sielos, amžinojo pagrindo, hinduizme vadinamo atmanu, egzistavimui. Buda detaliai dėstė priešingą požiurį, vadinamą anatman: neegzistuoja jokia vidinė, tikra, esminė dvasinė asmenybė. Šis jo mokymas grįstas visuotiniu priežastingumu. Ir dėstomas ne nihilistiškai kalbant apie „nerealumą“, bet aiškinant kodėl kalbama apie savastingumą ir kaip matyti jį pozityviai integruotą gyvenimiškosios patirties protinių – fizinių veiksnių priežastinio sąryšio visumoje. Patį priežastinį sąryšį Buda dėsto analizuodamas sąlygotąją kilmę.
Štai kaip Buda sako (XX sk. „Apie kelią“, 277–279):
- "Visa, kas sudaryta,– laikina… Visa, kas sudaryta, kelia skausmą… Visa kas sudaryta, neturi savasties; kas savo įžvalgos akimi tai suvokė, daugiau nebekentės. Štai kelias į tyrumą. " (Cit. pagal lietuvišką Dhammapada leidimą, iš pali vertė A. Beinorius)
Ši analizė remiasi giliu pažinimu, kad jutimų tarpusavio žaismė, sudaranti protinių – fizinių veiksnių turinį, yra tik tai kas yra. Kruopščiai analizuojant šiuos veiksnius kintamumo, nepastovumo ar nepasitenkinimo požiūriu, daroma išvada, kad juose nėra jokios prigimtinės asmeninės tapatybės. Šis supratimas veda į išmintį (panna), sunaikina troškimus (), ir išlaisvina (nibbana) iš prisirišimo prie norų/proto (čitta).
Jutimiškoji (nama – rūpa) asmenybė iš tiesų yra tik raida (tėkmė, evoliucija) visų „ją sudarančių“ natūralių elementų ir išoriškai nepasireiškiančių sąmonės polinkių, kuriuos į vieną visumą jungia atminties gija, besivyniojanti kartu su nepaliaujamai kintančia gyvenimiškąja patirtimi. Jokio atskiro „asmenybės elemento“ šioje raidoje nėra.
Budistinio meditavimo siekis yra:
- ugdyti norų/proto (čitta) laisvę nuo susipančiojimo daiktais ir dalykais, kokie jie yra;
- atbusti daiktams ir dalykams, kokie jie yra, iš klaidinančių troškimų ir susitapatinimo su jais bei viskuo, kas vyksta, iš kurio (tapatinimosi) paskui atsiranda baimė, bjaurėjimasis ir laukimas kažko ateityje;
- grįžti prie natūralaus santykio su tikrove, besiremiančio įgimtais gebėjimais, išugdytais nepaliaujamai kintančioje patirties raidoje.
Nėra nieko kas turėtų kažką peržengti, jokios asmenybės ar sielos, kuri turėtų būti išlaisvinta, taip kaip nėra nieko ką būtų galima peržengti, nes kas buvo, buvo tik kvailai įsikabinusios, sąmoningumo polinkius turinčios iliuzijos vaidmuo, įgauti įpročiai ir atmintis.
Nėra į kur peržengti, tik būti čia ir dabar, su protu, kuris yra laisvas nuo iliuzijos. Atsiskleidimo procesas yra suprantamas, apgaulingumo našta palikta, neturintys šeimininko troškimai, kurie tai palaikė išnykę, tapsmas niekad daugiau. Bet Buda taip ir neatsakė kai kurių provuokuojančių klausimų. Atsiskyrėliui (paribbājako) Vacchagottai paklausus, „Ar egzistuoja koks nors pagrindas, kuris išlieka mums mirus?“, Buda pasirinko neduoti jokio atsakymo. Kai vėliau paklausė apie jo nutylėjimą, Buda pasakė, kad patvirtinti ar paneigti savastingumo egzistavimą būtų lygu dvasininkų teorijų pritarimui ir visiškai supainiotų Vacchagotta.
Daugumos Budistų nesavasties požiūris atspindi supratimą, kad ilgalaikis esminis pagrindas neegzistuoja jokioje būtybėje – nėra visiškos – sielos, gyvybiškai svarbios esencijos, nėra jokio nemirtingo pagrindo. Bet dalis budistų ypač iš Mahayana budizmo, tokie kaip Jonangpa ir Tathagatagarbha, mano, kad yra Esminis Pats nepriklausantis nuo laikinų skausmą – sukeliančių skandhų. Jie mano, kad toks Esminis Pats yra transcendentinis, viską – prasismelkiantis Pats.
Mahajanos budizmas ir nesavastingumas
Kai kuriuose mahajanos tekstuose, yra priimtas šiek tiek skirtingas požiūris į nesavastingumą. Theravadoje (hinajanoje) nesavastingumo nagrinėjimas apsiriboja asmens savianalize; mahajanoje nagrinėjamos visos priklausomai atsirandančios dharmos, o pati laisvė nuo savasties (skr. svabhāva) čia vadinama šūnijata (skr. šūnyatā), arba tuštuma.
Taip pat skaitykite
- Atmanas
- Brahmanas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nesavastingumas, Kas yra Nesavastingumas? Ką reiškia Nesavastingumas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Nesavastingumas skr अन त मन IAST anatman ne atmanas pali anatta budizmo terminas apibudinantis kiekviena butybe kaip neturincia savasties nemirtingo vientiso ir nepriklausomo pagrindo kuris butu nekintantis ir amzinas Pali budizmo rastai mini kad visos gyvos butybes susidaro is penkiu daliu vadinamu skandhais kurie neturi savasties Budistu poziurisBudistai uzduoda klausima kaip gali egzistuoti kazkoks nekintantis esminis pagrindas toks kaip atmanas jeigu kartu su Visata viskas nuolatos keiciasi Toks klausimas iliustruoja budizmo poziurį pagal kurį nera jokio ego super sielos nemirtingos serdies kuri butu nekintanti ir nemirtinga nes viskas nuolatos kinta ir priklauso nuo kitu sudaromuju daliu Theravados budizmas ir nesavastingumasPriesingai nuo brahmanisku teoriju Budos įzvalga sako kad nera jokios prielaidos esmines sielos amzinojo pagrindo hinduizme vadinamo atmanu egzistavimui Buda detaliai deste priesinga poziurį vadinama anatman neegzistuoja jokia vidine tikra esmine dvasine asmenybe Sis jo mokymas grįstas visuotiniu priezastingumu Ir destomas ne nihilistiskai kalbant apie nerealuma bet aiskinant kodel kalbama apie savastinguma ir kaip matyti jį pozityviai integruota gyvenimiskosios patirties protiniu fiziniu veiksniu priezastinio sarysio visumoje Patį priezastinį sarysį Buda desto analizuodamas salygotaja kilme Stai kaip Buda sako XX sk Apie kelia 277 279 Visa kas sudaryta laikina Visa kas sudaryta kelia skausma Visa kas sudaryta neturi savasties kas savo įzvalgos akimi tai suvoke daugiau nebekentes Stai kelias į tyruma Cit pagal lietuviska Dhammapada leidima is pali verte A Beinorius dd Si analize remiasi giliu pazinimu kad jutimu tarpusavio zaisme sudaranti protiniu fiziniu veiksniu turinį yra tik tai kas yra Kruopsciai analizuojant siuos veiksnius kintamumo nepastovumo ar nepasitenkinimo poziuriu daroma isvada kad juose nera jokios prigimtines asmenines tapatybes Sis supratimas veda į ismintį panna sunaikina troskimus ir islaisvina nibbana is prisirisimo prie noru proto citta Jutimiskoji nama rupa asmenybe is tiesu yra tik raida tekme evoliucija visu ja sudaranciu naturaliu elementu ir isoriskai nepasireiskianciu samones polinkiu kuriuos į viena visuma jungia atminties gija besivyniojanti kartu su nepaliaujamai kintancia gyvenimiskaja patirtimi Jokio atskiro asmenybes elemento sioje raidoje nera Budistinio meditavimo siekis yra ugdyti noru proto citta laisve nuo susipanciojimo daiktais ir dalykais kokie jie yra atbusti daiktams ir dalykams kokie jie yra is klaidinanciu troskimu ir susitapatinimo su jais bei viskuo kas vyksta is kurio tapatinimosi paskui atsiranda baime bjaurejimasis ir laukimas kazko ateityje grįzti prie naturalaus santykio su tikrove besiremiancio įgimtais gebejimais isugdytais nepaliaujamai kintancioje patirties raidoje Nera nieko kas turetu kazka perzengti jokios asmenybes ar sielos kuri turetu buti islaisvinta taip kaip nera nieko ka butu galima perzengti nes kas buvo buvo tik kvailai įsikabinusios samoningumo polinkius turincios iliuzijos vaidmuo įgauti įprociai ir atmintis Nera į kur perzengti tik buti cia ir dabar su protu kuris yra laisvas nuo iliuzijos Atsiskleidimo procesas yra suprantamas apgaulingumo nasta palikta neturintys seimininko troskimai kurie tai palaike isnyke tapsmas niekad daugiau Bet Buda taip ir neatsake kai kuriu provuokuojanciu klausimu Atsiskyreliui paribbajako Vacchagottai paklausus Ar egzistuoja koks nors pagrindas kuris islieka mums mirus Buda pasirinko neduoti jokio atsakymo Kai veliau paklause apie jo nutylejima Buda pasake kad patvirtinti ar paneigti savastingumo egzistavima butu lygu dvasininku teoriju pritarimui ir visiskai supainiotu Vacchagotta Daugumos Budistu nesavasties poziuris atspindi supratima kad ilgalaikis esminis pagrindas neegzistuoja jokioje butybeje nera visiskos sielos gyvybiskai svarbios esencijos nera jokio nemirtingo pagrindo Bet dalis budistu ypac is Mahayana budizmo tokie kaip Jonangpa ir Tathagatagarbha mano kad yra Esminis Pats nepriklausantis nuo laikinu skausma sukelianciu skandhu Jie mano kad toks Esminis Pats yra transcendentinis viska prasismelkiantis Pats Mahajanos budizmas ir nesavastingumasKai kuriuose mahajanos tekstuose yra priimtas siek tiek skirtingas poziuris į nesavastinguma Theravadoje hinajanoje nesavastingumo nagrinejimas apsiriboja asmens savianalize mahajanoje nagrinejamos visos priklausomai atsirandancios dharmos o pati laisve nuo savasties skr svabhava cia vadinama sunijata skr sunyata arba tustuma Taip pat skaitykiteAtmanas Brahmanas